Be to, klaidingas įsitikinimas, kad įdegusi oda – sveikatos požymis, gali paskatinti žmones saulėje elgtis neatsakingai. Dėl to itin svarbu suprasti UV spindulių poveikį, įvertinti individualius rizikos veiksnius ir imtis atsargumo priemonių, kad rizika būtų kuo mažesnė.
Ar įmanoma degintis saugiai?
Nors saulės šviesa gali būti naudinga, visgi ilgalaikis buvimas saulėje kenkia odai, rašo sveikatos tinklaraštis „medicalnewstoday.com“. Pasak jų, dėl ilgalaikės saulės apšvietos gali padidėti tiek ankstyvo senėjimo, tiek kai kurių sveikatos sutrikimų rizika. Todėl siekiant, kad įdegis būtų saugus, patartina naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo UV spindulių, vengti ilgo buvimo saulėje.
Patarimai deginantis lauke:
- venkite saulės nuo 10 iki 14 valandos, kai UV spinduliai yra intensyviausi;
- reguliariai naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, turintį bent jau SPF50. Po maudymosi ar prakaitavimo, net jei apsauginis kremas nuo saulės yra atsparus vandeniui, tepkite jį dar kartą.
- venkite per ilgai būti saulėje nepertraukiamai. Geriau įdegti trumpesniais intervalais, grįžti į pavėsį ar patalpą atvėsti.
- dėvėkite skrybėlę ir akinius nuo saulės su kuo aukštesne UVA ir UVB apsauga, kad apsaugotumėte ir galvos odą, ir akis.
- gerkite daug vandens ir darykite reguliarias pertraukas, kad išvengtumėte dehidratacijos ir karščio smūgio.
- ieškokite pavėsio arba eikite į patalpą, jei oda pradeda rausvėti arba jaučiate skausmą. Tamsesnę odą turintys žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad degindamiesi jie gali nepastebėti jokių odos spalvos pokyčių.
Taip pat svarbu prisiminti, kad UV spinduliai kūną gali pasiekti ir nesant tiesioginėje saulėje. Todėl svarbu atsiminti, kad:
- smėlis, sniegas ir vanduo atspindi saulės spindulius ir didina nudegimo tikimybę, net jei žmonės yra pavėsyje;
- UV spinduliai gali prasiskverbti pro debesis. Todėl net jei dangus apniukę, vis tiek galima nudegti nuo saulės;
- medžiai, skėčiai ir stogeliai neapsaugo pilnai nuo saulės šviesos. Kaip pasitikrinti? Jei žmogus mato savo šešėlį, vadinasi, jis vis tiek gali būti veikiamas UV spindulių.
Primenama, kad natūraliam įdegiui įgauti reikia laiko. Todėl planuojant praleisti laiko saulėje, būtina naudoti apsaugines priemones. Be to, saugodamasis nuo nudegimo, žmogus taip pat sumažins ir odos lupimosi tikimybę jau įdegus, o tai reiškia, kad jo įdegis, tikėtina, išliks ilgiau.
Kada nereikėtų degintis?
Tiesa, kai kurių žmonių oda dėl vienų ar kitų fiziologinių savybių gali būti jautresnė saulei. Kaip nurodo „healthnewstoday.com“, veiksniai, lemiantys odos reakciją į saulę ir UV spindulius, yra:
- amžius: jaunesnė oda yra jautresnė saulės žalai, o dėl buvimo saulėje vaikystėje ar paauglystėje padidėja odos vėžio tikimybė vėlesniame amžiuje.
- odos tipas: šviesesnės odos žmonės yra labiau linkę nudegti. Jei žmogus jau yra natūraliai įdegęs, tai gali šiek tiek didinti odos toleranciją saulei. Tačiau, svarbu pažymėti, jog tai nėra pakankama apsauga. Todėl net ir esant įdegus ar turint tamsesnę odą nuo gimimo, būtina ją apsaugoti kremu su SPF;
- odos vėžio istorija: jei žmogus anksčiau yra sirgęs odos vėžiu, buvimas saulėje gali padidinti vėžio riziką ateityje.
Be to, kai kurie žmonės turėtų visiškai vengti būti saulėje – tie, kuriems neseniai buvo atliktas kosmetinis gydymas, pavyzdžiui, odos šveitimas arba plaukų šalinimas lazeriu, kurie naudojo odos priežiūros priemones su cheminiais šveitikliais, pavyzdžiui, salicilo rūgštimi. Arba jei vartojo tam tikrus vaistus nuo aknės, pavyzdžiui, izotretinoiną, vietinio poveikio retinoidus, taip pat kitus vaistus, kurie gali sukelti jautrumą šviesai.
Priklausant nors vienai iš šių grupių, prieš deginantis būtina pasitarti su gydytoju ar gydytoju-dermatologu, kada ir kaip po vienų ar kitų procedūrų jums saugiai būti saulėje. Be to, jei kurį laiką vartojate kokius nors vaistus, prieš deginantis taip pat rekomenduojama patikrinti etiketę.
Taip pat primenama, kad galite naudotis alternatyviu įdegio būdu – dirbtiniu įdegiu, kuris odą patamsins be UV spindulių žalos. Tačiau ir šie produktai nėra visiškai be trūkumų – dėl netikro įdegio sudėtyje esančio dihidroksiacetono (DHA) gali padidėti tikimybė nudegti, jei per 24 valandas po įdegio kremo panaudojimo žmogus atsiduria saulėje.
