Populiarumo banga neatslūgsta
Europoje naujųjų elektromobilių populiarumo banga neatslūgsta. Gamintojų asociacija (ACEA) suskaičiavo, kad per 11 pirmųjų 2025 m. mėnesių pardavimai išaugo 44,1 proc., palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu.
Dar ryškiau savo skaičiais išsiskyrė Lietuva. Bendrovės „AutoTyrimai“ pateiktais duomenimis, mūsų šalyje pernai buvo įregistruoti 3 492 nauji elektromobiliai arba net 88,5 proc. daugiau nei per visus 2024-uosius. Kitaip tariant, naujų elektra varomų modelių pardavimas kone padvigubėjo, o jų bendra rinkos dalis ūgtelėjo nuo 5,6 proc. iki 7,6 proc.
Plūstelėjusi puikių techninių charakteristikų ir vidutinio kainų segmento elektromobilių banga tik paskatina dar daugiau žmonių juos rinktis. Tokie modeliai kaip pernai pasirodę „Kia EV4“, „Mercedes-Benz CLA“ ar atnaujintas „Tesla Model Y“ tikrai gali įtikinti daugybę tautiečių.
Todėl nenuostabu, kad auga ir ta vairuotojų dalis, kuri svarsto, koks naujo pirkinio finansavimo būdas būtų optimalus, ir kokie argumentai kalba už vieną ar kitą pasirinkimą. Mano galva, finansinis tokio pirkinio aspektas yra vienas svarbiausių, kurio racionalaus vertinimo neturėtų užgožti net ir patys smagiausi vairavimo įspūdžiai.
Mažesnė naudojimo kaina
Taigi pradėkime nuo to, kas ne paslaptis: elektromobilio pirkimas reikalauja didesnės pradinės investicijos, tačiau jo eksploatacinės išlaidos, palyginti su benzininiais ar dyzeliniais automobiliais, yra gerokai mažesnės – ir dėl mažesnių energijos sąnaudų, ir dėl pigesnės techninės priežiūros, nes elektra varomi modeliai yra paprastesnės konstrukcijos.
„Eurostat“ duomenimis, elektromobilių savininkai vidutiniškai už jų priežiūrą ir energiją moka iki 40 proc. mažiau nei vidaus degimo variklį turinčių automobilių savininkai. Į tai verta atsižvelgti skaičiuojant, kurį finansinį kelią pasirinkti perkant elektromobilį. Nes mažesnės eksploatacinės sąnaudos reiškia, kad automobilis naudojimo metu nelįs giliai į piniginę, todėl, jei prireiks išlaidas išdėlioti ilgesniam laikotarpiui, tai gali būti aiškus privalumas.
Didžiausias sutaupymas slypi elektros ir degalų kainų skirtume: važiuoti elektromobiliu gali kainuoti 2–5 kartus pigiau nei benzinu ar dyzelinu. Man 100 km kainuoja apie 2 eurus, nes elektrą gaminu pats iš saulės ir naudoju energijos kaupiklį, o automobilis su vidaus degimo varikliu tam pačiam atstumui „sudegina“ apie 12 eurų.
Rezultatas paprastas – apie 10 eurų sutaupymas kas 100 km. Per metus nuvažiuojant daugiau nei 30 000 km, tai virsta maždaug 3 000 eurų per metus arba 250 eurų per mėnesį realaus sutaupymo.
Lizingo paslaugos leidžia tolygiai paskirstyti išlaidas per kelerius metus, o tai dažnai patraukliau šeimoms ar tiems, kurie tiesiog nenori iš karto išleisti didesnės sumos, bet turi stabilias pajamas ir be vargo gali kas mėnesį mokėti sutartą įmoką.
Svarbu ir tai, kad net ir įsigyjant naują elektromobilį lizingu Lietuvoje galima pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros paramą, kuri fiziniam asmeniui siekia 5 000 eurų. Tereikia, kad jis būtų registruojamas transporto priemonės valdytoju.
Svarbus niuansas
Kitas svarbus niuansas – sparti elektromobilių technologijų raida. Kone kiekvienas naujas modelis pasižymi geresniu nuvažiuojamuoju atstumu, spartesniu įkrovimu, o gamintojai nuolat tobulina baterijas, mažindami jų kainą ir didindami ilgaamžiškumą.
Pateiksiu iliustratyvų pavyzdį per vienos markės chronologiją. 2021 m. pristatytas „Kia EV6“ tapo „Europos metų automobiliu 2022“, nes pasižymėjo išskirtinėmis galimybėmis, tarp jų – ir nuvažiuojamuoju atstumu, kuris tuomet siekė šiek tiek daugiau nei 500 km. 2024 m. pasirodęs „Kia EV3“, nors ir būdamas žemesnio segmento modelis, gamintojo duomenimis, be sustojimo gali įveikti iki 605 km, o pernai debiutavęs hečbekas „Kia EV4“ – iki 625 km.
Tad elektromobilių kūrėjai nuolat ieško būdų, kaip iš baterijų „išspausti“ vis daugiau ir kaip padaryti, kad kiekvienas naujas modelis riedėtų efektyviau. Ir tai jiems pavyksta. Tas pats pasakytina ir apie spartųjį baterijų įkrovimą – galimybė papildyti akumuliatoriaus įkrovą nuo 10 iki 80 proc. maždaug per pusvalandį jau tapo rinkos standartu.
