Liberalizuoti techninę apžiūrą siūloma nuo 2026 m. sausio.
Tokias Saugaus eismo automobilių keliais bei Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas siūlo „aušriečiai“ ir liberalai, jas parėmė keli „valstiečiai“ bei socialdemokratai.
Kaip BNS sakė „aušrietis“ Tadas Sadauskis, įsigaliojus pataisoms techninę apžiūrą vairuotojai galėtų atlikti ir sertifikuotuose servisuose, o ne tik techninės apžiūros centruose, todėl sumažėtų patikros laukiančių vairuotojų eilės.
Ar toks liberalizavimas suderinamas su kaimyninių šalių ir ES praktika? Ar tos šalys, kurios liberalizavo TA sistemą, pasiekė norimų rezultatų? Savo komentarą pateikė ir asociacija „Transeksta“, vienijanti TA įmones.
Paneigė seimūnų teiginius: manipuliuoja faktais?
Asociacijos atstovo Renaldo Gabarto pateiktame komentare sakoma, kad, deja, inciatyvos autoriai eilinį kartą manipuliuoja faktais ir skleidžia su realybe prasilenkiančią informaciją.
Aiškinamajame rašte tvirtinama, esą „techninės apžiūros centrai Lietuvoje yra suskirstyti regioniniu principu, didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą – užsiregistruoti ir laukti eilėse į patikros centrus. Nustačius net ir menkiausius neatitikimus, pakartotinei techninės apžiūros paslaugai grįžta apie pusę visų vairuotojų, kurie iš naujo privalo užsiregistruoti ir laukti susidariusiose eilėse“.
Tačiau tiesa yra ta, kad vairuotojai nėra niekaip apriboti, kurioje iš dešimties viena nuo kitos nepriklausomų techninės apžiūros įmonių visoje Lietuvoje jie turėtų atlikti transporto priemonių patikrą. Visoms TA įmonėms bendra tik tai, kad jos dirba preciziškai tiksliai laikydamiesi to paties Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašo.
Teiginiai apie ilgas eiles prie TA stočių vartų taip pat nebeatitinka esamos situacijos, nes tik Vilniaus regione išankstinės registracijos patikrai sistema leidžia rezervuoti pačiam vairuotojui patogų laiką maždaug po savaitės, o visuose kituose regionuose – šią procedūrą galima atlikti tą pačią dieną.
Svarbiau sveikata ir gyvybė ar ūkinė veikla?
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį jog „techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė“, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą. Teismas konstatavo, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. apibrėždamas saugaus eismo principus nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“. To paties įstatymo 6 str. nustato, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“.
ISO standartai
R.Gabarto teigimu, visos 10 techninės apžiūros įmonių yra akredituotos pagal tarptautinį standartą ISO 17020, kaip „A“ tipo kontrolės įstaigos.
Šis standartas taikomas kontrolės įstaigoms siekiant gerinti pasitikėjimą kontrolės įstaigų vykdoma veikla ypač dėl nešališkumo nepriklausomumo naudojamos įrangos ir aukšto kompetencijos lygio. Be to, A tipo negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. – vien tik kontrolę. T.y. tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas.
TA įmonių kontrolieriai viso labo vykdo valstybės jiems deleguotas funkcijas, automobilių būklę vertina pagal Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtintą techninių reikalavimų aprašą ir neturi teisės jo interpretuoti trūkumų „smulkmeniškumo“.
Iškiltų interesų konfliktas
„Transekstos“ atstovo teigimu, suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės „tikrintų“ savo pačių darbo kokybę.
Tokiu atveju užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Juo labiau, kad pačių automobilių servisų darbo kokybės šiuo metu iš esmės niekas nekontroliuoja. Seimo narių siūlomos teisės aktų korekcijos tik sukurtų dar daugiau prielaidų nesąžiningiems verslininkams piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus ar atlikti nebūtinus remonto darbus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus lengviau.
Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 96 – 98 proc. automobilių (Lietuvoje apie 50-52 proc.). Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra „be techninių defektų“, kas, akivaizdu, yra ne tiesa.
Tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali tik techninės apžiūros kontrolierių netinkamai atliekama techninė apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu.
Sankcijos už TA leidimą netvarkingam automobiliui
R.Gabarto teigimu, „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ pataisas siūlantys Seimo nariai teigia, esą „dabartinis reglamentavimas nenumato sankcijų techninės apžiūros paslaugų teikėjui už išduotą techninės apžiūros leidimą techniškai netvarkingam automobiliui“.
Realybė yra visiškai kitokia. TA kontrolieriui padarius „sunkų darbo pažeidimą“ – nustatyta tvarka nepatikrinus transporto priemonės būklės, konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, vieno ar daugiau pavojingo ir (ar) keturių ar daugiau didelių techninės būklės trūkumų nenustatymas ir (ar) šių duomenų neįvedus į CTADB (Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė), panaikinama teisė dirbti.
Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai už pirmą kartą nustatytus tokius nusižengimus skiria 150-200 eurų siekiančias baudas.
Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA pardavinėjimo atvejų padaugėjo, teigia „Transekstos“ atstovas.
Priešingai nei prognozuota, kainos pakilo, nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą.
Kaina ir prieinamumas
R.Gabartas taip pat atkreipia dėmesį į lietuviškos TA sistemos prieinamumą ir kainą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai griežtai apibrėžia techninės apžiūros stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurios vietovės į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų.
Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietose, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų, nors apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose.
Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijas iš tų TA centrų, kur mašinų srautas gerokai didesnis.
Tokia sistema be kita ko leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visoje Europoje: priklausomai nuo variklio tipo ir degalų rūšies 25-28 eurai. Už panašios apimties diagnostiką automobilių servisai prašo mažiausiai dvigubai didesnės sumos.
Palyginimui: Latvijoje techninė apžiūra, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 49 / 55 eurus. Vokietijoje analogiškos transporto priemonių patikros procedūros įskaitant išmetamųjų teršalų patikrą (AU) su matavimu kainuoja per 162 eurų.
Nuo šių metų liepos 1-os „demonopolizavus“ Lietuvoje plaukiojančių motorinių valčių, vandens dviračių ir nedidelių laivų techninę apžiūrą įkainiai pakilo bemaž dešimteriopai, teigia Renaldas Gabartas, „Transekstos“ atstovas ryšiams su visuomene.
