Pirtys ir saunos gali numalšinti skaudančių raumenų spazmus bei suteikti malonios šilumos, tačiau sūkurinės vonios gali turėti dar didesnę naudą sveikatai nei saunos, teigia Oregono Bowermano sporto mokslo centro tyrėjai. Atlikdami tyrimą jie palygino fiziologinį mirkimo šiltame vandenyje poveikį su tradicinės saunos ir modernios infraraudonosios spinduliuotės saunos poveikiu žmogaus sveikatai.
Mirkstant karštame vandenyje, labiau pakyla žmogaus kūno temperatūra, o tai sumažina kraujospūdį, stimuliuoja imuninę sistemą ir pagerina organizmo reakciją į karščio stresą. Svarbu, kad šis poveikis išlieka net ir po tiesioginio karščio poveikio. Tai nustebino mokslininkus.
Mirkstant karštame vandenyje, labiau pakyla žmogaus kūno temperatūra, o tai sumažina kraujospūdį.
„Palyginome dažniausiai kasdieniame gyvenime ir tyrimuose naudojamas pasyvios šilumos terapijos formas“, – tikino pagrindinė autorė Christopherio Minsono laboratorijos doktorantė Jessica Atencio.
Vadovaujama profesoriaus Minsono, tyrėjų grupė stebėjo kūno temperatūrą, kraujospūdį, širdies ritmą, taip pat ir imuninių ląstelių sudėtį bei uždegiminių žymenų kiekį kraujyje.
Duomenys buvo renkami prieš ir po mirkimo vonioje, sėdėjimo tradicinėje karštoje pirtyje bei sėdėjimo infraraudonųjų spindulių pirtyje.
Tyrime dalyvavo dešimt vyrų ir dešimt moterų nuo 20 iki 28 metų amžiaus, kurie visi reguliariai mankštinosi. Tikslas buvo atskirti skirtingų šilumos šaltinių fiziologinį poveikį jaunai, sveikai populiacijai.
„Matome, kad mirkimas karštame vandenyje labiausiai padidina žmogaus kūno temperatūrą“, – aiškino J. Atencio.
Padidėjus kūno temperatūrai pagerėja kraujotaka, o vien kraujo judėjimas kraujagyslių sienelėmis teigiamai veikia kraujagyslių sistemą.
Kraujo mėginiai buvo imami po kiekvienos sesijos.
Profesorius Minsonas, daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjęs šilumos terapiją, savo darbe daugiausia dėmesio skiria tam, kaip šiluma veikia tokius veiksnius kaip amžius, fizinis aktyvumas ir ligos tiek vyrams, tiek moterims. „Neabejoju, kad saikingai taikoma šilumos terapija palaiko sveikatą“, – sakė Minsonas.
„Kai tokio pobūdžio „stresas“ kartojamas reguliariai, mūsų laboratorijos ir daugelio kitų tyrimų duomenimis, jis siejamas su palankia nauda sveikatai.
Nors reguliari mankšta gali duoti panašią ar net didesnę naudą, šilumos terapija gali būti patraukli alternatyva tiems, kurie negali arba nenori mankštintis. Tai gali būti labai raminanti, kartais religinė, kartais kultūrinė, o kartais ir socialinė patirtis“, – sakė Minsonas.
„Norime, kad žmonės būtų protingi ir atsargūs. Prieš pradėdami šilumos terapiją ar bet kokius kitus pratimus – nesvarbu, ar tai būtų lengvas ėjimas, bėgiojimas ar jėgos treniruotės – jie turėtų pasitarti su gydytoju. Tai tinka ir šilumos terapijos klausimu“, – tikino tyrėjai.
