Braškių nauda imunitetui
Braškės yra vienas geriausių vitamino C šaltinių. Vos apie 150 gramų šių uogų gali patenkinti visos dienos vitamino C poreikį suaugusiam žmogui.
Vitaminas C:
- stiprina imuninę sistemą;
- padeda organizmui kovoti su infekcijomis;
- skatina žaizdų gijimą;
- padeda pasisavinti geležį iš augalinio maisto.
Braškėse taip pat gausu polifenolių – augalinių junginių, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą ir saugo ląsteles nuo pažeidimų.
-
Štai kaip turi atrodyti mityba, sulaukus 50-ies: visi reikalingiausi produktai
-
Maža uoga, didelė galia: medlievos stebina savo nauda sveikatai
-
Ankstyviausia superuoga, apie kurią dar mažai kas žino – bet ji keičia požiūrį į sveikatą
-
Inkstai jums padėkos: dietologė išskyrė 15 ypač naudingų produktų
-
Vaistininkė sklaido mitus apie antioksidantus: naudingi būna ne visada
Braškių poveikis odai ir senėjimui
Braškėse esantis vitaminas C būtinas kolageno gamybai. Kolagenas yra baltymas, padedantis išlaikyti odos stangrumą ir elastingumą.
Be to, braškėse esantys antioksidantai, ypač antocianinai ir elaginė rūgštis, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie spartina odos senėjimą.
Reguliariai valgant braškes galima:
- palaikyti sveikesnę odą;
- sumažinti oksidacinės pažaidos poveikį;
- prisidėti prie natūralios kolageno gamybos.
Žinoma, vien braškės stebuklų nepadarys – odos būklę lemia ir bendra mityba, miegas bei apsauga nuo saulės.
Braškės ir širdies sveikata
Moksliniai tyrimai rodo, kad uogų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Braškės gali būti naudingos, nes:
- padeda mažinti uždegiminius procesus organizme;
- gerina kraujagyslių funkciją;
- dėl skaidulų gali prisidėti prie cholesterolio kontrolės;
- jose esantis kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Be to, braškėse yra natūralių augalinių junginių – antocianinų, kurie siejami su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Braškių maistinė sudėtis
100 gramų braškių vidutiniškai yra:
- apie 32 kcal;
- 7–8 g angliavandenių;
- apie 2 g skaidulų;
- 0,7 g baltymų;
- vos 0,3 g riebalų.
Taip pat braškėse gausu:
- vitamino C;
- mangano;
- folio rūgšties;
- kalio;
- antioksidantų (antocianinų, elaginės rūgšties, flavonoidų).
Dėl didelio vandens kiekio (apie 90 proc.) braškės yra gaivios ir nekaloringos, todėl puikiai tinka sveikai mitybai.
Kiek braškių galima valgyti per dieną?
Sveikam žmogui dažniausiai rekomenduojama suvalgyti apie 150–300 gramų braškių per dieną. Tai atitinka vieną–dvi saujas uogų.
Tokio kiekio pakanka, kad organizmas gautų vertingų vitaminų, skaidulų ir antioksidantų, tačiau svarbu nepamiršti mitybos įvairovės – braškės neturėtų būti vienintelės vartojamos uogos ar vaisiai.
Jeigu braškes valgote su cukrumi, plakta grietinėle ar ledais, jų nauda sveikatai gerokai sumažėja dėl papildomo cukraus ir kalorijų.
Kam braškės gali būti nerekomenduojamos?
Nors daugumai žmonių braškės yra visiškai saugios, kai kuriems reikėtų būti atsargesniems.
Braškės gali netikti:
- žmonėms, alergiškiems braškėms arba žiedadulkėms (dėl kryžminių alerginių reakcijų);
- sergantiesiems tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, jei uogos sukelia simptomų paūmėjimą;
- žmonėms, kuriems gydytojas rekomendavo riboti kalio ar kitų tam tikrų maistinių medžiagų kiekį.
Vaikams braškes rekomenduojama pradėti duoti nedideliais kiekiais ir stebėti, ar nepasireiškia alerginė reakcija.
Kodėl verta įtraukti braškes į savo mitybą?
Braškės – ne tik gardus vasaros desertas, bet ir vertingas sveikos mitybos produktas. Jos aprūpina organizmą vitaminu C, antioksidantais, skaidulomis ir kitomis naudingomis medžiagomis, kurios prisideda prie stipresnio imuniteto, geresnės širdies veiklos ir sveikesnės odos.
Svarbiausia – rinktis šviežias, gerai nuplautas uogas ir mėgautis jomis saikingai kaip įvairios ir subalansuotos mitybos dalimi.
1. Rabarbarus nuplaukite, nulupkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais, įdėkite 80g cukraus ir šiek tiek apvirkite nedideliame kiekyje vandens (kad tik apsemtų), kol suminkštės. Tuomet grūstuve sugrūskite ir supilkite karštame vandenyje ištirpintą žalatiną ir palikite atvėsti.
2. Keksams kepti skirtų formelių (12vnt.) kraštus padenkite sluoksniu tešlos, o perteklių tiesiog pašalinkite – visas indelio vidus turi būti gražiai padengtas sloksniuota tešla.
3. Varškę, kiaušinį ir likusį cukrų išsukite ir šią masę vienodomis dalimis patalpinkite į formeles.
4. Kepkite tiek, kiek nurodyta sluoksniuotos tešlos instrukcijoje, bet įprastai apie 15 min. 180 °C karštumo orkaitėje.
5. Keksiukams atvėsus, supilkite rabarbarų masę ir kiekvieną keksiuką dekoruokite braške.
Skanaus!
Receptą atsiuntė Edita Aleksandravičienė
Procesas toks, jog paprasčiau nebūna: dėkite, pilkite, berkite visus ingredientus į elektrinį trintuvą ir įjungę didžiausią galingumą sutrinkite iki vientisos tyrės. Palikite šaldytuve porai valandų, kad atšaltų.
Supilstykite į dubenėlius ar stiklines, galite papuošti braškių ketvirčiais, šviežių mėtų, bazilikų ar petražolių lapeliais. Prie sriubos idealiai tiks traškus prancūziškas batonas.
1. Įkaitiname orkaitę iki 180°C laipsnių temperatūros.
2. Dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, miltus, cinamoną, druską, kepimo miltelius, cukrų. Įmaišome aliejų.
3. Du trečdalius gautos masės sudedame į kepimo formą ir stipriai suspaudžiame.
4. Braškes supjaustome, dedame į dubenėlį, sumaišome su kukurūzų krakmolu ir cukrumi. Braškių mišinį tolygiai dedame ant masės formoje, o ant viršaus dedame likusią avižinių dribsnių masę. Stipriai suspaudžiame.
5. Dedame į orkaitę ir kepame 35 min.
6. Iškepus atvėsiname, o tada 2 val. palaikome šaldytuve.
7. Supjaustome ir ragaujame.
