Sekite 15min Google
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas itin perdirbto maisto vartojimas siejamas su didesne antrojo tipo cukrinio diabeto, nutukimo, širdies ligų ir pažinimo funkcijų silpnėjimo rizika. Toks maistas taip pat gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio.
„Kraujospūdžiui blogiausi tie užkandžiai, kuriuose gausu druskos, pridėtinio cukraus ar sočiųjų riebalų. Tokie yra daugelis supakuotų užkandžių. Sūriuose traškučiuose ir krekeriuose gali būti labai daug natrio, o dauguma žmonių suvalgo daugiau nei vieną porciją. Be to, šie produktai sukurti taip, kad būtų sunku nustoti juos valgyti, todėl problema tik didėja“, – portalui „Parade“ aiškina Niujorko Jamaikos ligoninės Hipertenzijos centro vadovė, kardiologė dr. Kainat Khalid.
Jai pritaria „MedStar Health“ Širdies ir kraujagyslių instituto kardiologijos vadovas dr. Allenas J.Tayloras. Pasak jo, daugelyje itin perdirbtų užkandžių gausu druskos ir konservantų, todėl tokių produktų reikėtų vengti.
Abu kardiologai siūlo alternatyvą tiems, kurie mėgsta traškius, pikantiško skonio užkandžius, – pistacijas.
Kaip pistacijos veikia kraujospūdį?
Pasak dr. A. J.Tayloro, pistacijos yra puikus užkandžio pasirinkimas. Viena priežasčių – jose esantys nesotieji riebalai, naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai.
Moksliniai duomenys rodo, kad tam tikros nesočiosios riebalų rūgštys padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, todėl kraujas gali lengviau tekėti.
„Turime patikimų klinikinių įrodymų, kad reguliarus pistacijų vartojimas gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį. Panašu, kad pistacijos gerina kraujagyslių elastingumą ir gebėjimą reaguoti į pokyčius, todėl jos lengviau išsiplečia, o širdžiai tenka mažesnis krūvis“, – teigia dr. K. Khalid.
Kardiologė atkreipia dėmesį ir į pistacijose esantį kalį bei magnį. Šios mineralinės medžiagos padeda reguliuoti kraujospūdį, nes dalyvauja palaikant elektrolitų pusiausvyrą ir kraujagyslių veiklą.
2022 metais paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje buvo išanalizuota 17 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 940 suaugusiųjų. Nustatyta, kad pistacijų vartojimas reikšmingai sumažino kraujospūdį.
Tačiau abu kardiologai pabrėžia vieną svarbią sąlygą – pistacijas reikėtų rinktis nesūdytas.
Nors sūdytose pistacijose išlieka tos pačios naudingosios maistinės medžiagos, pridėta druska gali sumažinti jų teigiamą poveikį kraujospūdžiui.
„Žmonėms, kurie stengiasi kontroliuoti hipertenziją, reguliarus sūdytų pistacijų valgymas gali gerokai apsunkinti šias pastangas. Pakeisti jas nesūdytomis – paprastas sprendimas, galintis turėti reikšmingą poveikį“, – sako dr. K.Khalid.
Pasak jos, druskoje esantis natris gali neutralizuoti dalį pistacijų teikiamos naudos, ypač žmonėms, kurių organizmas jautriau reaguoja į natrį.
Nauda neapsiriboja vien kraujospūdžiu
Pistacijos gali būti naudingos ir cholesterolio rodikliams. Dr. K.Khalid aiškina, kad jose esantys nesotieji riebalai gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekį, nemažindami didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba gerojo cholesterolio, kiekio.
Be to, nesotieji riebalai gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo organizme.
Pistacijose taip pat gausu baltymų ir skaidulų. Baltymai aprūpina organizmą energija, o pakankamas skaidulų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Šių maistinių medžiagų derinys suteikia sotumo, todėl pistacijos gali būti tinkamas užkandis tarp pagrindinių valgymų.
Vis dėlto specialistai primena nepamiršti saiko. Suvalgius per daug pistacijų, galima gauti perteklinį kalorijų kiekį, o tai ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo.
Kiek pistacijų rekomenduojama suvalgyti?
Pasak dr. K.Khalid, daugumai žmonių pakanka nedidelės saujos pistacijų per dieną.
„Širdžiai palanki mityba neturi būti sudėtinga. Pistacijos – puikus pavyzdys maisto produkto, kuris iš tiesų yra naudingas ir kartu suteikia sotumo. Daugumai žmonių nedidelė sauja per dieną yra tinkamas kiekis. Svarbiausia atrasti tokius mitybos pokyčius, kurių būtų galima laikytis ilgą laiką. Tuomet ilgainiui pasireikš ir nauda širdies bei kraujagyslių sveikatai“, – aiškina kardiologė.
