Greičiausiai niekas to jūsų nemokė. Tiesiog... žinote. Kaip ir tai, kad:
-
Šlapias skuduras geriau surenka išbyrėjusį cukrų;
-
Metalas patalpoje atrodo šaltesnis nei medis, bet saulėje — karštesnis;
-
Duris lengviau atidaryti stumiant toliau nuo vyrių;
-
Didžiulę dėžę lengviau stumti per grindis nei nešti;
-
Bėgti į kalną lengviau pasilenkus į priekį;
-
Uždengtas maistas ilgiau išlieka šviežias;
-
Maišant cukrų jis greičiau ištirpsta;
-
Ant ledo saugiau vaikščioti sulenkus kelius ir mažais žingsniais.
Šie kasdieniai fizikos dėsniai – tarsi „liaudies fizika“ – ateina ne iš mokyklos vadovėlių, o iš patirties. Mokslininkai šią žinią vadina „implicitine atmintimi“ – tai, ką išmokstame nesąmoningai, be pastangų ar dėmesio.
Mokomės net nesuprasdami, kad mokomės
Mes išmokstame skaityti ar spręsti matematinius uždavinius, nes mus to moko. Tačiau „kūno išminties“ niekas mums formaliai nedėsto – ją perimame per patirtį, stebėjimą ir imitaciją. Tiesiog darome, bandome, jaučiame. Ir išmokstame.
Ypač daug tokių žinių susiformuoja vaikystėje, kai tyrinėjame pasaulį per judesį ir pojūčius – kišame daiktus į burną, liečiame, bėgiojame, griūname. Mūsų smegenys dar nesubrendusios, bet smegenėlės ir bazaliniai ganglijai – senieji, „instinktyvieji“ smegenų centrai – jau dirba visu pajėgumu. Jie formuoja įgūdžius ir atmintį, net jei sąmoningai to neprisimenate.
Kūno sprendimai greitesni už smegenų logiką
Kodėl tokia atmintis svarbi? Todėl, kad kartais veikti reikia greitai. Kai kažkas tyliai artėja iš už nugaros, jūs tai pajuntate – ne garsą, o jo nebuvimą. Vadinamasis „garso šešėlis“ įspėja jus apie pavojų. Reaguojate instinktyviai, o ne analizuodami situaciją.
Tas pats nutinka, kai iškart pajaučiate, kad paviršius slidus, arba kai automatiškai pasilenkiate, eidami į įkalnę. Tokie sprendimai nevyksta galvoje – jie kyla iš kūno atminties.
Kūnas atsimena daugiau, nei manėte
Nauji tyrimai rodo, kad ne tik smegenys, bet ir kitos kūno dalys „mokosi“:
-
Žarnynas ir širdis turi savas nervų sistemas, kurios reaguoja į patirtį, prisitaiko ir siunčia signalus smegenims per klajoklį nervą.
-
Stuburo nervai ir periferinė nervų sistema taip pat įsimena tam tikras patirtis, kurios vėliau veikia mūsų reakcijas.
-
Imuninė sistema išmoksta atpažinti pavojus – ir perduoda tą žinią kūnui.
-
Net žarnyno mikrobioma (gerosios bakterijos) siunčia cheminius signalus, kurie veikia mūsų nuotaiką, sprendimus ir pojūčius.
Visa tai rodo, kad intuicija – tai ne tik „vidinis balsas galvoje“. Ji gyvena širdyje, žarnyne, stubure, net odoje. Tai mūsų kūno išmintis, kuri dažnai veikia greičiau ir tiksliau nei sąmoningas protas.
Tad kitą kartą, kai instinktyviai žengsite žingsnį ant ledo, pajusite, kad sriuba per karšta, ar sustosite dėl keisto tylos šešėlio už nugaros – prisiminkite: jūsų kūnas žino. Ir dažnai – geriau už jūsų smegenis.
Parengta pagal „Psychology Today“
