Gydytoja kardiologė Sirisha Vadali pabrėžia, kad arterijų siaurėjimas gali tęstis metų metus. Apie problemą žmogus kartais sužino tik atsiradus skausmui krūtinėje, dusuliui ar ištikus infarktui arba insultui. Mityba – vienas iš veiksnių, galinčių padėti apsaugoti kraujagysles.
Arterijos siaurėja pamažu
Aterosklerozė vystosi, kai arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, kalcis ir kitos medžiagos. Ilgainiui susiformuoja plokštelės, kurios gali susiaurinti kraujagysles ir apsunkinti kraujo tekėjimą.
„Tai viena priežasčių, dėl kurių širdies ligos gali būti tokios pavojingos. Plokštelės gali kauptis tyliai daugelį metų, kol žmogus pajunta įprastus simptomus – diskomfortą krūtinėje, dusulį, arba patiria infarktą ar insultą“, – portalui „Parade“ sakė gydytoja.
Dėl šios priežasties svarbu žinoti savo kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje rodiklius. Gydytojui taip pat reikėtų papasakoti apie šeimoje pasitaikiusias širdies ir kraujagyslių ligas bei kitus galimus rizikos veiksnius.
Aterosklerozė gali paveikti ne tik širdį. Jeigu plokštelės kaupiasi širdį krauju aprūpinančiose arterijose, gali atsirasti skausmas krūtinėje arba ištikti infarktas. Sutrikęs kraujo tekėjimas į smegenis didina insulto riziką, o susiaurėjus kojų kraujagyslėms gali skaudėti vaikštant ir pablogėti kraujotaka.
Viena vakarienė arterijų neužkimš
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad nei viena vakarienė, nei vienas konkretus produktas savaime nesukelia aterosklerozės. Retkarčiais suvalgytas labai sūrus, saldus ar riebus patiekalas greičiausiai nepadarys didelės žalos, jeigu kasdienės mitybos pagrindą sudaro maistingi ir kuo mažiau perdirbti produktai.
„Širdies ligą retai sukelia vienas maisto produktas ar vienas nesveikai praleistas savaitgalis. Svarbiausi yra ilgainiui susiformuojantys įpročiai ir jų derinys su kitais veiksniais – genetika, padidėjusiu cholesteroliu, cukriniu diabetu, aukštu kraujospūdžiu, rūkymu ir nejudriu gyvenimo būdu“, – paaiškino S.Vadali.
Kai kuriems žmonėms vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka. Atsižvelgęs į kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir bendrą širdies ligų riziką, gydytojas gali skirti vaistų.
Nerimą kelia perdirbta mėsa
Norint apsaugoti širdį ir kraujagysles, S.Vadali pataria vakarienei reguliariai nesirinkti patiekalų, kuriuose gausu perdirbtos mėsos. Tai gali būti pica su pepperoni dešra, makaronai su dešrelėmis ar sumuštiniai su įvairiais perdirbtais mėsos gaminiais.
„Tokiuose produktuose paprastai būna daug sočiųjų riebalų, natrio ir konservantų. Reguliariai juos valgant gali didėti blogojo, arba MTL, cholesterolio kiekis, kraujospūdis ir uždegiminiai procesai. Visa tai ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – įspėjo kardiologė.
2023 metais paskelbta tyrimų analizė parodė, kad tiek neperdirbtos, tiek perdirbtos raudonos mėsos vartojimas buvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kituose tyrimuose dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesniu plokštelių kaupimusi arterijose.
Vis dėlto specialistė nepasisako už visišką tokių produktų atsisakymą: „Tai nereiškia, kad niekada nebegalima mėgautis šiais patiekalais. Svarbiausia yra saikas. Tačiau nerekomenduočiau jų valgyti kelis vakarus per savaitę“.
Ką rinktis vakarienei?
Pica su sūriu ir pepperoni retkarčiais gali likti valgiaraštyje, tačiau kasdienėms vakarienėms gydytoja siūlo dažniau rinktis žuvį, pupeles, lęšius, tofu ar liesą paukštieną.
Vakarienei gali tikti kepta vištiena su daržovėmis ir ryžiais, pupelių ar lęšių troškinys, makaronai su lašiša ir daržovėmis, daržovių karis su tofu. Prie baltymų šaltinio patariama derinti daržoves, viso grūdo produktus ir sveikųjų riebalų šaltinius, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų.
„Užuot galvoję tik apie tai, ko reikia atsisakyti, pagalvokite, kuo galima papildyti savo mitybą. Lašiša, pupelės, lęšiai, vištiena be odos ar kiti mažiau perdirbti baltymų šaltiniai kartu su daržovėmis, viso grūdo produktais ir alyvuogių aliejumi yra daug palankesni ilgalaikei širdies sveikatai“, – kalbėjo S.Vadali.
Nelaukite, kol atsiras simptomų
Pradėti rūpintis širdimi reikėtų dar tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai. Skausmas krūtinėje ar dusulys gali pasirodyti tik tada, kai aterosklerozinės plokštelės arterijose jau kaupėsi ne vienerius metus.
„Geriausias laikas saugoti širdį yra gerokai anksčiau, nei pajuntate, kad kažkas negerai. Todėl tokie svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai, savo rodiklių žinojimas ir nedideli, tvarūs gyvenimo būdo pokyčiai“, – pabrėžė kardiologė.
Parengta pagal „Parade“.