Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad nuo lapkričio 3 d. iki metų pabaigos ūkiai galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Šiltėjant klimatui ir dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, didėja drėkinimo poreikis, todėl atsirado galimybė gauti paramą technologijoms, leidžiančioms geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, diegiant drėkinimo sistemas. Žemės ūkio ministerijai pavyko dėl to susiderėti su Europos Komisija.
Skelbiama, kad bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio valdoje pagamintų produktų perdirbimas. Remiami įvairūs sektoriai: pieninės galvijininkystė, kiaulininkystė, daržininkystė, augalininkystė ir kt.
Tik pabrėžiama, kad pareiškėjais gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, kurios ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 80 000 Eur (taikoma pareiškėjams, kurie kreipiasi paramos supaprastinta tvarka) ar 200 000 Eur (taikoma pareiškėjams, kurie kreipiasi paramos nesupaprastinta tvarka).
Už paramos lėšas galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, kompiuterinės įrangos, N kategorijos transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti. Galima lėšas skirti ir būtinų pastatų statybai, daugiamečių augalų įsigijimui, infrastruktūros įrengimui.
Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas nuo 65 iki 80 proc.
Tai tik pradžia, bet teisinga
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžia, kad minėta intervencinė priemonė iš tiesų yra tikslinė ir reikalinga: „Iš tiesų nėra labai svarbu, ar ūkis didelis, ar mažas. Ši parama iš tiesų labiau ne apie mažųjų auginimą, o pridėtinės vertės kūrėjų palaikymą. Taip pat priminsiu, kad jaunieji ūkininkai būna iki 40 metų imtinai.“
Ūkininkų atstovas pažymėjo, kad Lietuva pagal pridėtinės vertės kūrimą Europos žemės ūkio sektoriuje yra sąrašo gale. Jis priminė kad šalyje vidutiniškai iš vieno hektaro sukuriama 1200 eurų vertė. Olandijos vidurkis – 13000.
„Žinoma, Lietuvos vidurkį labai mažina tai, jog turime daug grūdų augintojų, o grūdininkams išspausti 1000 eurų iš hektaro yra gana sudėtinga. Žinoma, mes turime šiltnamių, kurių gaunamos pajamos viename hektare beveik milijoninės. Taigi, šiuo atveju ūkio dydis nėra svarbu. Kalbame apie tai, kad didelės pridėtinės vertės kūrėjai dirbtų dar efektyviau“, – kalbėjo pašnekovas ir pažymėjo, kad pagalba jauniems ūkininkams, ginantis nuo įvairių stichinių nelaimių, tikrai nepamaišytų.
V. Buivydas akcentavo, kad minimi „mažieji“ ūkiai yra labai svarbi Lietuvai ūkio grandis. Tai ūkiai, auginantys ir gaminantys maisto produkciją. Šiam sektoriui labai svarbu, kad galutiniam derliui įtakos kuo mažiau turėtų gamtos veiksniai: „Štai kodėl akcentuojamos drėkinimo sistemos arba šiltnamiai. Drėgmės trūkumą arba perteklių reguliuosime patys. Stichiniai reiškiniai taip nepražudys mūsų sodų, uogynų, daržų. Ūkiai turės garantuotas pajamas. Valstybei nebus naštos kompensuojant nuostolius, garantuotai bus maisto produktų. Tokiais atvejais, kuomet sumažėja rizikos, draudėjai labiau linkę bendradarbiauti. Visiems būtų naudos.“
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia būtent šiuos metus, kuomet daugybė uogininkų ar sodininkų patyrė didžiulius nuostolius dėl gegužę ištikusių šalnų: „Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais stichinių nelaimių per metus nutinka ne po vieną. Tai reiškia, kad rizikuoti neverta – viskam turime būti pasirengę.“
Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.
