Žmogus gali nuoširdžiai norėti sportuoti, tačiau po bemiegės nakties ar įtemptos darbo dienos net trumpas pasivaikščiojimas atrodo kaip sunkiai įveikiama užduotis. Kitiems pradėti trukdo nejaukumas ar baimė būti vertinamiems.
„Sporto klube matydami ištreniruotus kūnus, žmonės pradeda gėdytis savojo ir nedrįsta ten eiti. Prisideda ir netinkamai suformuoti įpročiai“, – sako I. Norkienė.
Požiūris į fizinį aktyvumą po truputį keičiasi.
Vis dėlto ji pastebi ir teigiamų pokyčių – vis daugiau juda įvairaus amžiaus žmonių. Tai rodo, kad požiūris į fizinį aktyvumą po truputį keičiasi.
Neišsimiegojus motyvacijos lieka mažiau
Vienas didžiausių sveikesnių įpročių priešų yra nuolatinis nuovargis. Stresas sutrikdo miegą ir dienos ritmą, o neišsimiegojus organizmui ima trūkti energijos. Tuomet sunkiau ne tik sportuoti, bet ir priimti racionalius sprendimus dėl mitybos ar poilsio.
„Kokia gali būti motyvacija, kai žmogus jaučiasi nelaimingas ir miegojo vos porą valandų? Reikia labai stiprios valios pakelti save nuo sofos“, – pastebi vaistininkė.
Ilgai trunkantis miego trūkumas gali virsti lėtiniu nuovargiu, skatinti nuotaikų svyravimus ir norą rinktis daug angliavandenių turintį maistą. Organizmas siekia kuo greičiau papildyti energijos atsargas, todėl dažniau norisi saldumynų, greitojo maisto ar užkandžių.
Pasak I. Norkienės, tai nėra vien charakterio silpnumo požymis. Kramtymas gali veikti kaip natūralus nusiraminimo mechanizmas, o cukrus trumpam suteikia energijos ir suaktyvina smegenų atlygio sistemą. Tačiau šis poveikis trunka neilgai.
Ilgai trunkantis miego trūkumas gali virsti lėtiniu nuovargiu.
Po staigaus energijos šuolio dažnai seka toks pat staigus kritimas, todėl žmogus vėl nori ko nors saldaus. Taip gali susiformuoti pasikartojantis ratas: stresas, užkandžiavimas, trumpas palengvėjimas ir naujas energijos stygius.
Kada emocinis valgymas tampa problema?
Kartais suvalgyta didesnė deserto porcija dar nereiškia rimto emocinio valgymo sutrikimo. Sunerimti vertėtų tuomet, kai maistas nuolat tampa pagrindine priemone stresui, liūdesiui ar nuovargiui malšinti.
„Problema rimtėja, kai nesveikus produktus valgome kiekvieną dieną, kiekvieną vakarą po darbo ar kiekvieną savaitgalį“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, ilgainiui toks elgesys didina antsvorio, cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir nepalankių kraujo rodiklių riziką. Svarbus signalas – ne vien pasirinktas produktas, bet ir suvalgomas jo kiekis bei kontrolės praradimo jausmas.
I. Norkienė pabrėžia, kad fizinė ir emocinė sveikata yra tiesiogiai susijusios. Todėl, nuolat jaučiant poreikį „suvalgyti“ stresą, verta ieškoti ne tik maisto pakaitalų, bet ir pačios įtampos priežasčių.
Didžiausia klaida – noras pakeisti viską iš karto
Žmonės dažnai nusprendžia pradėti gyventi sveikiau nuo simbolinės datos – pirmadienio, naujo mėnesio ar sausio 1-osios. Tuomet vienu metu imamasi sporto, griežtos dietos, ankstyvo kėlimosi ir kitų didelių pokyčių.
Toks maksimalizmas, pasak vaistininkės, dažniausiai nėra veiksmingas. Pernelyg griežtas planas greitai išsekina, o nepavykus jo laikytis atsiranda nusivylimas savimi.
Pradėkite dabar, o ne nuo rytojaus.
„Dažniausiai norime visko greitai, efektyviai ir be didelių pastangų. Tačiau reikėtų judėti žingsnis po žingsnio, kasdien padaryti truputį daugiau ir turėti savo planą. Pradėkite dabar, o ne nuo rytojaus“, – ragina I. Norkienė.
Pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti sporto klubo abonementas ar pažadas kasdien nueiti dešimt tūkstančių žingsnių. Žmogui, kuris jaučiasi visiškai išsekęs, pirmiausia vertėtų įvertinti savo miegą ir poilsį.
Tik tuomet galima ieškoti paprastų būdų daugiau judėti kasdien: kelis aukštus užlipti laiptais, automobilį pastatyti toliau nuo darbo ar parduotuvės, iš viešojo transporto išlipti viena stotele anksčiau.
Svarbiausia ne vienkartinis didelis krūvis, o reguliarumas. Kasdienis nedidelis aktyvumas gali duoti daugiau naudos ir pasitenkinimo nei vienas ilgas žygis per mėnesį, po kurio organizmui prireikia kelių dienų atsigauti.
Kada nuovargis jau nėra tik įpročių klausimas?
Ne kiekvieną energijos stygių reikėtų aiškinti valios trūkumu ar prasta dienotvarke. Vienos ar dviejų dienų nuovargis, ypač po intensyvaus darbo, ligos ar kelių bemiegių naktų, dažniausiai neturėtų kelti didelio nerimo.
Tačiau jei savijauta be aiškios priežasties išlieka prasta ilgiau nei dvi savaites, verta kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nelaukti, jei kartu atsiranda raumenų ar galvos skausmai, ryškūs nuotaikos pokyčiai, širdies permušimai, dusulys, kojų tinimas, stipri apatija ar staigūs svorio pokyčiai.
Pasak I. Norkienės, užsitęsęs mieguistumas, jėgų stoka ir prasta nuotaika taip pat gali būti susiję su tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D, trūkumu. Vis dėlto savarankiškai nustatyti priežasties vien pagal simptomus nereikėtų – tam būtina gydytojo konsultacija ir, jei reikia, tyrimai.
Bent kartą per metus kiekvienas turėtų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
„Bent kartą per metus kiekvienas turėtų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą“, – primena vaistininkė.
Norint pradėti gyventi sveikiau, nereikia laukti ypatingos datos ar staiga pakeisti visos kasdienybės. Tvaresnis kelias – pirmiausia pasirūpinti poilsiu, pasirinkti vieną įgyvendinamą pokytį ir jį kartoti tol, kol jis taps įpročiu. Kartais sveikesnis gyvenimas prasideda ne nuo didelio pažado, o nuo kelių papildomų žingsnių šiandien.
Nori jaustis šią vasarą geriau? Prisijunk prie Sveikatos iššūkio! Daugiau informacijos ir sąlygos ČIA.
