Sekite 15min Google
Užimtumas mažėja ne statybose ar transporte, o informacinių technologijų, finansų ir kitose žiniomis grįstose veiklose, kuriose dirbtinio intelekto taikymas šiandien yra didžiausias. Tuo pat metu sektoriai, kuriuose žmogaus vaidmuo išlieka sunkiai pakeičiamas, ir toliau susiduria su darbuotojų trūkumu bei sparčiu atlyginimų augimu. Tai dar nėra galutinis atsakymas į klausimą, kaip dirbtinis intelektas paveiks darbo rinką, tačiau pirmieji signalai jau matomi statistikoje.
Darbo vietų mažėja ten, kur DI naudojamas daugiausia
Iki 2025 m. pabaigos dirbtiniam intelektui jautrūs sektoriai – informacinių technologijų ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinių, mokslinių bei techninių paslaugų, taip pat administravimo ir aptarnavimo – buvo vieni svarbiausių Lietuvos darbo rinkos augimo variklių.
Nuo 2022 m. pabaigos užimtumas juose išaugo apie 20 proc., kai bendras užimtumas šalyje padidėjo mažiau nei 3 proc. Tačiau 2026 m. situacija pasikeitė. Per du ketvirčius šiuose sektoriuose darbo vietų sumažėjo beveik 5 tūkstančiais, nors bendras užimtumas Lietuvoje išlieka rekordinio lygio ir siekia 1,3 mln. dirbančiųjų.
Kol kas negalime vienareikšmiškai teigti, kad tai yra tiesioginis dirbtinio intelekto poveikis. Technologijų sektorius visame pasaulyje vis dar koreguojasi po pandemijos laikotarpiu vykusio itin spartaus darbuotojų samdymo, o dalis pokyčių yra susiję ir su platesne skaitmenizacijos banga. Vis dėlto sunku ignoruoti tai, kad užimtumas mažėja būtent ten, kur DI naudojamas aktyviausiai, o mažiau technologijų veikiamose srityse tokios tendencijos nematyti.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal dirbtinio intelekto diegimo spartą
Norint suprasti, kodėl šie pokyčiai pirmiausia ryškėja Lietuvoje, verta pažvelgti į DI diegimo mastą. 2025 m. Lietuva užfiksavo didžiausią dirbtinio intelekto naudojimo versle augimą tarp visų Europos Sąjungos valstybių. AI naudojančių įmonių dalis per vienus metus padidėjo net 12,5 procentinio punkto.
Tai svarbu ne tik technologijų sektoriui. Kuo sparčiau nauja technologija diegiama ekonomikoje, tuo greičiau tampa matomi ir jos padariniai darbo rinkoje. Dėl šios priežasties Lietuva gali tapti viena pirmųjų Europos valstybių, kurioje dirbtinio intelekto poveikį galime vertinti ne prognozėmis, o realiais darbo rinkos duomenimis.
Kas šeštas Lietuvos darbuotojas jau dirba DI jautriame sektoriuje
Dirbtinio intelekto poveikis nėra aktualus tik technologijų įmonėms ar programuotojams. Nuo 2022 m. pabaigos DI jautrių sektorių užimtumas Lietuvoje augo labiausiai Baltijos šalyse (apie 17 proc.), Estijoje – 12 proc., Latvijoje – 9 proc.. Dabar Lietuvoje jis mažėja, Estijoje beveik nesikeičia, o Latvijoje vis dar auga (+3,4 proc.).
DI jautriuose sektoriuose Lietuvoje dirba apie 225 tūkst. žmonių, arba maždaug 17 proc. visų dirbančiųjų, Todėl šie pokyčiai tiesiogiai susiję su maždaug kas šešto Lietuvos darbuotojo profesine aplinka.
Prie šių sektorių priskiriamos informacinės technologijos, finansai ir draudimas, profesinės, mokslinės bei techninės paslaugos ir administravimo veiklos. Jas vienija tai, kad didelė darbo dalis susijusi su informacijos apdorojimu, dokumentų rengimu, analize ir kitomis užduotimis, kurias dirbtinis intelektas geba atlikti vis efektyviau.
Konkrečiai: IT sektoriuje kodo asistentai perima dalį programuotojų darbo, pokalbių robotai – klientų aptarnavimo, automatizuojamas testavimas ir dokumentacija. Finansuose DI apdoroja dokumentus, analizuoja tekstus ir vertina riziką.
IT sektorius fiksuoja didžiausią darbuotojų mažėjimą per daugiau nei dešimtmetį
Ryškiausias signalas šiandien matomas informacinių technologijų sektoriuje. 2025 m. viduryje jame dirbo rekordiniai 65 tūkst. žmonių, tačiau vėliau darbuotojų skaičius sumažėjo iki 59 tūkstančių. Metinis kritimas siekia 9,1 proc. ir yra didžiausias nuo 2014 metų.
Tai sutampa su laikotarpiu, kai DI įrankiai vis aktyviau naudojami programavimo, testavimo, dokumentavimo ir klientų aptarnavimo procesuose. Nors būtų pernelyg paprasta visą atsakomybę priskirti vien dirbtiniam intelektui, būtent šiame sektoriuje pokyčiai šiandien matomi ryškiausiai.
