Teisininkė Raimonda Joskaudienė aiškina, kada gali būti taikomas DK 56 straipsnis dėl ligos.
Pagal teisės normą ir praktiką svarbiausia ne pati diagnozė, o ryšys tarp ligos ir darbo funkcijų.
Kitaip tariant, pasak R.Joskaudienės, teisiškai svarbus klausimas, ar darbuotojas dėl sveikatos būklės objektyviai nebegali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.
Pavyzdžiui, darbas reikalauja nuolatinio vaikščiojimo ar svorių kėlimo, o darbuotojas po traumos ar ligos to daryti nebegali.
Tokiu atveju, anot teisininkės, darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį pagal DK 56.
Ką apie tai sako institucijos?
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos praktikos apžvalgas ir darbo ginčų komisijų sprendimus:
- įstatymas nenustato vienintelio dokumento, kuris turi įrodyti ligą.
- vertinama įrodymų visuma (gydytojo pažymos, išvados, nedarbingumo laikotarpiai ir kt.)
- svarbiausia – medicininiai duomenys turi būti susiję su konkrečiomis darbo funkcijomis
Teisininkė pateikė tipinę ginčų situaciją. Praktikoje dažnai nutinka taip, kad darbuotojas prašo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 dėl ligos, darbdavys siūlo parašyti prašymą „savo noru“ (DK 55), darbuotojas sutinka, o vėliau kyla ginčas dėl išeitinės išmokos.
Pasak R.Joskaudienės, Darbo ginčų komisijos tokiose situacijose vertina tikrąją darbuotojo valią ir faktines aplinkybes.
Ką sako teismai? Teisininkės teigimu, dar pagal ankstesnę kasacinę praktiką (pvz., LAT nutartis 2014-06-06, civilinė byla Nr. 3K-3-312/2014) suformuluota svarbi taisyklė, kad darbuotojas, nutraukdamas darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, turi aiškiai nurodyti priežastį ir ją pagrįsti.
Šis principas, kaip pabrėžė R.Joskaudienė, taikomas ir dabartinio Darbo kodekso kontekste.
Kokia išeitinė priklauso?
Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 darbuotojui priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė, jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus – 1 VDU.
„Teisinėje praktikoje svarbiausia ne medicininė diagnozė, o funkcinis vertinimas, ar darbuotojo sveikatos būklė realiai neleidžia tinkamai atlikti darbo funkcijų. Todėl kiekviena situacija vertinama individualiai – pagal medicininius duomenis, darbo pobūdį ir faktines aplinkybes“, – pridūrė R.Joskaudienė.
