Sekite 15min Google
Kas apskritai yra biologinis amžius?
Chronologinis amžius parodo, kiek metų žmogui sukako nuo gimimo. Tačiau biologinis amžius mėgina atsakyti į kitą klausimą – kaip „senas“ iš tiesų yra organizmas.
Du tokio paties amžiaus žmonės gali būti labai skirtingos sveikatos būklės. Vienas gali būti fiziškai aktyvus, neturėti rimtų lėtinių ligų ir gerai jaustis, o kitas – turėti širdies, medžiagų apykaitos ar kitų sveikatos problemų.
Biologiniam amžiui vertinti mokslininkai naudoja įvairius rodiklius. Vieni iš jų – vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai. Jie vertina tam tikrus DNR pokyčius, kurie su amžiumi kinta.
Būtent šiuos rodiklius ir analizavo naujo tyrimo autoriai.
Išanalizavo 51 tyrimą
Mokslininkai sujungė 51 skirtingo intervencinio tyrimo duomenis ir vertino daugiau kaip 110 su senėjimu susijusių DNR metilinimo biomarkerių.
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip juos veikia įvairios priemonės – mityba, fizinis aktyvumas, vaistai ir be recepto parduodami maisto papildai.
Rezultatai parodė, kad tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai iš tiesų buvo susiję su palankesniais biologinio senėjimo rodikliais.
Judėjimas ir subalansuota mityba organizmui svarbesni nei daugelis madingų „jaunystės“ priemonių.
Tarp jų – sveikesnė mityba, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono tipo dieta, mažiau angliavandenių ar mažiau riebalų turinti mityba, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas.
Kitaip tariant, naujas tyrimas dar kartą grąžina prie gana seniai žinomos išvados – judėjimas ir subalansuota mityba organizmui svarbesni nei daugelis madingų „jaunystės“ priemonių.
Didžiausią poveikį parodė kai kurie vaistai
Dar ryškesnių pokyčių mokslininkai pastebėjo vertindami kai kuriuos vaistus.
Tarp jų buvo metforminas, plačiai naudojamas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, semagliutidas – GLP-1 grupės vaistas, skiriamas sergant 2 tipo diabetu ir nutukimu, bei vadinamieji anti-TNF vaistai, slopinantys uždegimą.
Šios priemonės buvo siejamos su palankesniais rodikliais pagal visus 16 tyrime naudotų epigenetinių laikrodžių.
Tačiau čia slypi labai svarbi detalė.
Tai nereiškia, kad sveikam žmogui reikėtų pradėti vartoti metforminą ar semagliutidą vien tam, kad „sustabdytų“ senėjimą.
Dalis šių tyrimų buvo atliekami su žmonėmis, jau turinčiais tam tikrų sveikatos problemų. Todėl gali būti, kad pagerėję biologinio amžiaus rodikliai atsirado ne dėl tiesioginio senėjimo sulėtinimo, o todėl, kad buvo geriau kontroliuojamas diabetas, uždegimas, antsvoris ar kitos būklės.
O maisto papildai?
Čia rezultatai gerokai mažiau įspūdingi.
Tyrėjai nerado tvirtų įrodymų, kad be recepto parduodami maisto papildai reikšmingai keistų su senėjimu susijusius epigenetinius rodiklius.
Vienas tyrimo autorių Raghavas Sehgalas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog visi papildai yra beverčiai.
Jie gali būti naudingi žmonėms, kuriems trūksta konkrečių vitaminų ar mineralų arba kurie turi tam tikrų sveikatos problemų.
Tačiau sveikam žmogui pažadai, kad vienas ar kitas papildas „lėtina senėjimą“, šiuo metu dažnai gerokai lenkia turimus mokslinius įrodymus.
Biomarkeris pasikeitė – ar tai reiškia, kad gyvensime ilgiau?
Nebūtinai.
Tai vienas svarbiausių šio tyrimo apribojimų.
Epigenetiniai laikrodžiai gali parodyti, kad organizme per kelis mėnesius ar metus įvyko tam tikrų biologinių pokyčių. Tačiau jie dar negali patikimai atsakyti, ar žmogus dėl to iš tiesų ilgiau gyvens, rečiau sirgs ar daugiau metų išliks fiziškai ir protiškai pajėgus.
Tyrimo autoriai todėl ragina šių rezultatų neinterpretuoti kaip įrodymo, kad tam tikros priemonės jau „atrakino“ ilgaamžiškumo paslaptį.
Kad tai būtų galima pasakyti, reikėtų ilgalaikių tyrimų, kuriuose būtų stebima ne tik DNR žymenų kaita, bet ir realūs žmonių sveikatos rezultatai – ligos, fizinė būklė, pažintinės funkcijos ir gyvenimo trukmė.
Taigi, ką galime padaryti jau dabar?
Pasak tyrėjų, šiuo metu nėra vienos priemonės, apie kurią būtų galima užtikrintai pasakyti: ji universaliai sulėtina žmogaus senėjimą.
Tačiau yra dalykų, kurių nauda sveikam senėjimui pagrįsta daug stipriau.
Šiuo metu nėra vienos priemonės, apie kurią būtų galima užtikrintai pasakyti: ji universaliai sulėtina žmogaus senėjimą.
Tai reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant tiek aerobines, tiek jėgos treniruotes, subalansuota mityba, pakankamas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.
Ne mažiau svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą ir palaikyti sveiką kūno svorį.
Kitaip tariant, geriausiai pagrįsti būdai ilgiau išlikti sveikiems nėra itin egzotiški ar madingi.
Tyrėjų žinutė gana paprasta: chronologinio amžiaus sustabdyti negalime, tačiau tai, kaip organizmas sensta, bent iš dalies priklauso nuo kasdienių pasirinkimų ir nuo to, kaip rūpinamės savo sveikata.
Parengta pagal „Medical news today“.