IT darbo vietų per metus mažėja visose trijose šalyse: Lietuvoje – 9,1 proc., Estijoje – 5,6 proc., Latvijoje – 5,2 proc.. Tai rodo bendrą pasaulinę priežastį, o ne vietinius veiksnius. DI jautrūs sektoriai sudaro 15–17 proc. Baltijos šalių užimtumo, todėl šie pokyčiai svarbūs visai regiono darbo rinkai.
Statybininko atlyginimas dabar auga sparčiau nei programuotojo
Vertinant darbo rinkos pokyčius svarbu analizuoti ne vien darbo vietų skaičių, bet ir atlyginimų dinamiką. Šiuo metu abu rodikliai siunčia labai panašią žinutę.
Mažai dirbtinio intelekto veikiamuose sektoriuose (statybos, viešbučių, restoranų, sveikatos priežiūros, transporto) atlyginimai auga 10,5 proc. tempu ir toliau spartėja. Tuo tarpu DI jautriuose sektoriuose atlyginimų augimas sulėtėjo iki 6,3 proc., o informacinių technologijų sektoriuje siekia vos 4,2 proc.
Dar daugiau pasako ilgesnio laikotarpio tendencijos. Nuo 2022 m. pabaigos mažai DI veikiamuose sektoriuose atlyginimai išaugo 45 proc., o dirbtiniam intelektui jautriuose sektoriuose augimas siekė 37 proc. Kai tose pačiose veiklose lėtėja tiek darbuotojų paklausa, tiek darbo užmokesčio augimas, tai tampa svarbiu signalu, kad rinkos poreikis šioms kompetencijoms nebėra toks spartus kaip pastaraisiais metais.
Analizuodami užimtumo duomenis matome, kad didelis darbuotojų poreikis išlieka statybose, transporte, socialinės globos bei paslaugų sektoriuose. Tai rodo, kad didžiausias darbuotojų trūkumas šiandien formuojasi ten, kur svarbūs praktiniai įgūdžiai, tiesioginis darbas su žmonėmis ir sprendimai, kurių technologijos kol kas negali pilnai pakeisti.
DI gali pakeisti jaunųjų specialistų karjeros pradžią
Viena svarbiausių ir mažiau aptariamų dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai temų yra jaunųjų specialistų galimybės. Analizė rodo, kad dirbtinis intelektas pirmiausia perima tas užduotis, kurios dažnai patikimos karjeros pradžioje esantiems darbuotojams: informacijos paiešką, dokumentų analizę, standartinių atsakymų rengimą ar bazines programavimo užduotis.
Todėl ateityje svarbiu klausimu gali tapti ne tik tai, kiek darbo vietų bus sukurta ar prarasta, bet ir tai, kaip organizacijos ugdys naują specialistų kartą. Jei dalį tradicinių pradinio lygio funkcijų atliks technologijos, įmonėms teks ieškoti naujų būdų perduoti patirtį ir užtikrinti specialistų augimą.
Dirbtinis intelektas nebūtinai reiškia mažiau darbo vietų
Nors pirmieji signalai kelia svarbių klausimų, būtų klaidinga dirbtinį intelektą vertinti tik kaip grėsmę darbo vietoms. Tarptautiniai duomenys rodo, kad aktyviausiai DI naudojančios įmonės auga sparčiau, moka didesnius atlyginimus ir yra maždaug 40 proc. produktyvesnės nei mažiau technologiją naudojančios organizacijos.
Esminis skirtumas slypi ne pačioje technologijoje, o jos panaudojime. Įmonės, kurios DI pasitelkia naujiems produktams, klientams ir rinkoms kurti, dažniau plečia komandas. Tuo tarpu organizacijos, kurios jį vertina tik kaip sąnaudų mažinimo priemonę, rizikuoja prarasti dalį svarbiausių kompetencijų.
Signalas verslui: investuoti ne tik į technologijas, bet ir į žmones
Šiandien dar anksti daryti kategoriškas išvadas apie ilgalaikį dirbtinio intelekto poveikį užimtumui. Tačiau duomenys rodo, kad darbo rinkos pokyčiai pirmiausia vyksta ten, kur DI naudojamas aktyviausiai. Ateinančiai ketvirčiai parodys, ar tai ilgalaikis pokytis, ar laikinas svyravimas.
Keletas patarimų verslui:
1. Atlikti įgūdžių auditą. Prieš automatizuojant suplanuoti, kur bus perkelti darbuotojai.
2. DI raštingumo mokyti visus darbuotojus, ne tik IT specialistus.
3. Perkvalifikuoti rutininį darbą dirbančius žmones, kad jie prižiūrėtų, tikrintų ir taisytų DI rezultatus. Už DI klaidas atsako žmogus.
4. Stiprinti įgūdžius, kurių vertė kartu su DI auga: santykius su klientais, derybas, sprendimų priėmimą ir kritinį mąstymą.
5. Bandomuosius projektus vykdyti kartu su darbuotojais, o ne vietoj jų.
6. Tikslingai ugdyti jaunus specialistus, nes iš jų užaugs ateities patyrę profesionalai.
Lietuvos verslui svarbu šiuos signalus vertinti ne kaip priežastį stabdyti technologinę pažangą, o kaip paskatą investuoti į darbuotojų kompetencijas ir jų prisitaikymą prie besikeičiančių darbo modelių. Tarptautinė patirtis rodo, kad didžiausią naudą gauna tos organizacijos, kurios dirbtinį intelektą naudoja ne darbuotojams pakeisti, o jų produktyvumui ir kuriamai vertei didinti. Būtent toks požiūris, tikėtina, lems ir ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
