Būtent tokią situaciją nagrinėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šių metų gegužės 5 d. sprendime Nr. 3R-793.
Pasak R.Joskaudienės, ši byla itin aktuali socialinės globos įstaigoms, medicinos sektoriui, mokykloms ir darželiams, gamybos bei prekybos įmonėms, visiems darbdaviams, naudojantiems vaizdo stebėjimą darbo vietoje.
„Ir svarbiausia – sprendimas labai aiškiai parodė, kada vaizdo įrašai gali tapti teisėtu įrodymu darbo ginče, o kada pats darbdavys jau pažeidžia BDAR reikalavimus“, – pabrėžė ji.
Bylos fabula
Byla, anot R.Joskaudienės, kilo po to, kai socialinės globos namų darbuotoja buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Darbdavys nurodė, kad darbuotoja galimai netinkamai elgėsi su globos namų gyventoja, kalbėjo pakeltu tonu, galimai naudojo psichologinį ar fizinį smurtą, o šias aplinkybes patvirtino vaizdo ir garso įrašai.
„Darbuotoja ginčijo tokio įrašo naudojimą ir pateikė labai svarbius argumentus įstaigos taisyklėse buvo numatytas tik vaizdo stebėjimas, tačiau niekur nebuvo aiškiai nurodyta, kad vykdomas ir garso įrašymas, darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie garso fiksavimą, todėl tokie įrašai negalėjo būti naudojami prieš ją darbo ginče“, – teigė R.Joskaudienė.
Ką nustatė Valstybinė darbo inspekcija (VDAI)?
Inspekcija, pasak R.Joskaudienės, priėjo prie dviejų labai svarbių išvadų.
1. Vaizdo įrašas darbo pažeidimo tyrime galėjo būti naudojamas teisėtai
VDAI konstatavo, kad vaizdo stebėjimo tikslas buvo gyventojų saugumo užtikrinimas, tyrimas buvo susijęs su galimu smurtu prieš socialiai pažeidžiamą asmenį, todėl įrašų naudojimas tyrime atitiko teisėto intereso pagrindą pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą.
Inspekcija papildomai akcentavo labai svarbų praktinį aspektą: darbdavys darbo ginče privalo įrodyti darbuotojo pažeidimą, o vaizdo įrašai gali būti laikomi tinkamais įrodymais. Buvo remtasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbdavio pareigos pagrįsti drausminę atsakomybę realiais įrodymais.
„Tai reiškia, kad tuomet, jei kamera įrengta teisėtu tikslu (saugumui, turto apsaugai, smurto prevencijai), o įrašas užfiksuoja galimą pažeidimą, toks įrašas gali būti naudojamas darbo ginče ar teisme“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Tačiau darbdavys vis tiek pažeidė BDAR.
VDAI nustatė, kad darbuotojai buvo informuoti apie vaizdo stebėjimą, tačiau nebuvo aiškiai informuoti apie garso įrašymą.
„Taisyklėse nebuvo jokios informacijos apie mikrofonus, garso įrašymo faktą, garso duomenų tvarkymą, garso saugojimo sąlygas“, – teigė R.Joskaudienė.
Todėl VDAI konstatavo BDAR 13 straipsnio pažeidimą, skaidrumo principo pažeidimą pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.
„Tai yra labai svarbi praktinė žinia visiems darbdaviams. Vien užrašas „Patalpos stebimos vaizdo kameromis“ nebėra pakankamas, jei vyksta ir garso įrašymas“, – įspėja R.Joskaudienė.
Kodėl garso įrašymas vertinamas daug griežčiau?
Pasak teisininkės, praktikoje garso įrašymas laikomas gerokai jautresniu privatumo ribojimu nei vien vaizdo stebėjimas.
Kodėl?
„Nes garsas leidžia: fiksuoti pokalbių turinį, emocijas, konfliktus, sveikatos informaciją, asmeninius duomenis, profesines paslaptis.
Todėl vien tik bendras informavimas apie kameras dar nesuteikia teisės slapta įrašinėti darbuotojų pokalbių“, – pabrėžė ji.
Dar viena svarbi išvada – dėl įrašų saugojimo terminų
Pasak R.Joskaudienės, darbuotoja bandė ginčyti ir tai, kad įrašai buvo saugomi ilgiau nei taisyklėse numatytos 6 dienos.
Tačiau VDAI šį argumentą atmetė.
Inspekcija pažymėjo vos kitą dieną po incidento buvo pradėtas tyrimas, informuota policija, pradėtas tarnybinis patikrinimas, vėliau medžiaga perduota DGK ir teismui, todėl įrašų saugojimas tapo būtinas įrodinėjimo tikslu.
„Tai reiškia, kad tuomet, jei įrašas tampa reikšmingu įrodymu, jis gali būti saugomas ilgiau nei standartinis saugojimo terminas“, – pabrėžė teisininkė.
Ką ši byla reiškia?
Pasak R.Joskaudienės, darbdaviams: būtina aiškiai atskirti vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą; darbuotojai turi būti informuoti atskirai ir aiškiai; vidaus taisyklėse turi būti nurodyta: ar įrašomas garsas, kokiu tikslu, kiek laiko saugoma, kas turi prieigą, kam duomenys gali būti perduodami.
„Darbuotojams: galite reikalauti pateikti visą informaciją apie stebėjimą darbo vietoje; darbdavys negali slapta vykdyti garso įrašymo; tačiau pats faktas, kad buvo pažeistas BDAR, dar automatiškai nereiškia, kad įrašas taps netinkamu įrodymu darbo byloje“, – aiškino teisininkė.
Sprendimas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2026-05-05 Nr. 3R-793.
