Vasara – dar vienas projektas? Psichologė įspėja: noras viską suspėti veda į perdegimą

Savo praktikoje dažnai matau, kad žmonės į poilsį ateina su tais pačiais reikalavimais, kuriuos kelia darbui: jis turi būti prasmingas, produktyvus ir maksimaliai išnaudotas. Tačiau nervų sistemai atsistatymui dažnai reikia ne daugiau patirčių, o mažiau reikalavimų sau.

Prie to prisideda ir FOMO (angl. Fear of Missing Out) – baimė kažką praleisti. Tai jausmas, kai atrodo, kad kiti šiuo metu patiria kažką vertingo, o mes liekame nuošalyje.

Asmeninė nuotr./Medicinos psichologė Virginija Grikšaitė Šukė

FOMO nėra tik noras nepraleisti renginio ar kelionės. Dažnai po juo slypi gilesnis poreikis priklausyti, būti įtrauktam ir jaustis gyvenančiam pakankamai prasmingai. Socialiniuose tinkluose matydami kitų žmonių atostogų akimirkas galime pradėti jausti, kad ilsimės „nepakankamai gerai“ arba vasarą išnaudojame ne taip, kaip reikėtų.

Nors vasaros veiklos dažniausiai yra malonios, jos vis tiek reikalauja energijos. Kelionės, bendravimas, naujos patirtys ir nuolat besikeičiantys planai yra papildomi dirgikliai, prie kurių organizmas turi prisitaikyti.

Kai poilsio laikas užpildomas nuolatiniu aktyvumu, nervų sistemai gali pritrūkti galimybių pereiti į atsistatymo būseną.

Ką verta prisiminti?

Rinkitės, o ne kaupkite. Vietoje klausimo „Kaip viską suspėti?“ paklauskite savęs: „Kas man šią vasarą iš tiesų svarbu?“

Pasitikrinkite motyvą. Paklauskite savęs: „Jeigu apie šią veiklą niekas nesužinotų socialiniuose tinkluose, ar aš vis tiek jos norėčiau?“

Palikite laisvo laiko. Suplanuota tuštuma nėra prarastas laikas – tai svarbi poilsio dalis.

Stebėkite savo savijautą. Nuovargis, dirglumas ar sunkumas susikaupti nėra tinginystės požymiai. Tai gali būti signalai, kad organizmui reikia daugiau atsistatymo.

Tikras poilsis nėra kuo daugiau patirčių sukauptas laikas. Kartais didžiausia vasaros dovana sau yra diena, per kurią nereikia niekur skubėti ir po kurios nebereikia ilsėtis nuo poilsio.