Belgų kilmės mokslininkas yra Bucko senėjimo tyrimų instituto vadovas, taip pat dirba profesoriumi Kalifornijos universitete. Jis tiria žmogaus metabolizmą ir mitybos įtaką senėjimui. Nors pats yra 68 metų, teigia, kad jo biologinis amžius yra gerokai mažesnis – ir tai sieja su gyvenimo būdu bei mityba.
Interviu „Business Insider“ jis atskleidė savo pusryčių principus ir paaiškino, kodėl itin svarbu, kaip pirmasis dienos maistas veikia cukraus kiekį kraujyje.
E.Verdin kasdien renkasi subalansuotą pusryčių lėkštę, kurią dažniausiai sudaro:
-
kiaušiniai (virti arba kepti),
-
avokadas,
-
rūkyta arba virta lašiša,
-
pilno grūdo duona.
Tokie pusryčiai aprūpina organizmą baltymais, sveikaisiais riebalais ir skaidulomis. Skaidulos, esančios avokade ir pilno grūdo produktuose, ypač svarbios žarnyno sveikatai, kuri laikoma vienu iš ilgaamžiškumo veiksnių.
Be to, tokia maisto kombinacija padeda išlaikyti nuosaikų cukraus kiekio kraujyje kilimą, kuris užtikrina stabilesnę energiją dienos pradžioje.
Tuo tarpu saldžių pusryčių E.Verdin vengia. Jo teigimu, cukraus ar greitųjų angliavandenių vartojimas tuščiu skrandžiu gali sukelti staigų gliukozės šuolį kraujyje. Nors tai trumpam suteikia energijos, po to seka greitas jos kritimas, pasireiškiantis nuovargiu ir koncentracijos stoka.
Mokslininkas pabrėžia, kad ryte patirtas cukraus šuolis gali lemti didesnius jo svyravimus visą dieną. Tiesa, nedidelis cukraus padidėjimas po valgio yra normalus reiškinys. Tačiau pasirinkus sudėtinius angliavandenius, kaip jo mėgstamuose pusryčiuose, šis kilimas būna tolygesnis – energija išsiskiria lėčiau, bet išlieka ilgiau.
