Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad pasirinkta profesija ar diplomas gali užtikrinti stabilumą visai karjerai, tačiau technologijos, automatizacija ir dirbtinis intelektas darbo turinį keičia taip sparčiai, kad tai, kas prieš kelerius metus buvo laikoma svarbia kompetencija, šiandien neretai tampa tik baziniu reikalavimu.
Pasak didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo, šią tendenciją darbdaviai Lietuvoje jaučia jau dabar. Vienose srityse sunku rasti gamybos darbuotojų ar suvirintojų, kitose – duomenų analitikų ar technologijų specialistų. Tačiau beveik visur darbdaviai vis dažniau susiduria su kita problema – rasti žmonių, kurie gebėtų greitai prisitaikyti prie pokyčių.
„Darbo rinka šiandien keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Todėl darbdaviai vis dažniau žiūri ne tik į tai, ką žmogus moka šiandien, bet ir į tai, kaip greitai jis gali išmokti naujų dalykų. Praktikoje matome, kad darbuotojai, kurie domisi procesais, klausia, bando suprasti platesnį darbo kontekstą ir ieško būdų dirbti efektyviau, dažnai labai greitai auga organizacijoje. Net jei pradžioje jų patirtis nėra didelė, smalsumas ir iniciatyva leidžia gana greitai įgyti reikalingų kompetencijų“, – sako J.Kovas.
Technologijos keičia darbo turinį
Pasak J.Kovo, didžiausi pokyčiai šiandien vyksta atliekant kasdienes darbo užduotis. Būtent čia labiausiai jaučiama skaitmenizacijos ir automatizacijos įtaka. Vis daugiau pasikartojančių procesų perima technologijos, nuo duomenų suvedimo iki paprastesnių administracinių funkcijų.
Pavyzdžiui, logistikoje sandėlio valdymo sistemos automatiškai seka prekių judėjimą, skenuoja brūkšninius kodus ir realiu laiku leidžia matyti atsargų likučius. Gamyboje dalį rutininių veiksmų atlieka robotizuota įranga – nuo detalių surinkimo iki kokybės patikros. Tuo metu biuruose skaitmeniniai įrankiai padeda greičiau apdoroti informaciją, generuoti ataskaitas ar analizuoti didesnius duomenų kiekius.
Tačiau technologijų plėtra keičia ne tik darbo įrankius, bet ir patį darbuotojų vaidmenį organizacijose. „Dalis rutininio darbo šiandien yra automatizuojama, todėl darbuotojams vis dažniau tenka užduotys, kurios reikalauja sprendimų priėmimo, analizės, bendradarbiavimo ar kūrybiškumo. Technologijos perima pasikartojančias funkcijas, o žmogaus vaidmuo vis labiau siejamas su gebėjimu interpretuoti informaciją ir priimti pagrįstus sprendimus. Darbuotojas neprivalo tapti programuotoju – svarbiausia, kad nebijotų technologijų ir gebėtų su jomis dirbti“, – aiškina J.Kovas.
Jo teigimu, praktikoje tai skirtingose pozicijose reiškia nevienodus dalykus. Fizinius darbus dirbantiems darbuotojams svarbu tiksliai valdyti įrangą ir laikytis procesų, o biuro darbuotojams – dirbti su informacija, analizuoti duomenis ir koordinuoti veiklas.
J.Kovas atkreipia dėmesį, kad darbdaviai vis dažniau vertina ir darbuotojų iniciatyvą – gebėjimą pastebėti, kur procesus galima supaprastinti ar atlikti efektyviau.
„Kartais darbuotojas pamato, kad tam tikras procesas užima per daug laiko, ir pasiūlo paprastesnį būdą jį atlikti. Pavyzdžiui, sukuria automatinį ataskaitos šabloną arba pasiūlo aiškesnę prekių žymėjimo sistemą sandėlyje. Tokie sprendimai gali atrodyti nedideli, tačiau jie sutaupo daug laiko visai komandai ir gerokai pagerina darbo procesus“, – sako ekspertas.
Pasak jo, dėl šios priežasties vis daugiau organizacijų pereina prie įgūdžiais grįsto samdymo modelio. Tokiu atveju vertinama ne tik formali kandidato patirtis ar diplomas, bet ir tai, kaip žmogus mąsto, sprendžia problemas, kaip greitai perpranta naujas užduotis ir kokį požiūrį į darbą atsineša į komandą.
Minkštosios kompetencijos tampa vis svarbesnės
Nors technologijos užima vis daugiau vietos darbo kasdienybėje, darbdaviai vis dažniau pabrėžia ir vadinamųjų minkštųjų įgūdžių svarbą. Gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę ar prisitaikyti prie pokyčių tampa svarbus net ir labai techninėse profesijose.
Pasak J.Kovo, šiandien net ir specialistai, kurių darbas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai techninis, retai dirba visiškai vieni – dažniausiai jie dirba komandose ir nuolat bendradarbiauja su kitais padaliniais.
„Inžinieriai dirba kartu su projektų vadovais, logistikos specialistai bendrauja su klientais, o gamybos komandos turi koordinuoti darbą su kitais padaliniais. Todėl gebėjimas aiškiai komunikuoti, susitarti ir prisiimti atsakomybę šiandien tampa ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – sako J.Kovas.
Jo teigimu, tokioje aplinkoje vis didesnę reikšmę įgauna ir emocinis intelektas – gebėjimas suprasti kolegų reakcijas, konstruktyviai komunikuoti ir palaikyti gerus darbo santykius, ypač dirbant komandoje.
Kitas vis labiau vertinamas gebėjimas – kritinis mąstymas. „Šiandien, kai dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, tampa kasdienio darbo dalimi, informaciją sugeneruoti ar rasti gali beveik kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau gebėti ją įvertinti, atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu, ir pritaikyti konkrečioje situacijoje. Todėl darbdaviai vertina darbuotojus, kurie technologijas naudoja kaip pagalbinę priemonę, tačiau kartu geba savarankiškai mąstyti, kelti klausimus ir priimti pagrįstus sprendimus“, – patikina J.Kovas.
