Tad projektas „MASTER STEPS. Darbo vietoje įgyjamų meistriškumo kvalifikacijų modelio sukūrimas ir pilotavimas“ yra finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis pagal 2022-2029 m. bendradarbiavimo programą. Nuo 2007 m. Šveicarija su pasirinktomis ES valstybėmis įgyvendina skirtingus projektus, kurie padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus.
Mokymasis visą gyvenimą yra itin svarbus, apie jį daug kalbama, diskutuojama ir skatinama mokytis, deja, Lietuvoje šie rodikliai vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o formalus diplomas dažnai neatspindi realių žmogaus gebėjimų.
Šį naują modelį Lietuva bando sukurti ne viena, o bendradarbiaudama su Šveicarija, kuri, anot D.Lasionio, yra itin aukšto išsivystymo lygio šalis, kurioje skiriamas itin didelis dėmesys profesiniam mokymui ir profesinių įgūdžių auginimui bei stiprinimui darbo vietoje: „Partnerystė užsimezgė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bendraujant su Šveicarijos partneriais. Sukūrus sistemą ir jai pasiteisinus, būtų galima ją perduoti netgi kitiems partneriams.“
Anot jo, tam tikros įmonės jau turi įsidiegusios kompetencijų vertinimo sistemas. „Darbuotojai, kurie įgyja tam tikras kompetencijas arba kvalifikacijas gali uždirti daugiau dėl didesnės pridėtinės vertės kūrimo. Tad mūsų tikslas sukurti sistemą, kuria galėtų naudotis didžioji dalis įmonių“, – pabrėžia pašnekovas.
„Lietuva visai neseniai, vos prieš kelis metus sukūrė profesinį standartą. Jo kūrimui buvo pasitelktos Šveicarijos žinios, kompetencijos ir įgūdžiai, tad šiandien, diegiant šią sistemą, vėl atsigręžiame į Šveicarijos praktikas ir sekame tuo pačiu keliu. Šveicarai mums labai patinka savo paprastumu ir dideliu rezultato siekiu, būtent todėl mūsų asociacija taip pat nusprendė dalyvauti šiame projekte. Tvirtai manau, jog didelė nauda būtų ne tik Lietuvai, bet ir patiems darbuotojams bei darbdaviams“, – ryžtingai teigia R.Encius.
Pasak jo, statybos sektoriuje kokybės lygis yra geresnis nei daugumoje šalių, tačiau efektyvumu yra gerokai atsiliekama nuo vidurkio: „Kol nebūsime aukščiau už kitus savo efektyvumu, negalėsime mokėti mokesčių ir visuomet eisime paskui kažką. Tam trūksta mokymų ir paskatinimų, kaip geriau ir efektyviau dirbti.“
„Linpra“ vadovas, antrindamas pašnekovui, teigia, jog didelė nauda būtų pačiam darbuotojui – jis labai aiškiai žinotų, ką turi išmokti, kokių turėtų įgyti teorinių žinių bei praktinių gebėjimų perėjimui į aukštesnį kvalifikacijos lygį. O tai įgalintų jį daugiau uždirbti.
„O taip pat tai būtų didelė nauda darbdaviui, nes tikrai ne visos įmonės turi savo mokymo struktūrą bei aprašytą tvarką, tad atlyginimų mokėjimas dažniausiai priklauso nuo turimų finansų, bet ne nuo kvalifikacijos. Ši sistema padėtų darbdaviui kurti darbuotojo tobulėjimo planą siekiant ne tik jam didesnio atlyginimo, bet ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo įmonei“, – kalba pašnekovas.
Pasak jo, svarbiu aspektu tampa ir paskata profesinėms mokykloms: „Dažnai girdžiu, jog žmogui, baigusiam profesinę mokyklą, tenka iš naujo mokytis tiek teorinių, tiek praktinių dalykų darbovietėje. Šis modelis padėtų suartinti švietimo sistemą su realiomis aktualijomis.“
Visgi R.Encius dalijasi pavyzdžiu iš statybų sektoriaus, nes anot jo, situacija yra gerokai pasikeitusi: „Mes labai laukiam jaunųjų statybininkų, ateinančių iš profesinio rengimo centrų. Per paskutiniuosius 6-7 metus situacija pasikeitė, vėlgi, su Šveicarijos bei kitų projektų pagalba. Profesinio rengimo centrai tikrai patobulėjo, atsinaujino techniką, kurią, beje, tikrai ne visos statybos įmonės turi. Tad kai kurie darbininkai netgi ateina patys pasimokyti profesinio rengimo centruose.“
Pasak jo, tai galėtų išspręsti ir kitą, darbuotojų trūkumo, problemą, tačiau plačiau apie tai ir kitas problemas, naudas darbdaviams ir valstybei žiūrėkite laidoje.
Nuo 2007 m. Šveicarija su pasirinktomis ES valstybėmis įgyvendina skirtingus projektus, kurie padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus. Šveicarija tiesiogiai bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, kad nuspręstų, kurias programas ir projektus remti.
Pagal Pagrindų susitarimą, kurį 2023 m. pasirašė Šveicarijos Federalinė Taryba ir Lietuvos Vyriausybė, Lietuvai yra skirta 45,2 mln. Šveicarijos frankų (53,86 mln. Eur) ir jais bus finansuojama sveikatos apsaugos, pameistrystės ir pilietinio aktyvumo projektai.
