Mokslininkai išsiaiškino, kokia veikla gali padėti išsaugoti gerą atmintį ir sumažinti demencijos riziką

Dalyvavimas socialinėje veikloje, pavyzdžiui, savanorystėje ar sporto klubuose, gali būti naudingas pažintinėms funkcijoms vyresniame amžiuje.

Tai rodo spalį žurnale „Journal of Epidemiology & Community Health“ paskelbtas tyrimas.

Mokslininkai pažymi, kad iki 2050 metų demencija sergančių žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti 150 milijonų. Todėl vis svarbiau ieškoti būdų, kurie padėtų sumažinti šios ligos riziką ir kuo ilgiau išsaugoti geras pažintines funkcijas.

Nors socialinė izoliacija jau seniai laikoma vienu iš demencijos rizikos veiksnių, ankstesnių tyrimų rezultatai apie socialinio aktyvumo poveikį atminčiai ir mąstymui nebuvo vienareikšmiai.

Naujojo tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, ar socialinė veikla iš tiesų susijusi su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis.

Tam jie išanalizavo penkių nacionaliniu mastu reprezentatyvių apklausų, atliktų 24 šalyse, duomenis. Tyrimuose buvo surinkta palyginama informacija apie dalyvių socialinį gyvenimą ir jų pažintinius gebėjimus.

Mokslininkai vertino, kokiose socialinėse veiklose žmonės dalyvavo, kiek skirtingų užsiėmimų turėjo ir kaip laikui bėgant keitėsi jų pažintinių funkcijų testų rezultatai.

Rezultatai buvo standartizuoti naudojant vadinamuosius Z įverčius, leidžiančius palyginti skirtingų tyrimų duomenis.

Paaiškėjo, kad geresnius pažintinių funkcijų rezultatus dažniau pasiekdavo žmonės, dalyvaujantys įvairesnėse socialinėse veiklose.

Trys ar daugiau veiklų – geresni atminties ir mąstymo rezultatai

Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės, užsiimantys socialine veikla, pasižymėjo geresne atmintimi ir vykdomosiomis funkcijomis – gebėjimais planuoti, priimti sprendimus, sutelkti dėmesį ir kontroliuoti savo veiksmus.

Ypač gerus rezultatus demonstravo tie, kurie dalyvavo trijose ar daugiau skirtingų socialinių veiklų.

Apskritai socialiai aktyvūs asmenys surinko daugiau pažintinių funkcijų testų balų nei tie, kurie jokioje socialinėje veikloje nedalyvavo.

Be to, kuo daugiau skirtingų užsiėmimų turėjo tyrimo dalyviai, tuo aukštesni paprastai buvo jų pažintinių funkcijų įverčiai.

Medicinos naujienų portalas „Medical News Today“ paprašė šiuos rezultatus pakomentuoti Dublino klinikos „Re:Cognition Health“ klinikinio direktoriaus, geriatrijos ir pažintinių funkcijų specialisto profesoriaus Seáno Kennelly, kuris tyrime nedalyvavo.

„Šie rezultatai manęs nė kiek nestebina. Jau kurį laiką žinome, kad socialinių ryšių palaikymas naudingas bendrai sveikatai ir savijautai. Be to, daugėja įrodymų, kad tai svarbu ir smegenų sveikatai senstant“, – sakė jis.

Be to, kuo daugiau skirtingų užsiėmimų turėjo tyrimo dalyviai, tuo aukštesni paprastai buvo jų pažintinių funkcijų įverčiai.

Pasak specialisto, bendraudami su kitais žmonėmis savo smegenims suteikiame gerokai daugiau darbo, nei galėtume įsivaizduoti.

„Kai bendraujame, iš tiesų intensyviai treniruojame savo smegenis. Klausomės, prisimename pokalbius, interpretuojame emocijas, skaitome veido išraiškas, priimame sprendimus ir reaguojame į kitus žmones – dažnai visa tai darome vienu metu. Tai nepaprastai sudėtinga protinė veikla, nors paprastai apie ją taip negalvojame“, – aiškino profesorius.

Jo teigimu, ypač svarbu tai, kad tyrimas buvo didelės apimties – jame dalyvavo beveik 58 tūkst. žmonių iš 24 šalių.

„Nors remdamiesi šiuo tyrimu negalime teigti, kad bendravimas tiesiogiai apsaugo nuo pažintinių funkcijų silpnėjimo, jo rezultatai dar labiau sustiprina įrodymus, kad socialinis aktyvumas yra svarbi sveiko smegenų senėjimo dalis“, – pabrėžė S. Kennelly.

Kurios veiklos naudingiausios smegenims?

Tyrimas parodė, kad savanorystė ir dalyvavimas sporto klubų veikloje visuose analizuotuose tyrimuose buvo susiję su mažesne pažintinių funkcijų silpnėjimo rizika.

Kai kurios kitos veiklos, pavyzdžiui, vaikų priežiūra ar mokymų lankymas, taip pat buvo siejamos su geresniais pažintinių funkcijų rodikliais bėgant metams.

Tačiau ne visos socialinės veiklos buvo vienodai naudingos.

