Pastaraisiais dešimtmečiais biomedicinos mokslas iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus raumenis. Remiantis moksliniais tyrimais, griaučių raumenys veikia kaip svarbus metabolinis ir endokrininis organas, darantis reikšmingą įtaką viso organizmo būklei ir, galiausiai, ilgaamžiškumui. Plačiau apie tai – „Altamedica“ Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė Monika Urbonavičiūtė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl svarbu rūpintis raumenų būkle nedelsiant?
Dirbdama kineziterapeute dažnai matau, kad žmonės pradeda rūpintis savo kūnu tik atsiradus skausmui ar funkcijos sutrikimams. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad raumenų būklė yra svarbi dar gerokai anksčiau – ji gali lemti ne tik savijautą šiandien, bet ir sveikatą ateityje.
Be to, su amžiumi natūraliai prarandame raumenų masę – šis procesas vadinamas sarkopenija. Tyrimai rodo, kad sarkopenija yra susijusi su didesniu griuvimų skaičiumi, sumažėjusiu funkciniu savarankiškumu ir net padidėjusia mirtingumo rizika. Praktikoje tai reiškia labai paprastą dalyką: kuo ilgiau išlaikome stiprius raumenis, tuo ilgiau išliekame savarankiški, gebame judėti be pagalbos ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Todėl raumenų stiprinimas ir palaikymas turėtų būti viena iš pagrindinių sveikatos strategijų visais gyvenimo etapais.
Kaip susiję raumenys ir ilgaamžiškumas?
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl raumenys vadinami „ilgaamžiškumo organu“, yra jų gebėjimas išskirti miokinus. Tai biologiškai aktyvios molekulės, kurios išsiskiria raumenų susitraukimo metu ir veikia įvairias organizmo sistemas. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad miokinai prisideda prie gliukozės reguliacijos, veikia imuninę sistemą ir net smegenų veiklą, mažina sisteminį uždegimą, gerina kraujagyslių veiklą. Kitaip tariant, kai judame, mūsų raumenys „siunčia signalus“ visam kūnui ir padeda jam veikti efektyviau.
Raumenys taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje. Jie padeda organizmui efektyviai naudoti gliukozę, todėl tiesiogiai veikia insulino jautrumą. Tyrimai rodo, kad didesnė raumenų masė yra susijusi su mažesne 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Tai ypač aktualu šiandien, kai šios ligos tampa vis dažnesnės. Dėl šios priežasties jėgos pratimai yra rekomenduojami ne tik sportininkams – jie svarbūs kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo.
Raumenų įtaka smegenų sveikatai
Raumenys laikomi „ilgaamžiškumo organu“ ir dėl jų poveikio smegenų sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir raumenų darbas skatina smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus (BDNF angl. Brain-Derived Neurotrophic Factor) – baltymo, kuris svarbus nervinių ląstelių apsaugai ir naujų ryšių formavimuisi – gamybą. Didesnis BDNF kiekis siejamas su geresne atmintimi, mokymusi ir mažesne neurodegeneracinių ligų rizika. Tai reiškia, kad raumenys padeda palaikyti ne tik fizinį pajėgumą, bet ir smegenų funkcionalumą.
Raumenų įtaka biologiniam organizmo senėjimui
Raumenų veikla turi tiesioginį poveikį ne tik fizinei būklei, bet ir biologiniam organizmo senėjimo tempui. Reguliarus judėjimas gerina mitochondrijų veiklą, mažina oksidacinį stresą ir padeda organizmui efektyviau atsinaujinti. Taip pat mažina lėtinį uždegimą, kuris laikomas vienu pagrindinių su amžiumi susijusių ligų veiksnių.
Taigi, raumenys yra „ilgaamžiškumo organas“ ne dėl vienos priežasties, o dėl daugelio tarpusavyje susijusių biologinių mechanizmų. Jie veikia kaip kompleksinė sistema, reguliuojanti metabolizmą, uždegiminius procesus ir net ląstelių senėjimą. Todėl raumenų stiprinimas ir palaikymas nėra tik fizinio aktyvumo rekomendacija – tai investicija į ilgesnį, funkcionalesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Net ir nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai, tokie kaip dažnesnis vaikščiojimas ar paprasti jėgos pratimai, gali turėti reikšmingą ilgalaikį poveikį.
