2026-02-13 12:10

Vis tiesiate rankas link telefono? Psichologė paaiškino, kada tai gali būti naudinga, o kada – ne

Kasdienis darbų ir reikalų srautas laiko mūsų nervinę sistemą nuolatinėje parengtyje, net jei tiesioginio streso nejaučiame. Psichologė, psichoterapeutė Kotryna Šulskė pastebi didžiausią klaidą, kurią darome bandydami pailsėti, – griebiamės telefono. Kodėl naršymas ekrane yra ne poilsis, o tik papildoma stimuliacija jau ir taip sudirgintai nervų sistemai? Sužinokite, kaip tinkamai išnaudoti mikro pertraukėles ir kokie paprasti veiksmai gali padėti realiai atstatyti kūno resursus, o ne juos galutinai išnaudoti.
Moteris su telefonu.
Moteris su telefonu. / Shutterstock nuotr.

„Mes visi kasdienybėje susiduriame su daug darbų, reikalų, kurie, rodos, niekada nesibaigia. Net jeigu tie darbai ar reikalai nėra ypatingai keliantys stresą, mūsų nervų sistema vis tiek yra susiaktyvavusi. Kartais gali užtekti vos 5 minučių pertraukėlių, kurios gali padėti palaikyti kūno resursus ir jų neišnaudoti“, – teigia L.Šulskė.

Specialistė iš savo praktikos pastebi, kad klientai skundžiasi, jog grįžę namo vakare, po darbų, kurie, rodos, nebuvo itin įtempti, vis tiek jaučiasi itin pavargę, be jėgų.

„Net malonios veiklos ima nebeteikti džiaugsmo, rodos, net sunku jas pradėti“, – priduria ji, teigdama, kad tai reiškia viena: per dieną išnaudojome visus savo resursus.

Shutterstock nuotr./Nuovargis
Shutterstock nuotr./Nuovargis

Ką daryti, kad pataupytume savo resursus?

Psichologė teigia, kad tam, jog pasijustumėte geriau, nebūtinai reikia kardinalių gyvenimo pokyčių, nes kartais net kelios minutės sąmoningo laiko sau gali padaryti didelę įtaką.

„Kartais tai gali būti iki dešimties minučių trunkanti pertraukėlė, tačiau pastebiu, kad dažnai žmonės tą pertraukėlę panaudoja išsitraukdami telefoną. Jeigu taip darote kartais – žinoma, nieko tokio, tačiau jeigu jūsų pertraukos visada atrodo tik taip, – gali būti, kad ne tik nepailsite, o toliau susiduriate su dirgikliais bei papildoma stimuliacija“, – aiškina K.Šulskė.

Mokslinės studijos rodo, kad trumpos pertraukos gali būti puikus būdas atsigauti, tačiau jos turi būti ne tik tokios, kurios nukreipia dėmesį nuo darbų, bet ir tokios, kurios padėtų papildyti resursus.

„Viena efektyviausių pertraukėlių, kuomet turime nedaug laiko, – tiesiog išeiti į lauką. Kartais netgi užtektų pažiūrėti pro langą, atsigerti vandens. O galbūt tuo metu jums labiausiai reikia tiesiog ramiai pakvėpuoti? Galbūt turite šiek tiek laiko judesiui – prasitampymui, trumpai mankštai? Pasivaikšiojimui ar pabendravimui.“

Shutterstock nuotr./Gamtoje
Shutterstock nuotr./Gamtoje

Ką daryti, jeigu ranka vis tiek tiesiasi link telefono?

Specialistė akcentuoja, kad jeigu žūtbūt norite pasiimti telefoną, tuomet tai darykite irgi sąmoningai, o ne aklai „skrolinkite“.

„Savo resursus papildysime parašydami mylimam žmogui, pasiteiraudami, kaip sekasi, gaudami grįžtamąjį ryšį“, – šypteli.

Psichologė akcentuoja svarbų niuansą: trumpos pertraukėlės yra puikus būdas pataupyti savo dienos resursus, tačiau jeigu jas daryti pradedate tik tuomet, kai jau jaučiatės pervargę, tuomet tai – smarkiai pavėluoti veiksmai.

„Pertraukas reikėtų daryti reguliariai, net jeigu dar nejaučiate didelio nuovargio, nes tokiu būdu galite palaikyti savo tempą, nuotaiką, ir, galų gale, sveikatą“, – reziumuoja specialistė.

VIDEO: 5 minutės telefone – ne poilsis, o papildomas krūvis? Psichologė K.Šulskė apie nervinės sistemos resursus
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą