Ar įstatymai draudžia dirbti lauke esant –25 °C?
Pasak R.Joskaudienės, tiesioginio draudimo dirbti prie tokios temperatūros nėra. Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad dirbti galima bet kokiomis sąlygomis.
Teisė sako kitaip: darbas leidžiamas tik tada, jei darbdavys užtikrina saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas. Jei to padaryti neįmanoma – darbas turi būti stabdomas.
Nuo kada šaltis laikomas pavojingu?
Pagal galiojančius reikalavimus nuo –10 °C darbas lauke jau laikomas padidintos rizikos, tokiu atveju privalomos specialios pertraukos, apsaugos priemonės, galimybė sušilti.
„–25 °C – tai akivaizdžiai ekstremalios sąlygos, kurios reikalauja maksimalios darbdavio atsakomybės“, – pabrėžia R.Joskaudienė.
Ką darbdavys privalo užtikrinti per speigą?
Anot R.Joskaudienės, darbdavys per speigą turi užtikrinti specialias pertraukas sušilti.
„Ne rečiau kaip kas 1,5 val., bendra jų trukmė – ne mažiau kaip 40 min. per darbo dieną. Taip pat šildomas patalpas arba vietą sušilti – ne „automobilyje“, ne „kur nors pasislėpti nuo vėjo“, o realiai šiltą vietą“, – aiškino teisininkė.
Pasak jos, darbdavys tokiu oru turi pasirūpinti ir šiltais gėrimais.
„Karšta arbata ar kiti šilti gėrimai – ne gera valia, o saugos priemonė“, – sakė R.Joskaudienė.
Darbdavys turi suteikti ir specialią apsauginę aprangą. Anot teisininkės, žieminiai darbo drabužiai, avalynė, pirštinės, kepurės, veido apsauga – darbdavio pareiga, ne darbuotojo „asmeninis reikalas“.
Darbo organizavimo pakeitimai – taip pat darbdavio atsakomybė.
„Trumpesnis buvimas lauke, darbo rotacija, dalies darbų perkėlimas į patalpas“, – vardijo R.Joskaudienė.
Darbdavys turi užtikrinti ir instruktavimą. Anot teisininkės, darbuotojas turi žinoti nušalimo ir hipotermijos požymius, kada ir kaip nutraukti darbą, kam nedelsiant pranešti.
Kada darbai privalo būti nutraukti?
R.Joskaudienės teigimu, kai nebeįmanoma užtikrinti saugumo, net taikant visas priemones, pavyzdžiui, darbuotojai nespėja sušilti net su pertraukomis, atsiranda nušalimų, stiprus vėjas, pūga, plikledis, kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, darbų nestabdymas – teisės pažeidimas, o ne „verslo sprendimas“.
Ar darbuotojas gali atsisakyti dirbti?
Pasak R.Joskaudienės, darbuotojas teisėtai gali atsisakyti dirbti.
„Jei nėra tinkamų drabužių, nesuteikiamos pertraukos, nėra galimybės sušilti, akivaizdžiai pavojinga sveikatai, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, apie tai pranešęs darbdaviui, ir už tai negali būti baudžiamas ar atleidžiamas. Svarbu: toks atsisakymas nėra darbo drausmės pažeidimas“, – pabrėžia R.Joskaudienė.
Kas gresia darbdaviui už pažeidimus?
R.Joskaudienės teigimu, už pažeidimus darbdaviui gresia administracinė atsakomybė – baudos, darbų sustabdymas, civilinė atsakomybė už žalą darbuotojo sveikatai.
„Sunkiais atvejais – baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidimai sukelia sunkias pasekmes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbdavys atsako, jei neįvertino rizikos ir neapsaugojo darbuotojo“, – aiškino teisininkė.
Be to, Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad darbuotojas neturi kentėti šalčio, pajutęs pavojų – turi eiti šildytis nedelsiant, darbdavys privalo reaguoti, o ne spausti „dirbti toliau“.
