Sekite 15min Google
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pastebi, kad dažnai šioms problemoms skiriama per mažai dėmesio, nes jos laikomos „natūralia senėjimo dalimi“, o pagalbos ieškoma tik tuomet, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami, rašoma pranešime žiniasklaidai.
-
Gydytoja įspėja: laiku nesuvaldyti menopauzės simptomai gali pridaryti daug bėdų
-
Netikėti požymiai, kad jau artėja menopauzė: reaguokite, kad vėliau būtų lengviau
-
Daugelis moterų mano, kad tai normalu po gimdymo – deja, ne
-
Nelaikote šlapimo? 5 klaidos, kurias tikriausiai darote ir dėl to jums negerėja
-
Negydant šio sutrikimo gali grėsti rimtos ligos: vaistininkė paaiškino, nuo ko pradėti
Nemiga – ne tik nuovargis
Viena iš dažniausiai nuvertinamų vyresnio amžiaus moterų sveikatos problemų – miego sutrikimai. Nors daugelis moterų prastą miegą linkusios laikyti natūralia senėjimo dalimi, vaistininkė pabrėžia, kad ilgalaikė nemiga gali turėti reikšmingų pasekmių visam organizmui.
„Miegas nėra tik poilsis – nuo jo priklauso mūsų nervų sistemos veikla, emocinė savijauta, energijos lygis ir bendra gyvenimo kokybė. Deja, daugelis moterų į nemigą numoja ranka, nes ji nesukelia akivaizdaus skausmo. Tačiau jei kelias savaites skaudėtų dantį, niekas nedelstų kreiptis pagalbos. Su miego problemomis dažnai elgiamės visiškai kitaip“, – sako J.Deksnienė.
Pasak vaistininkės, laiku kreipiantis pagalbos dažnai pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius, miego režimą ar pritaikyti paprastesnes priemones. Tačiau užsitęsę miego sutrikimai ilgainiui gali tapti lėtiniai ir pareikalauti sudėtingesnio gydymo.
Šlapimo nelaikymas – tema, apie kurią vengiama kalbėti
Dar viena tema, apie kurią vyresnio amžiaus moterys vis dar vengia kalbėti, yra šlapimo nelaikymas. Nors ši problema yra dažna, dėl gėdos jausmo daugelis delsia ieškoti sprendimų.
„Šlapimo nelaikymas tebėra viena jautriausių temų. Moterys dažnai apie ją nutyli, nors šiandien yra įvairių priemonių ir sprendimų, galinčių reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau problema įvardijama, tuo daugiau galimybių ją suvaldyti“, – pabrėžia J.Deksnienė.
Anot jos, vyresnio amžiaus moterys neretai linkusios pirmiausia rūpintis artimųjų sveikata, o savąją nustumia į antrą planą. Dėl to į specialistus kreipiamasi tik tada, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami.
Odos priežiūra – kasdienis rūpestis, ne prabanga
Ne mažiau svarbi, tačiau dažnai pamirštama tema – odos priežiūra. Senstant oda natūraliai praranda drėgmę, tampa plonesnė ir jautresnė, todėl dažniau atsiranda niežulys, smulkūs odos pažeidimai ir infekcijų rizika.
„Vyresniame amžiuje oda tampa sausesnė ir trapesnė. Kai jos nepakankamai drėkiname, atsiranda niežėjimas, žmogus kasosi, formuojasi smulkios žaizdelės. Tai ne tik diskomfortas – per pažeistą odą lengviau patenka infekcijos. Todėl kasdienis emolientų naudojimas turėtų tapti tokia pat įprasta rutina kaip dantų valymas“, – sako J.Deksnienė.
Prevencija vis dar antrame plane
Vaistininkė pastebi, kad nors plaukų būklė vyresnio amžiaus moterims taip pat išlieka svarbi, prevencijai apskritai vis dar skiriama per mažai dėmesio. Jos teigimu, sveikata dažniau susirūpinama tuomet, kai problema jau pažengusi, nors dalis vyresnio amžiaus moterų plaukų priežiūros nepamiršta ir rūpinasi savo grožiu.
„Per daugiau nei 25 darbo metus pastebiu tą pačią tendenciją – vyresni žmonės dažnai pasikliauja artimųjų ar kaimynų patarimais, reklamomis ar internete perskaityta informacija.
Vis dėlto kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga, todėl svarbiausia – nebijoti klausti gydytojo ar vaistininko. Daugelio sveikatos problemų galima išvengti, jei joms dėmesio skiriama dar tada, kai pasireiškia pirmieji simptomai“, – sako J.Deksnienė.
