Ar tikrai kreatinas skatina vėžio metastazes?

Iš kur atsirado teiginys?

Teiginys apie kreatino poveikį kasos, storosios ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžio metastazėms turi mokslinį pagrindą, tačiau svarbu, kokiomis sąlygomis šis poveikis nustatytas.

Įrašo formuluotė beveik pažodžiui atkartoja žurnale „Trends in Cell Biology“ paskelbtą apžvalgą „The two sides of creatine in cancer“ („Dvejopas kreatino vaidmuo vystantis vėžiui“). Tačiau jo esmė buvo iškraipyta.

Joje aptariami skirtingi ikiklinikinių eksperimentų su gyvūnais rezultatai – ankstesniuose tyrimuose kreatinas ir jo analogas ciklokreatinas slopino po oda augintų navikų augimą, o vėlesniuose bandymuose su pelėmis kreatinas skatino kasos, storosios ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžio invaziją – skverbimąsi į aplinkinius audinius – ir metastazių susidarymą.

Pastaruosiuose eksperimentuose naudoti ortotopiniai pelių modeliai, taigi navikai auginti tame organe ar audinyje, kuriame atitinkamas vėžys paprastai išsivysto.

Palyginti su poodiniais modeliais, tai leidžia tiksliau atkurti naviko mikroaplinką ir tirti jo sąveiką su aplinkiniais audiniais. Vis dėlto net ir toks modelis neatspindi visų žmogaus organizme vykstančių procesų, todėl rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms.

Svarbu ir tai, kad šiuose bandymuose nagrinėtas kreatino poveikis jau esamų navikų progresavimui bei metastazėms, o ne naujų onkologinių ligų atsiradimui. Šie duomenys padeda aiškintis biologinius vėžio plitimo mechanizmus, tačiau neįrodo, kad kreatino papildai žmonėms sukelia vėžį ar skatina jo plitimą.

Shutterstock nuotr./Laboratorija

Taip pat 2026 m. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame darbe nustatyta, kad kreatinas pelių organizmuose veikė megakariocitus – ląsteles, iš kurių susidaro kraujo trombocitai. Pakitęs trombocitų aktyvumas sudarė palankesnes sąlygas metastazėms susidaryti. Tai reikšmingas biologinio mechanizmo tyrimas, tačiau jis neįrodo, kad kreatino papildai didina metastazių riziką žmonėms.

Kokia tai medžiaga, ar ji saugi?

Kreatinas – medžiaga, kurią žmogaus organizmas gamina pats, o dalį jos gauna su maistu, daugiausia mėsa ir žuvimi. Daugiausia kreatino sukaupta raumenyse, tačiau jo yra ir smegenyse, širdyje bei kituose audiniuose.

Kreatinas padeda ląstelėms greitai papildyti energijos atsargas. Tai ypač svarbu per trumpą ir intensyvų fizinį krūvį, pavyzdžiui, keliant svorius ar bėgant sprintą. Dėl šios savybės jo papildai itin populiarūs tarp sportuojančiųjų.

Kreatino poveikis inkstams nagrinėtas ne tik pavieniuose tyrimuose, bet ir sisteminėse apžvalgose bei metaanalizėse, kuriose apibendrinami daugelio tyrimų su žmonėmis rezultatai. 2025 m. žurnale „BMC Nephrology“ paskelbtoje apžvalgoje nustatyta, kad vartojant kreatiną gali šiek tiek padidėti kreatinino koncentracija kraujyje, tačiau reikšmingo glomerulų filtracijos greičio – rodiklio, parodančio, kaip inkstai filtruoja kraują, – pablogėjimo nenustatyta.

Ką apie vėžio riziką rodo žmonių tyrimai?

Vertinant kreatino saugumą svarbu atskirti du klausimus: ar papildas didina tikimybę susirgti vėžiu ir ar gali paveikti jau esančio naviko augimą bei plitimą. Turimi žmonių tyrimų duomenys nepatvirtina didesnės vėžio rizikos, tačiau kreatino vaidmuo navikų progresavimui tebėra tiriamas.

2025 m. žurnale „Frontiers in Nutrition“ paskelbtos apžvalgos autoriai pabrėžia, kad skirtingų vėžio rūšių, eksperimentinių modelių ir biologinių mechanizmų negalima sutraukti į vieną visiems atvejams tinkamą išvadą.

JAV gyventojų sveikatos ir mitybos tyrimo NHANES duomenų analizėse didesnis su maistu gaunamo kreatino kiekis buvo siejamas su mažesniu vėžio paplitimu. Tačiau tai nereiškia, kad kreatinas apsaugo nuo onkologinių ligų. Šie stebėjimo tyrimai nustato statistines sąsajas, o ne priežastinį ryšį. Be to, juose vertintas kreatinas maiste, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti papildų vartojimo poveikiui.

Mokslininkai tikrino ir prielaidą, kad vartojant kreatiną organizme galėtų susidaryti daugiau potencialiai kancerogeninių medžiagų – heterociklinių aminų. „Frontiers in Nutrition“ apžvalgoje aptartame kontroliuojamame tyrime, kuriame sveiki žmonės vartojo skirtingas kreatino monohidrato dozes, šių junginių išsiskyrimo su šlapimu padidėjimo nenustatyta. Taigi, tyrimas nepatvirtino, kad vartojant kreatiną organizme susidaro daugiau potencialiai vėžį sukeliančių medžiagų. Tačiau vien jo nepakanka įvertinti, kokį poveikį papildas gali turėti vartojamas ilgą laiką.

Kreatinas tirtas ir kaip galima pagalbinė priemonė onkologiniams pacientams, patiriantiems apetito bei svorio netekimą. Viename atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamame tyrime, kuriame įvertinti 263 pacientų duomenys, naudos šiems simptomams nenustatyta. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti pagalbą nuo ligos išsekusiems žmonėms, todėl jo negalima laikyti galutiniu atsakymu apie papildo poveikį navikų progresavimui.

Taigi teiginiai, kad kreatinas žmonėms sukelia vėžį, nėra pagrįsti turimais duomenimis. Tačiau būtų nepagrįsta ir besąlygiškai skelbti jį saugiu visiems, jau sergantiems onkologinėmis ligomis. JAV MD Anderson vėžio centras dėl nevienodų tyrimų rezultatų rekomenduoja tokiems pacientams papildų vartojimą aptarti su onkologu. Tai nereiškia, kad kreatino žala įrodyta – gydytojas turėtų įvertinti, ar papildas tinka konkrečiam pacientui.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kuriuose eksperimentuose kreatinas skatino jau esančių navikų plitimą pelėms, tačiau šie rezultatai neįrodo tokio paties poveikio žmonėms. Turimi duomenys nepatvirtina, kad kreatino papildai žmonėms sukelia vėžį ar didina metastazių riziką. Vis dėlto jų poveikis jau sergantiems onkologinėmis ligomis nėra pakankamai ištirtas, todėl rekomendacija vartojimą aptarti su onkologu yra pagrįsta.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.