Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad šiandien žmones sekina ne vien darbas, bet ir nuolatinis jausmas, jog visą laiką būtina būti produktyviems – ne tik darbe, bet ir po jo, rašoma pranešime žiniaskladai.
-
Vis sunkiau atsijungti nuo darbo: patarė, kaip brėžti ribas ir išvengti perdegimo
-
Psichoterapeutas įspėja: nuolatiniai pranešimai telefone kenkia labiau, nei manote
-
Ar pasiekimai nulemia mano vertę? Pataria psichologė
-
Jaučiatės kalti, kai nieko neveikiate? Psichoterapeutas atskleidė, kaip išmokti ilsėtis
„Dirbtinis intelektas suteikia galimybę padaryti daugiau, tačiau žmogus dažnai tą galimybę paverčia lūkesčiu sau. Nors teoriškai krūvis turėtų mažėti, tačiau jei lieka laisvo laiko, jis nebėra paliekamas poilsiui – jis panaudojamas krūviui didinti. Taip veiksminga ir padedanti technologija spaudžia mus į kampą būti dar produktyvesniems ir didina stresą“, – sako D.Jakučionis.
Toks tempas turi savo kainą, rodo gyventojų savijautos duomenys. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) rezultatai atskleidžia, kad daugumą laiko energingi jaučiasi tik apie 40 proc. žmonių. Tiek pat pabunda žvalūs ir pailsėję. Tai leidžia manyti, kad daugeliui žmonių šiandien sudėtinga ne tik suspėti atlikti darbus, bet ir atgauti jėgas tarp nuolatinių reikalavimų sau.
Produktyvumo lubų nėra – ir būtent tai vargina ne tik protą, bet ir kūną
Psichoterapeutas D. Jakučionis pastebi, kad ilgainiui nuolatinis siekis būti produktyviam gali atimti jėgas net labiau nei pats darbo krūvis. Visų pirma dėl to, kad „tobulas“ produktyvumas – niekada nesibaigiantis tikslas. Visada galima padaryti daugiau, greičiau, geriau, dar efektyviau.
„Galima valandų valandas žiūrėti produktyvumo guru paskaitas, dėliotis programas ir sistemas, bet vis tiek bus negana. Mes esame žmonės, todėl mums nėra taip paprasta tiesiog priimti, kad jau užtenka“, – sako D.Jakučionis.
Kaip yra pastebėję mokslininkai, nuolat nerimaujant ar mintyse vis grįžtant prie tų pačių situacijų, organizmas ilgiau išlieka streso būsenoje. Produktyvumo spaudimas savaime kelia stresą, o šalia esantis nerimas jį tik dar labiau sustiprina ir palaiko. Tai užburtas ratas: pavargus nuo streso būna dar sunkiau atsipalaiduoti, tad smegenys negali taip greitai atsigauti nuo patiriamo spaudimo.
Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko Igno Popos, tai puikus pavyzdys, kaip glaudžiai susijusios emocinė ir fizinė sveikata. Ilgalaikė įtampa perdirgina pagrindinę organizmo streso reguliavimo sistemą, todėl žmogų ima lydėti nuolatinis nuovargis ir emocinis išsekimas.
„Kai organizmas nuolat būna „kovos“ būsenoje, gali padidėti raumenų tonusas, padažnėti galvos skausmai. Lėtinis stresas neaplenkia ir virškinimo trakto – pacientai neretai jaučia rėmens, padidėjusio rūgštingumo simptomus, bendrą virškinimo pablogėjimą. Stresas gali sutrikdyti ir normalią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą“, – vardija vaistininkas.
Akivaizdi, pasak I. Popos, ir ilgalaikio streso įtaka širdžiai bei kraujagyslėms. Kai įtampa tampa nuolatine būsena, širdies ir kraujagyslių sistema yra perkraunama, o tai smarkiai didina šios sistemos ligų ar net infarkto riziką.
„Kadangi lėtinis stresas veikia skirtingas organizmo sistemas, numoti ranka nereikėtų nė į vieną iš signalų. Dauguma streso sukeltų negalavimų nėra visiškai specifiški, todėl visada svarbu išsamiai įvertinti situaciją – kad būtų atmestos ir kitos galimos negalavimų priežastys“, – pabrėžia vaistininkas.
Svarbu suprasti skirtumą tarp „galiu“ ir „privalau“
Psichoterapeutas D.Jakučionis pasakoja, kad padėti sau galime atpažindami skirtumą tarp galimybės padaryti daugiau ir pareigos padaryti daugiau. „Technologijos mums suteikia pirmąją, o antrąją dažnai prisiskiriame patys. Todėl „sutaupytą“ laiką verta sąmoningai apsaugoti ir neskubėti jo visada užpildyti – kitaip noras viską efektyvinti galiausiai sukurs tiek papildomo krūvio, kad nė vienas produktyvumo įrankis nebepadės“, – sako D.Jakučionis.
Ribą, pasak specialisto, dažniausiai padeda atpažinti emocijos. Jei bandant viską efektyvinti ima kilti erzulys, pyktis, kad ne viskas pavyksta taip gerai, kaip tikėtasi, – tai ženklas, kad produktyvumo sistema jau nebe padeda, o kelia įtampą. Dar vienas signalas – kai daugiau laiko skiriama pačios efektyvumo sistemos kūrimui ir tobulinimui nei realiam jos naudojimui kasdienybėje.
Santykį su produktyvumu galima perkalibruoti
Net jei tokiu ritmu žmogus gyveno dešimtmečius, keisti santykį su produktyvumu, pasak D. Jakučionio, niekada nevėlu. Pirmas žingsnis – pripažinti, kad toks gyvenimo būdas nebeveikia ir kelia sunkumų. Tai supratus, galima nuspręsti: stengsiuosi daryti kitaip. Toliau jis siūlo mažus žingsnius:
- Kalendoriuje palikite langų, kurie neužimti darbu.
- Priimkite kvietimus į spontaniškus susitikimus. Tokius, kurių nereikia planuoti ir iš kurių dažniausiai nebus jokių „rezultatų“ – nenubėgsite kilometrų, neišmoksite nieko naudingo, nepasinaudosite tinklaveika norėdami gauti naudos iš susitikimo su žmogumi.
- Po truputį leiskite sau nieko neveikti arba bent atsiriboti nuo minčių apie darbą. Tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimas be plano – o kadangi produktyvumo kultūroje įprasta skaičiuoti žingsnius ir kilometrus, čia teks gana sąmoningai pasakyti sau: eisiu tiek, kiek norėsis.
Psichoterapeutas primena ir mokslininkės Gabrielos N. Tonietto tyrimus apie tai, kaip požiūris į poilsį veikia pasimėgavimą juo. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie poilsį laikė laiko švaistymu ir norėjo jį padaryti produktyvų, juo džiaugėsi gerokai mažiau nei tie, kurie tiesiog ilsėjosi – buvo su žmonėmis, judėjo, mokėsi dėl paties proceso, o ne rezultato.
„Pagrindinė mintis paprasta – verta mėgautis procesu, o ne vaikytis vien rezultato. Tai galioja tiek poilsiui, tiek darbui, tiek apskritai santykiui su savo laiku. Kai nebereikalaujame, kad kiekviena akimirka būtų 100 proc. naudinga, atsiranda daugiau erdvės geresnei savijautai“, – sako D.Jakučionis.
