Sekite 15min Google
„Mes labai daug kalbame apie sveikatą, tačiau vien kalbėjimo neužtenka. Žinios tampa vertingos tik tada, kai jas pritaikome savo kasdienybėje. Jeigu norime kitokio rezultato, turime keisti savo veiksmus“, – sako U. Radzevičienė.
Maistas – ne tik kalorijos
Dietistė atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių vis dar mitybą sieja tik su svorio kontrole arba kelių konkrečių ligų prevencija. Tačiau iš tiesų maistas daro įtaką visoms organizmo sistemoms – nuo energijos lygio iki imuninės sistemos, atsistatymo po ligų ir bendros savijautos.
„Mūsų organai ir ląstelės funkcionuoja pagal tai, kokias maistines medžiagas gauna. Maistas yra mūsų organizmo kuras – nuo jo priklauso ne tik energija, bet ir tai, kaip jaučiamės, kaip atsigauname po ligų, kaip veikia mūsų organizmas kiekviename gyvenimo etape“, – sako U. Radzevičienė.
Maistas yra mūsų organizmo kuras – nuo jo priklauso ne tik energija, bet ir tai, kaip jaučiamės, kaip atsigauname po ligų.
Ji pabrėžia, kad mityba svarbi ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir jau susirgus. Pasak specialistės, dažnai manoma, kad diagnozavus padidėjusį cholesterolį, diabetą ar kitą lėtinę ligą pakanka vartoti vaistus, o mityba tampa antraeiliu dalyku. Vis dėlto gyvenimo būdo pokyčių nepakeis jokie medikamentai.
„Vaistai gali būti būtini, tačiau jie nepakeičia gyvenimo būdo. Mityba nėra laikinas etapas ar papildoma priemonė – ji lydi žmogų visą gyvenimą ir gali padėti tiek išvengti ligų, tiek sumažinti jų progresavimą“, – teigia dietistė.
Priežastys – lėkštėje
Kasdienėje praktikoje U. Radzevičienė pastebi, kad žmonės retai sieja savo savijautą su tuo, ką valgo. Tačiau moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, jog net lėtinį skausmą ar emocinę būseną gali veikti kasdieniai mitybos įpročiai.
Pasak jos, mityba, kurioje gausu uždegiminius procesus skatinančių maisto produktų, gali prisidėti prie įvairių negalavimų, todėl svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir ieškoti jų priežasčių.
„Jeigu mityboje gausu produktų, palaikančių uždegiminius procesus, tai gali prisidėti ir prie skausmo. Todėl svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir ieškoti priežasties. Mityba gali tapti svarbia gydymo komandos dalimi“, – sako specialistė.
Diatistė taip pat pabrėžia, kad glaudus ryšys sieja mitybą ir emocinę sveikatą. Nuolatinis stresas, nerimas ar prasta nuotaika gali būti susiję ne tik su gyvenimo aplinkybėmis, bet ir su kasdieniais mitybos pasirinkimais.
Sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių
Sveikatai palanki mityba, anot jos, nėra nei brangi, nei sudėtinga. Dažniausiai pakanka rinktis daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų, kokybiškų baltymų ir kuo rečiau vartoti stipriai perdirbtą maistą.
„Tai nėra valandos virtuvėje ar sudėtingi receptai. Tai kasdieniai pasirinkimai – daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, riešutų, sėklų, kokybiškų baltymų ir kuo mažiau stipriai perdirbto maisto bei sintetinių priedų“, – teigia U. Radzevičienė.
Dietistės teigimu, didžiausia klaida – tikėti greitais sprendimais ir stebuklingomis dietomis. Ilgalaikius rezultatus lemia ne trumpalaikiai ribojimai, o įpročiai, kuriuos žmogus gali išlaikyti visą gyvenimą.
Maistas liudija ir apie santykį su savimi
Pasak dietistės, tai, ką dedame į savo lėkštę, dažnai atspindi ir mūsų santykį su savimi.
„Savivertė prasideda nuo to, kas yra mūsų lėkštėje. Jeigu žinome, kad tam tikri produktai nėra palankūs mūsų sveikatai, bet vis tiek juos renkamės kasdien, verta savęs paklausti – kodėl? Labai dažnai už šių pasirinkimų slypi stresas, nuovargis, įpročiai ar emocijos“, – sako U. Radzevičienė.
Specialistė įsitikinusi, kad pokyčiai įmanomi kiekvienam, kuris ne tik domisi sveikata, bet ir ryžtasi keisti kasdienius įpročius.
„Neturiu nė vieno paciento, kuris, gavęs žinių ir pritaikęs jas praktikoje, nepasiektų rezultatų. Pokytis prasideda tada, kai nustojame tik domėtis sveikata ir pradedame ją kurti savo kasdieniais pasirinkimais“, – apibendrina dietistė.
Laidos epizodą rasite „Lietuva sveiksta“ Youtube kanale.
