Interviu agentūrai „teleschau“ T. Mälzeris teigė: „Manau, kad veganiška ir vegetariška mityba yra protingiausias sprendimas, kurį šiandien apskritai galima priimti. „Tačiau jis pabrėžė, kad žmonėms keistis nėra lengva: „Žmogus yra žmogus, o pokyčiai yra sunkūs.“
Šefas kritiškai vertina pernelyg griežtą ir moralizuojantį toną diskusijose apie mitybą. Jo teigimu, spaudimas ir kategoriški reikalavimai dažnai duoda priešingą efektą. „Jei ignoruosime patį procesą ir tik reikalausime, pokyčių nepasieksime“, – įspėja jis.
T. Mälzerį ypač erzina, kaip jis pats įvardija, „moralizavimas“: „Taip mes tik žengiame didelį žingsnį atgal, jei kiekvienas, kuris suklysta, iš karto laikomas nusidėjėliu. Nereikia būti tokiais griežtais.“
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kartų skirtumus. Anot jo, vyresni žmonės turi teisę iš dalies laikytis savo įpročių, tačiau tai nereiškia, kad galima visiškai atsisakyti keistis: „Teisės į užsispyrimą nėra.“
Pokyčiai atsisakius gyvūninės kilmės produktų
Nors diskusijos apie veganizmą dažnai būna vertybinės, mokslininkai ir gydytojai vis dažniau kalba apie konkrečius fiziologinius pokyčius. „FOCUS online“ šia tema kalbino dvi ekspertes – Vokietijos mitybos medicinos draugijos (DGEM) atstovę Dianą Rubin ir gydytoją, mitybos specialistę Petrą Bracht.
Pirmoji savaitė: greiti, juntami pokyčiai
Pasak P. Bracht, jau po pirmos savaitės galima pajusti aiškius pokyčius. „Jau po savaitės jausitės žvalesni, energingesni. Pagerėja virškinimas, o tai teigiamai veikia ir miegą“, – teigia gydytoja.
Svarbus aspektas – virškinimo trukmė. Gyvūninės kilmės produktai virškinami ilgiau (nuo 24 iki 72 valandų), o augalinis maistas organizme užsibūna gerokai trumpiau – vos 6–12 valandų. Dėl to sumažėja apkrova virškinimo sistemai.
Dar vienas dažnai pastebimas efektas – svorio kritimas.
„Per pirmą savaitę galima netekti 1–2 kilogramų, ir tam nereikia badauti“, – sako P. Bracht. Tiesa, ji pabrėžia, kad tai dažniausiai nėra riebalų mažėjimas – labiau skysčių netekimas. Vis dėlto žmonės jaučiasi lengvesni, o tai gerina bendrą savijautą.
Be fizinių pokyčių, atsiranda ir didesnis sąmoningumas. Pereinant prie veganiškos virtuvės, dažniau analizuojama, kas dedama į lėkštę, planuojama mityba, renkamasi kokybiškesni produktai. „Žmogus ima gyventi sąmoningiau – daugiau dėmesio skiria maistui ir jo sudėčiai“, – sako specialistė.
Ji priduria, kad mityba apskritai turi didžiulę reikšmę sveikatai: „Mažiausiai 80 proc. ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Todėl tai, ką valgome, yra geriausia investicija į mūsų sveikatą.“
Po mėnesio: matomi medicininiai pokyčiai
Maždaug po mėnesio, pasak D. Rubin, atsiranda jau ne tik juntamų, bet ir išmatuojamų pokyčių. Kraujo tyrimai rodo, kad mažėja mažo tankio lipoproteinų (LDL) – vadinamojo „blogojo“ cholesterolio – kiekis, taip pat stabilizuojasi cukraus lygis kraujyje.
Be to, dėl didesnio kalio kiekio augalinėje mityboje gali normalizuotis kraujospūdis. P. Bracht teigimu, kai kuriais atvejais, pasitarus su gydytoju, net galima mažinti vaistų dozes: tiek cholesterolio kiekį mažinančių, tiek kraujospūdį reguliuojančių preparatų. „Priešingu atveju kraujospūdis gali net per daug nukristi“, – įspėja ji.
D. Rubin taip pat pabrėžia, kad mažėja šlapimo rūgšties kiekis, o žmonėms, turintiems riebalinę kepenų ligą, gali prasidėti jos regresija.
Po metų: ilgalaikis poveikis ir svarbi sąlyga
Ilgainiui, laikantis veganiškos mitybos metus, teigiami pokyčiai įsitvirtina ir tampa ilgalaikiai. Tačiau ekspertai pabrėžia vieną esminę sąlygą – būtina stebėti vitamino B12 kiekį.
Kadangi šio vitamino beveik nėra augalinės kilmės produktuose, jo trūkumas gali sukelti rimtų pasekmių: padidėja širdies smūgio, insulto ir net demencijos rizika. Todėl veganams rekomenduojama vartoti papildus arba reguliariai tikrinti jo kiekį kraujyje.