Sekite 15min Google
Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. MTL cholesterolis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo, rašo „Health“.
Lapiniuose kopūstuose esančios skaidulos gali padėti sumažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne ir paskatinti jo pašalinimą iš organizmo.
Viename tyrime dalyvavo padidėjusį cholesterolį turintys vyrai, kurie 12 savaičių kasdien gėrė po 150 mililitrų lapinių kopūstų sulčių. Tyrimo pabaigoje jų MTL cholesterolio kiekis sumažėjo, o didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“, cholesterolio – padidėjo. Taip pat pagerėjo kai kurie kiti su koronarine širdies liga siejami rodikliai.
Vis dėlto tyrimas buvo nedidelis, o jo dalyviai gėrė koncentruotas lapinių kopūstų sultis. Todėl negalima tvirtinti, kad įprasta kasdien suvalgoma porcija visiems žmonėms sukels tokį patį poveikį.
Kraujagysles gali apsaugoti nuo pažeidimų
Lapiniuose kopūstuose gausu antioksidantų, įskaitant vitaminą C, karotenoidus ir įvairius augalinius junginius. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso – proceso, galinčio pažeisti kraujagyslių sieneles ir paskatinti uždegimą.
Šiose daržovėse taip pat yra gliukozinolatų. Smulkinant, kramtant ir virškinant lapinius kopūstus, iš jų susidaro biologiškai aktyvūs junginiai, tarp kurių – sulforafanas. Jis tiriamas dėl galimo antioksidacinio ir uždegimą slopinančio poveikio.
Lėtinis uždegimas ir oksidacinis stresas siejami su ateroskleroze bei didesne širdies ligų rizika. Tačiau sulforafano poveikis dar tiriamas, todėl lapinių kopūstų nereikėtų laikyti priemone, galinčia savarankiškai apsaugoti nuo širdies ligų.
Kalis svarbus kraujospūdžiui
Lapiniuose kopūstuose yra kalio – mineralo, padedančio organizmui pašalinti natrio perteklių ir reguliuoti kraujospūdį. Kraujospūdis gali didėti, kai su maistu gaunama daug natrio, tačiau trūksta kalio.
Aukštas kraujospūdis verčia širdį dirbti intensyviau ir ilgainiui gali pažeisti kraujagysles. Dėl to didėja miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Vis dėlto vien lapiniai kopūstai aukšto kraujospūdžio nesumažins. Kalio turėtų būti gaunama iš įvairių produktų, o kartu svarbu riboti druskos kiekį, palaikyti sveiką kūno svorį ir pakankamai judėti.
Skaidulos naudingos ne tik žarnynui
Viename puodelyje virtų lapinių kopūstų yra maždaug 5 gramai skaidulų. Jos ne tik padeda virškinimui, bet ir prisideda prie cukraus bei cholesterolio kiekio kraujyje kontrolės.
Skaidulų turintis maistas ilgiau suteikia sotumo, todėl gali padėti palaikyti sveiką kūno svorį. Antsvoris ir nutukimas didina aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, antrojo tipo cukrinio diabeto ir širdies ligų riziką.
Tačiau pradėjus iš karto valgyti daug lapinių kopūstų gali pūsti pilvą, kauptis dujos ar atsirasti kitų virškinimo sutrikimų. Todėl iki šiol mažai skaidulų vartojusiems žmonėms jų kiekį reikėtų didinti pamažu.
Kaip valgyti, kad širdžiai būtų daugiau naudos?
Lapinius kopūstus galima dėti į salotas, sriubas ir troškinius, trumpai patroškinti arba pakepinti su česnaku ir alyvuogių aliejumi. Nedidelis kiekis nesočiųjų riebalų padeda organizmui pasisavinti daržovėse esančius riebaluose tirpius junginius.
Kepti lapinių kopūstų traškučiai gali būti geresnis pasirinkimas už bulvių traškučius, tačiau svarbu nepadauginti druskos. Didelis natrio kiekis gali nusverti dalį daržovių teikiamos naudos kraujospūdžiui.
Lapinių kopūstų sultys suteikia vitaminų ir augalinių junginių, tačiau išspaudžiant sultis prarandama dalis skaidulų. Todėl dažniau verta rinktis visą daržovę.
Kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varfariną, vartojantiems žmonėms svarbu nepamiršti, kad lapiniuose kopūstuose itin gausu vitamino K. Jų nereikia visiškai atsisakyti, tačiau vartojamas kiekis turėtų būti panašus kiekvieną dieną. Dėl tinkamos porcijos vertėtų pasitarti su gydytoju.