Apie tai mes kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesoriumi dr. Arūnu Emeljanovu (instagrame – profesorius_arunas), kuris pasidalijo įžvalgomis apie kavą ir jos sąsajas su ilgaamžiškumu.
„Aš esu už kavą, nors mokslas pasidalinęs į dvi puses. Visgi tyrimai byloja, kad kavoje tikrai daug naudingųjų medžiagų. Pirmiausia svarbu suvokti, kad kava jokiu būdu negali pakeisti miego. Ištisai slopinti miegą geriant kavą negalima. Todėl negerkite kavos tam, kad nemiegotumėte ir turėtumėte daugiau energijos. Kava skirta pasimėgauti“, – pabrėžia profesorius.
Užpilama kava – kodėl ne?
Profesorius sako, kad kultūra gerti užpilamą kavą Lietuvoje pamažu slopsta. Tačiau kodėl tokios kavos gerti jis nepataria? Naudos iš tokios mažai, nes joje lieka daug natūralaus „kavos riebalo“, kuris vadinamas diterpenu.
„Kai užpilame kavą paprastuoju būdu, šios medžiagas – diterpeno – lieka daug, o ji gali didinti cholesterolio kiekį. Jeigu geriame filtruotą kavą, kavą iš aparato ir pan., šios medžiagos lieka mažiau, tad ir organizmui išeina į naudą“, – sako profesorius.
Jis pabrėžia, kad yra svarbūs keli dalykai – tai kofeinas ir antioksidantai, kurių gausu kavoje. Kofeinas skatina budrumą, žvalumą, stimuliuoja, suteikia energijos, padeda susikoncentruoti, tačiau jeigu jo per daug, atsiras šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, gali pradėti kamuoti nemiga, padidėti nerimas ir pan., tad svarbu kavą vartoti saikingai.
„Antioksidantai mums svarbūs – kuo jų daugiau, tuo geriau. Jų gausu įvairiuose vaisiuose, daržovėse, žolelėse, o kavoje jų taip pat yra. Antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti normalios ląstelės genetinį kodą ir sukelti jos mutaciją bei vėžinius darinius. Kitaip tariant – antioksidantai saugo ląsteles, atitolina ligas“, – aiškina A.Emeljanovas.
Kuriuo metu gerti kavą?
Labai svarbus laikas, kada geriate kavą. Patariama jos negerti vakare, kadangi gali nukentėti miegas, atsirasti nerimo jausmas, taip pat neskubėti gerti tik atsibudus, kadangi gali užkilti kortizolio kiekis, kuris ryte ir taip aukštas. Patartina kiek palaukti ir neskubėti, juolab, kad kava ir tuščias skrandis – nedraugauja, mat gali padidėti skrandžio rūgštingumas. Rytą geriausia pradėti stikline vandens.
„Geriausia kavą gerti jau po pusryčių, praėjus 15–20 min. Beje, Harvardo mokslininkai mano, kad iki 5 espreso kavos puodelio per dieną yra naudinga bei gerina organizmo funkcijas, tačiau aš tikrai nesiūlyčiau tiek išgerti. Asmeniškai aš išgeriu du, išskirtiniais atvejais tris puodelius“, – dalinasi A.Emeljanovas ir pabrėžia, kad nereikėtų gerti kavos, jeigu jos nemėgstate, jums neskanu, kad ir kokia ji naudinga ir sveika būtų.
Nuo kada galima gerti kavą?
Kavinėse galima išvysti įvairaus amžiaus žmonių, besimėgaujančių kava, tačiau koks amžius tinkamas pradėti gerti kavą, kad ji duotų naudos? Profesorius aiškina, kad kavos jokiu būdu negalima gerti vaikams, o kalbant apie paauglius, jis siūlo vengti kavos iki 16 metų. „Kava gali sutrikdyti jaunesnių žmonių organizmo funkcijas, todėl reikėtų kavos atsisakyti“, – aiškina A.Emeljanovas ir priduria, kad galima rasti sveikų ir naudingų alternatyvų.
Ką jis mano apie kavą be kofeino? Juk kava be kofeino sulaukia prieštaringų nuomonių? „Mano nuomone, kava be kofeino netapatu įprastai kavai. Tai daugiau pakaitalas, kurį galima pasitelkti retkarčiais ir, sakyčiau, kad kava su kofeinu yra sveikesnė ir naudingesnė. Juolab kad kofeino šalinimo būdai iš kavos pupelių vis dar kelia tam tikrų diskusijų. Bet kava be kofeino puikiai tinka žmonėms, turintiems širdies problemų“, – dalinasi ilgaamžiškumo žinovas.
Kava ir priedai – kas sveika, o kas ne?
Greičiausiai teko girdėti, kad žmonės kavą gardina ir cinamonu, ir kitais priedais. Kaip pastebi profesorius, prieskoniai į kavą nėra blogas pasirinkimas, tačiau reikia pasirinkti tai, kas naudinga, kavą gardinti „švariais“ prieskoniais.
„Patarčiau paskaityti etiketes, kas įeina į jų sudėtį, ar nėra cukraus, druskos, kitų sveikatai nepalankių priedų. Cukrus, beje, visiškai nereikalingas kavai, juk jo mes ir taip gauname nemažai per dieną. Medus, beje, visiškai tas pats, todėl nesusižavėkite, kad tai sveikiau“, – pastebi profesorius.
Beje, jis pats sako, kad kavą geria su žiupsneliu cukraus, nes taip – skaniau, bet skonis ir sveikatos palankumas nėra tapatu. „Cukrų mažinu nuosekliai ir pamažu – matau puikius rezultatus. Lygiai tą patį galiu patarti tiems, kurie mano, negali gerti kavos be cukraus – bandykite cukrų mažinti palaipsniui“, – dalinasi A.Emeljanovas ir pataria griežtai vengti dirbtinių saldiklių.
O ką žinoti apie įprastą pieną kavoje? Tai, pasak profesoriaus, yra ne tik papildomos kalorijos – daugeliui žmonių toks kavos gardinimas gali sukelti pilvo pūtimą ir kitus nemalonius jausmus. Ar geriau rinktis augalinius gėrimus? Čia taip pat verta žinoti, kad tokiuose labai dažnai būna didelis cukraus kiekis, vadinasi, reikėtų skaityti etiketes ir rinktis tokį, kuriame priedų būtų mažiausiai.
„Kai kurie galvoja, kad tokiame augaliniame gėrime gausu vitaminų ir mikroelementų, tačiau jie dažniausiai yra pridėtiniai. O žmogus geriausiai pasisavina naudingąsias medžiagas iš natūralių šaltinių (daržovių, vaisių, mėsos ir kt.), tad geriau nesižavėti tokiais reklaminiais triukais“, – aiškina profesorius.
Kava ilgina gyvenimą?
A.Emeljanovas sako, kad jau įvardinti antioksidantai kavoje gali būti pavadinti ilgaamžiškumo veiksniais. Kadangi jie kovoja su laisvaisiais radikalais ir saugo mus nuo įvairių ligų, tai gali padėti užtikrinti geresnę sveikatą, vadinasi, ir ilgesnį gyvenimą.
„Kava, beje, mažina riziką susirgti Parkinsono liga, taip pat – Alzheimeriu. Tiesa, paminėčiau, kad žmonės, kurie turi aukštesnį kraujospūdį, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų kavą vartoti saikingai, kad gerai jaustųsi“, – pastebi profesorius ir prideda, kad svarbiausia geriant kavą – mėgautis ir nepadauginti.
