VDI duomenimis, vien per pirmuosius 5 šių metų mėnesius Ukmergės ir Alytaus rajonuose iš viso įvyko 3 mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai. Pirminiais duomenimis, bene visais atvejais tragedijas bent iš dalies lėmė darbų saugos reikalavimų nesilaikymas ar neužtikrinimas.
Šie įvykiai dar kartą primena, kad prevencija darbo vietose – ne formalumas, o būtina priemonė žmonių gyvybei ir sveikatai apsaugoti, primena VDI. Be to, tai ir aiškus signalas verslui, kad darbuotojų sauga negali būti palikta atsitiktinumui, nurodo inspekcija.
-
VDI primena: įmonės gali būti priskirtos aukštesnei nelaimingų atsitikimų draudimo tarifų grupei
-
Traktoriai, karštis ir kiti pavojai: primena, kodėl darbas žemės ūkyje išlieka vienu rizikingiausių
-
Ergonominės rizikos darbe: nematomi pavojai, kurie gali negrįžtamai paveikti gyvenimą
-
TOP 3 darbo organizavimo klausimai vasarą: tai privalo žinoti ir darbuotojai, ir darbdaviai
Nelaimingų atsitikimų priežastys išlieka panašios
Pasak Kauno teritorinio skyriaus vedėjo Ado Baliukevičiaus, šiemet Alytaus rajone iš viso įvyko du mirtini įvykiai. Vienas jų – miškininkystės sektoriuje, kai Valstybinių miškų urėdijos darbuotojas, Varėnos rajone vykdydamas miško tvarkymo darbus, darbo vietoje kūreno laužą ir neaiškiomis aplinkybėmis apdegė dalį kūno ir nuo sužalojimų mirė ligoninėje.
„Įvykio aplinkybes aiškinasi VDI darbo inspektoriai ir policija, įvykis tyrimo eigoje, platesnės informacijos šiuo metu negalime teikti“, – nurodo A.Baliukevičius.
Kitas nelaimingas atsitikimas įvyko medienos ruoša užsiimančioje bendrovėje „Dzūkijos mediena“, esančioje Alytaus rajone. Šiuo atveju, VDI duomenimis, medienos smulkintuvo operatorius su smulkintuvu pervažiavo tos pačios įmonės vairuotoją ekspeditorių, kuris įvykio vietoje patyrė mirtiną traumą.
Pasak A.Baliukevičiaus, šiuo atveju abu darbuotojai turėjo didelę darbo patirtį, o kad įvykio būtų išvengta, darbuotojams nereikėjo turėti specifinių, išskirtinių žinių, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
„Pagrindinės nelaimingų atsitikimų priežastys keičiasi menkai. Pagrindinės yra netinkamas darbų organizavimas, prasta vidinė kontrolė, pačių nukentėjusių darbuotojų neatsargus, neapgalvotas elgesys, darbuotojų neinstruktavimas, neapmokymas saugiai dirbti. Darbuotojams per mažai skiriama dėmesio nuolat juos supažindinti su galimais atsitiktiniais pavojais darbo vietose. Dalis įvykių susiję su netinkamu pačių darbuotojų elgesiu atliekant jiems pavestas užduotis“, – dažniausiai darbuotojų saugai pavojų keliančius veiksnius įvardija A.Baliukevičius.
Vis dėlto, pažymi VDI atstovas, jog vis daugiau darbdavių skiria daug dėmesio darbo įrangos atnaujinimui, modernizavimui, saugių darbo procesų kūrimui, vengiama būtinybės darbuotojams dirbti pavojingose zonose. Todėl sumažėjo ir įvykių, susijusių su darbo priemonių neatitikimu saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, sako A.Baliukevičius.
Nelaimė, kurios buvo galima išvengti
Dar viena nelaiminga ir mirtimi pasibaigusi istorija šiemet nutiko Ukmergės rajone esančioje žemės ūkio bendrovėje, kai darbuotojas šakiniu žemės ūkio krautuvu iškrovinėjo betonines plokštes iš priekabos. Krautuvo šakėmis pakėlus 5 betonines plokštes ir pradėjus važiuoti atgal, betoninės plokštės nuslydo nuo šakių, ir prispaudė bei mirtinai sužalojo šalia buvusį kitą darbuotoją.
„Tokių ir panašių nelaimingų atsitikimų tiek žemės ūkyje, tiek statybos sektoriuje, susijusių su krautuvų ir įrenginių eksploatavimu priežastys yra tos pačios – netinkamai organizuojami darbai, nepakankama vidinė saugos ir sveikatos kontrolė, neatliktas profesinės rizikos vertinimas ir nesilaikymas darbuotojams privalomų taisyklių“, – sako Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja Asta Gudonienė.
„Šiuo atveju darbdavys nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikai užtikrinti atliekant iškrovimo darbus ir neužtikrino, kad darbuotojas nepaliktų savo darbo vietos. Šios nelaimės auka tapo darbuotojas, kuris nedirbo su krautuvu ir nebuvo paskirtas dalyvauti iškrovimo darbuose, o palikęs darbdavio nurodytą savo darbo vietą, atsidūrė krautuvo iškrovimo zonoje“, – nurodo VDI atstovė.
Ji primena, kad įmonių vadovai turi formuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą ir užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, kaip šiuo atveju, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones, užtikrinti, kad būtų laikomasi įmonės vidinių norminių teisės aktų reikalavimų, pažymi A.Gudonienė.
Darbo saugą įmonėse prižiūrintys specialistai primena, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad darbinėms funkcijoms vykdyti darbuotojams būtų suteiktos tik darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančios darbo priemonės, jų darbo vietos įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, o darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, kontroliuotų jų eigą ir pavaldžių darbuotojų veiksmus.
Įstatymas taip pat įpareigoja ir darbuotojus vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.
„Tik abiem šalims (darbdaviui ir darbuotojui) atsakingai vykdant savo pareigas, skaudžių nelaimių galima išvengti“, – pabrėžia VDI atstovė.
Konsultuojame tel. (0 5) 213 9772