Pavyzdžiui, dalyvavimas bažnytinių, religinių, politinių ar bendruomeninių organizacijų veikloje nebuvo nuosekliai susijęs su pažintinių funkcijų pagerėjimu.

Kodėl skirtingos veiklos gali turėti nevienodą poveikį?

Apie tai „Medical News Today“ kalbėjosi su neuropsichologe, Kalifornijoje veikiančio centro „Brain Centric Neuropsychology“ įkūrėja Shannel Elhelou, kuri taip pat nedalyvavo tyrime.

„Skirtingos veiklos mus įtraukia skirtingais būdais. Savanorystė gali suteikti gyvenimui prasmės ir galimybių spręsti problemas, sporto klubai sujungia fizinį aktyvumą su socialiniais ryšiais, o mokymai ar vaikų priežiūra reikalauja mokymosi, planavimo ir bendravimo“, – aiškino specialistė.

Vis dėlto, pasak jos, svarbu ne tik pati veikla, bet ir tai, ar žmogui ji patinka.

„Veiklos pobūdis gali būti svarbus, tačiau asmeninis susidomėjimas ir malonumas taip pat turi didelę reikšmę, nes padeda išlaikyti motyvaciją užsiimti ta veikla“, – teigė neuropsichologė.

Tam pritarė ir profesorius S. Kennelly.

„Nebūtinai sakyčiau, kad viena konkreti veikla yra geresnė už kitą. Tikriausiai svarbiausia, kad žmonės užsiimtų tuo, kas jiems patinka, kas kelia tam tikrų iššūkių ir padeda išlaikyti ryšį su kitais“, – sakė jis.

Principas „naudok arba prarasi“: ar smegenis galima treniruoti?

Nors tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp socialinio aktyvumo ir geresnių pažintinių funkcijų, jie neįrodo, kad socialinės veiklos trūkumas tiesiogiai sukelia jų silpnėjimą.

Vis dėlto mokslininkų teigimu, rezultatai atitinka vadinamąją „naudok arba prarasi“ (use it or lose it) hipotezę.

Pagal ją, reguliariai užsiimant protą stimuliuojančia veikla galima padėti išsaugoti geras pažintines funkcijas, ypač vyresniame amžiuje.

Tačiau ar toks smegenų aktyvinimas iš tiesų gali sumažinti demencijos riziką?

Pasak neuropsichologės Sh. Elhelou, šis principas padeda suprasti, kodėl svarbu išlikti protiškai ir socialiai aktyviems.

Tačiau demencijos rizika priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių.

Mūsų smegenys visą gyvenimą išlaiko nepaprastą gebėjimą prisitaikyti, mokytis ir vystytis.

„Socialinis ir protinis aktyvumas turėtų būti vertinamas kaip viena platesnio rūpinimosi smegenų sveikata dalis, kartu su fiziniu aktyvumu, miegu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrole“, – aiškino ji.

Profesorius S. Kennelly mano, kad kalbant apie smegenų sveikatą galima žvelgti net plačiau nei vien į principą „naudok arba prarasi“.

„Mūsų smegenys visą gyvenimą išlaiko nepaprastą gebėjimą prisitaikyti, mokytis ir vystytis“, – pabrėžė jis.

Pasak specialisto, net ir vyresniame amžiuje turime daugybę galimybių stiprinti smegenyse esančius ryšius ir didinti vadinamąjį pažintinį rezervą.

Kas yra pažintinis rezervas ir kodėl jis svarbus?

Pažintinis rezervas – tai smegenų gebėjimas prisitaikyti prie su amžiumi atsirandančių pokyčių, įskaitant tuos, kuriuos sukelia tokios ligos kaip Alzheimerio liga.

Pasak profesoriaus S. Kennelly, žmonės, turintys didesnį pažintinį rezervą, paprastai būna atsparesni neurodegeneracinių ligų poveikiui.

Tai reiškia, kad jų atmintis ir mąstymo gebėjimai gali išlikti geri ilgiau, net jei smegenyse jau vyksta tam tikri su liga susiję pokyčiai.

Būtent todėl svarbu visą gyvenimą mokytis, išbandyti naujas veiklas, bendrauti ir ieškoti protinių iššūkių.

„Socialinis ir protinis aktyvumas negali garantuoti, kad žmogus nesusirgs demencija. Tačiau išties padrąsina tai, kad neturime tiesiog susitaikyti su pažintinių funkcijų silpnėjimu kaip neišvengiama senėjimo dalimi“, – sakė profesorius.

Norint kuo ilgiau išsaugoti gerą atmintį ir mąstymo gebėjimus, verta išlikti aktyviems ne tik fiziškai, bet ir socialiai.

Jo teigimu, kiekvienas žmogus gali ir toliau lavinti, stiprinti ir palaikyti savo smegenų sveikatą visą gyvenimą.

Taigi, tyrimo išvada gana paprasta: norint kuo ilgiau išsaugoti gerą atmintį ir mąstymo gebėjimus, verta išlikti aktyviems ne tik fiziškai, bet ir socialiai. Savanorystė, sportas, mokymasis ar kita mėgstama veikla gali suteikti ne tik malonumo ir bendrystės jausmą, bet ir padėti palaikyti smegenų sveikatą vyresniame amžiuje.

Šaltinis „Medical news today“.