Apie tai, kas šiandien yra senjorų užimtumas ir kaip gimsta aktyvi bendruomenė pasakoja įstaigos vadovė Jelena Narūnienė.
– Projektas „Susitikim“ veikia jau daugiau nei aštuonerius metus. Kaip jis keitėsi?
– Keitėsi kartu su pačiais senjorais. Veiklą pradėjome nuo kūrybinių užsiėmimų – tapybos, rankdarbių, įvairių dirbtuvių, kurios leido žmonėms susitikti, pabendrauti ir atrasti save per kūrybą. Vėliau atsirado sveikatinimo veiklos – mankštos, judesio užsiėmimai, nes pamatėme, kaip svarbu rūpintis ir fizine savijauta.
Laikui bėgant gimė ir projektas „100 kilometrų aplink Vilnių“, nuo kurio prasidėjo mūsų kelionių ir žygių istorija. Trejus metus iš eilės keliavome nuostabiu taku aplink Vilnių – po 10 kilometrų kiekvieną savaitę, o paskui, vėlgi tai buvo pačių senjorų idėja, pabandėme organizuoti keliones ir žygius po Lietuvą. Taip mūsų maršrutai išsiplėtė į šimtus kilometrų po visą Lietuvą, o vėliau – ir į žygius užsienyje, kalnų ir gamtos takais. Senjorai patys norėjo daugiau – daugiau iššūkių, daugiau pažinimo, daugiau nuotykių. Ir šiandien galime drąsiai sakyti, kad 10 kilometrų Lietuvoje jiems jau nebe iššūkis, o 10 kilometrų kalnuose – taip, bet įveikiamas.
Senjorai patys norėjo daugiau – daugiau iššūkių, daugiau pažinimo, daugiau nuotykių. Ir šiandien galime drąsiai sakyti, kad 10 kilometrų Lietuvoje jiems jau nebe iššūkis, o 10 kilometrų kalnuose – taip, bet įveikiamas.
Tai tapo ne tik fizine veikla, bet ir didžiule motyvacija, įrodymu, kad amžius nėra riba nei judėjimui, nei naujiems atradimams.
– Tačiau, Susitikim“ kasdienybė neapsiriboja vien žygiais ir kelionėmis. Kaip rūpinatės senjorų kasdiene savijauta, kūryba ir vidine pusiausvyra. Kokias veiklas jiems siūlote?
– Spektras labai platus. Šiais metais mūsų senjorai lankė mankštas, šokius, sveikatinimo programas, kurios padeda palaikyti gerą savijautą. Taip pat daug kūrybinių užsiėmimų: tapybą ant drobės ir drobinių maišelių, vilnos dirbtuves, makramė, muilo ir žvakių gamybą, natūralios kosmetikos kūrimą, papuošalų dirbtuves ir daug kitų veiklų. Kiekvienais metais ieškome naujų formų – senjorai patys mus įkvepia. Labai džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvas palaiko ir remia Vilniaus bei Kauno miesto savivaldybės. Jų dėka galime senjorams pasiūlyti nemokamus kūrybinius ir sveikatinimo užsiėmimus – kad kiekvienas, nepriklausomai nuo savo galimybių, galėtų ateiti, būti kartu ir jaustis bendruomenės dalimi. Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai lieka vieni. Sutuoktinis iškeliavęs, vaikai turi savo gyvenimus, o nesinori tapti jiems našta. Bet bendravimo labai trūksta. Ir tada ypač svarbu turėti vietą, kur gali ateiti, būti priimtas, rasti bendraminčių ir draugų, jaustis kažko dalimi. Būtent ši bendruomenės dvasia ir yra viena didžiausių projekto „Susitikim“ vertybių – jausmas, kad nesi vienas.
– Kaip apibūdintumėte šiandienos senjorus?
– Žinoma suabsoliutinti negaliu, bet mano patirtis rodo, kad jie tikrai nebe tie, kurie sėdi ir bėdavoja, kaip viskas blogai. Pas mus ateinantys senjorai – žingeidūs, aktyvūs, keliaujantys, dažnai dar ir besimokantys naujų amatų. Jie nori dalyvauti, būti matomi, gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai ne tik mezgamos kojinės anūkams – tai žygiai, kūryba, draugystės. „Ryte – mankšta, dieną – tapyba, o savaitgalį – žygis kalnuose“ – taip šiandien apibūdinčiau vyresnio amžiaus vilniečių kasdienybę.
– Ką norėtumėte pasakyti senjorams, kurie dar tik svarsto prisijungti prie „Susitikim“?
– Norėčiau paraginti visus senjorus – nebijokite išeiti iš namų ir ieškoti to, kas jums artima. Nesvarbu, ar tai būtų „Susitikim“, ar kita bendruomenė, klubas, būrelis ar veikla. Svarbiausia – būti tarp žmonių, judėti, kurti, jaustis kažko dalimi. Bendrystė labai keičia kasdienybę ir kartais užtenka vieno žingsnio, kad gyvenime atsirastų daugiau džiaugsmo.