Tačiau vairuotojams spartus progresas turi ir antrąją medalio pusę. Gali būti, kad rinkoje po penkerių ar šešerių metų bus ne vienas technologiškai tobulesnis modelis, todėl jų kainų spaudimas mažins anksčiau įsigytų elektromobilių likutinę vertę. Šis niuansas svarbus tiek svarstantiems apie lizingą, tiek perkantiems be finansinių instrumentų – įsigyjant bet kokį automobilį, bet kuriuo atveju prisiimama nuvertėjimo rizika, tad reikia įsivertinti, kiek laiko juo naudotis labiausiai apsimoka.
Kita vertus, tiek pat svarbu įsivertinti, kad naudotų elektromobilių paklausa ateityje augs. Vis daugiau žmonių supras jų realius privalumus, tačiau rinksis ne naujus, o 2–5 metų amžiaus elektromobilius dėl patrauklesnės kainos.
Technologijų progresas jau lėtėja, todėl šiandien gatvėse važinėjantys elektromobiliai po penkerių metų netaps visiškai morališkai pasenę ar nebeįdomūs. Tai reiškia, kad paklausa, tikėtina, augs greičiau nei pasiūla, o gerai parinkti naudoti elektromobiliai galės išlaikyti savo vertę.
Perkant elektromobilį lizingu, vienas patraukliausių būdų sumažinti riziką dėl neapibrėžtos ateities vertės yra iš anksto sutartyje fiksuota atpirkimo vertė po trejų, ketverių ar penkerių metų. Tokia sutartis veikia kaip savotiškas draudimas nuo nuvertėjimo – pardavėjas, suinteresuotas naujų elektromobilių pardavimu, įsipareigoja jį atpirkti už iš anksto sutartą, aiškią ir dažnai pakankamai patrauklią kainą, prisiimdamas riziką.
Patarimas – nusistatykite prioritetus
Aš pats linkęs manyti, jog galutinis sprendimas priklauso nuo asmeninių prioritetų. Jei vertinate ilgalaikį nuosavybės jausmą, planuojate išsirinktą elektromobilį naudoti ilgai, esate ilgam užsitikrinęs elektros energijos tiekimą palankiu tarifu ar esate gaminantis vartotojas (pastarasis aspektas, tiesą sakant, naudingas visuomet), galiausiai turite pakankamai lėšų apmokėti pirkinį iš karto, tuomet pirkimas gali tapti racionalesniu pasirinkimu.
Nepriklausysite nuo galimų kainų svyravimų, o daug važinėjantiems ir mažai už energiją mokantiems sprendimo persėsti iš tradiciniais degalais varomo automobilio atsiperkamumas artėja sparčiau.
Čia svarbi ir garantija – Europos Sąjungos valstybėse visų parduodamų elektromobilių baterijoms turi būti taikoma 8 metų ir bent 160 000 km garantija, užtikrinanti, kad per šį laikotarpį akumuliatoriaus naudinga talpa nenukris žemiau 70 proc. pradinės talpos. Tačiau kokią garantiją suteiks pačiam automobiliui – gamintojo pasirinkimas. Pavyzdžiui, „Tesla“ standartiškai savo elektromobiliams siūlo 4 metų garantiją, „Mercedes-Benz“ įsipareigoja 5 metams, o „Kia“ – net 7 metams.
Tačiau jeigu norite automobilį keisti dažniau, o jo įsigijimo ir naudojimo išlaidas išdėlioti tolygiai per visą laikotarpį, tuomet lizingo paslauga gali būti aktuali. Be to, daugelis lizingo bendrovių, skatindamos aplinkai draugiškesnes transporto priemones, renkantis elektromobilius siūlo gerokai palankesnes lizingo sąlygas.
Tai reiškia mažesnes palūkanas ir tiesioginį finansinį sutaupymą, kuris tampa dar vienu racionaliu argumentu, kodėl elektromobilį verta įsigyti būtent lizingu, o ne baimintis jo nuvertėjimo ar didesnės pradinės kainos.
Žinoma, automobilio įsigijimas yra vienas didžiausių finansinių sprendimų žmogaus gyvenime po būsto, todėl kalbame apie reikšmingas sumas. Kaip finansų ekspertas galiu pasakyti aiškiai: net jei turite pakankamai lėšų elektromobiliui įsigyti iš karto, pasirinkus lizingą ir laisvas lėšas nukreipus į investicijas, ilguoju laikotarpiu tikėtina uždirbti daugiau, nei sumokėsite palūkanų už lizingą. Todėl finansiškai dažnai racionaliau ne „užšaldyti“ didelę sumą automobilyje, o leisti jai dirbti investicijose.
Patariu pasikonsultuoti su finansų specialistais, sekti rinkos tendencijas ir nepamiršti, kad elektromobiliai – tai ne tik technologinis, bet ir gyvenimo būdo pasirinkimas, kurio privalumai pastebimi ne vien piniginėje.
