Priklausomybė – ne valios trūkumas: neuromokslininkai atskleidžia, kas iš tiesų vyksta smegenyse

Pasak į Lietuvą atvykusių pasaulinio garso psichologų ir neuromokslininkų, priklausomybė nėra susijusi tik su pasirinkimu: ją veikia smegenų procesai, emocijos, įpročiai ir aplinka, todėl neretai tik maži žingsniai keičiant įpročius gali sustiprinti žmogaus motyvaciją artėti tolesnio gydymo link, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žalos mažinimas – kelio pradžia

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) jau trečius metus iš eilės sukvietė žymiausius pasaulio psichologus bei neuromokslininkus į tarptautinę konferenciją „Priklausomybės: naujos perspektyvos gydyme ir pagalboje“. Lietuvos ir užsienio ekspertai pristatė naujausius mokslinius tyrimus apie priklausomybių raidą ir sveikimą, prevencijos galimybes bei inovatyvius sprendimus.

Psichologas, dėstytojas ir tyrėjas Liudas Vincentas Sinkevičius pirmiausia pakvietė keisti požiūrį į priklausomybių gydymą, nes ne kiekvienas žmogus yra pajėgus iš karto visiškai atsisakyti priklausomybę sukeliančios medžiagos ar elgesio. Tokiu atveju žalos mažinimas, kai pavojingos medžiagos keičiamos mažiau pavojingomis, gali tapti pirmuoju žingsniu į tolesnį priklausomybės gydymą ir ilgainiui padėti žmogui pasiekti visišką abstinenciją.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Liudas Vincentas Sinkevičius

„Šiandieninis psichologijos mokslas pakankamai aiškiai mums parodo, kad žmogus toli gražu nėra racionali būtybė, nes mus veikia emocijos, jausmai, iš jų kylantis įvairūs prisiminimai. Kalbant apie priklausomybes, mes, specialistai, linkime žmogui abstinencijos, tačiau jis pats to tikslo dažniausiai neturi. Reikėtų pirmiausia įgyvendinti jo tikslus ir mažais žingsneliais eiti į priekį“, – konferencijoje kalbėjo L.V.Sinkevičius.

Anot eksperto, ypač svarbus šis požiūris kalbant apie tabako ir nikotino vartojimą. Jei alkoholio atveju daliai visuomenės gali būti veiksmingos vartojimą ribojančios priemonės, pavyzdžiui, draudimai ar kainos didinimas, nikotino atveju tai neveikia.

„Priklausomybė – labai sunkiai valdomas, o kartais net nevaldomas elgesys. Tik apie 6 proc. vartojančiųjų alkoholį yra nuo jo priklausomi, kai tarp vartojančiųjų nikotino gaminius tokių yra didžioji dalis – 52 proc. Tokiu atveju turime rinktis arba gydymą, arba žalos mažinimą, nebėra pasirinkimo tiesiog mesti rūkyti“, – pabrėžia mokslininkas.

L.V.Sinkevičiaus teigimu, žalos mažinimo principai jau davė reikšmingų rezultatų kitose priklausomybių srityse, pavyzdžiui, metadono programa leido priklausomybę nuo opioidų turintiems žmonėms gyventi stabilesnį gyvenimą, kartu prisidėjo prie infekcinių ligų ir nusikalstamumo rizikos mažėjimo.

Shutterstock nuotr./Rūkymas

Tyrinėja smegenų veiklą

Icahno medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno Niujorke profesorė Rita Z.Goldstein įsitikinusi, kad į priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų reikėtų žvelgti ne vien tik per žalingą jų vartojimą – tai veikiau būklė, kai žmogus ima nuolat siekti narkotinės medžiagos, nepaisydamas neigiamų pasekmių, praranda vartojimo kontrolę ir patiria stiprų potraukį.

„Tyrimai, kuriuose naudojamas magnetinis rezonansas, leidžia pasižiūrėti, kaip smegenys reaguoja į su priklausomybe susijusius stimulus. Pavyzdžiui, kai yra rodomos įvairios nuotraukos, susijusios su priemonėmis vartoti narkotikus, priklausomybę turintiems žmonėms suaktyvėja ne tik su malonumu ar atsaku susijusios smegenų sritys, bet ir tos dalys, kurios atsakingos už elgesio kontrolę ir teisingų sprendimų priėmimą“, – sako R.Z.Goldstein.

Pasak ekspertės, kuo stipresnė smegenų reakcija į priklausomybę sukeliantį stimulą, tuo didesnis gali būti ir subjektyviai jaučiamas potraukis, tad priklausomybės mechanizmai yra sudėtingi ir apima ne vien norą patirti malonumą.

Estijos gydytojas psichiatras ir klinikinės neuromokslų srities ekspertas Margus Lookene atkreipia dėmesį, kad priklausomybė nėra vien žmogaus asmeninė problema. Ji turi pasekmių visai visuomenei, o priklausomybę turintys žmonės dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir sunkumais gaudami tinkamą gydymą.

Tačiau net ir prieinamo gydymo ne visuomet pakanka – reikia ieškoti būdų, kurie padėtų ne tik kontroliuoti simptomus, bet ir suprasti, kas vyksta priklausomybės paveiktose smegenyse.

„Pacientai būna labai skirtingi ir turi įvairių priklausomybių. Išbandome įvairius metodus ir intervencijas, kad sustiprintume smegenis, įskaitant meditaciją, sportą, mitybą, tačiau labai svarbus dalykas – pacientui pačiam suprasti, kodėl smegenys tokie, kodėl jie apimti priklausomybės ir kodėl vartojamos tam tikros priklausomybę sukeliančios medžiagos. Kai kurios jų sumažina stresą arba padidina dėmesį, ir jas žmonės mėgsta, nes jiems „padeda“, bent jau pradėjus vartoti“, – pastebi M.Lookene.

Jo nuomone, siekiant gydyti priklausomybę, neužtenka vien mėginti slopinti smegenų reakciją į medžiagą ar kitą žalingą elgesį – svarbu pacientui padėti rasti alternatyvią veiklą, kuri suteiktų pasitenkinimo, atlygio ar prasmingumo jausmą, tačiau nekenktų sveikatai.