Tabu naudingas tik bendrovėms
Jei darbe esate linkę griežtai saugoti paslaptį apie savo pajamas, verta paklausti: kas iš tiesų laimi iš šios tylos?
Verslo ir personalo valdymo ekspertai pastebi, kad paslapties širma naudingiausia yra darbdaviui, norinčiam sutaupyti darbuotojų sąskaita, rašo rd.com.
Apklausos rodo, kad net 70 proc. darbuotojų teigia, jog apie atlyginimus jų darbovietėse atvirai nekalbama.
15min skelbė, kad pagal naująją ES direktyvą, visi iki šiol galioję konfidencialumo susitarimai dėl asmeninės algos paslapties darbo sutartyse tampa neteisėti – darbuotojai turi pilną teisę dalintis šia informacija su kolegomis.
Įsigaliojusi nauja tvarka suteikia darbuotojams kur kas daugiau teisinių įrankių kovoje už teisingą atlygį.
Nuo šiol kiekvienas darbuotojas turi oficialią teisę raštu kreiptis į savo darbdavį ir reikalauti informacijos apie savo pareigybės grupės atlyginimų vidurkius, išskaidytus pagal lytį.
Visgi ši teisė nubrėžia aiškias ribas: siekiant apsaugoti asmens duomenis, darbdavys pateiks tik bendrus vidurkius, o ne konkrečių kolegų pavardes.
Todėl norint sužinoti, kiek uždirba konkretus jūsų komandos kolega, vis tiek teks pasitelkti nuoširdų ir asmeninį pokalbį.
Atviras pokalbis pakeitė karjerą
Siekis suprasti realią situaciją kartais gali atnešti neįtikėtinų rezultatų.
Du panašios patirties kolegos gali uždirbti tūkstančiais eurų skirtingas sumas vien todėl, kad vienas stipriau derėjosi pirmajame darbo pokalbyje.
Šis informacinis vakuumas darbuotojui gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų prarastų pajamų per kelerius metus.
Asmenine patirtimi su rd.com pasidalinusi viena technologijų bendrovės vadovė pasakojo, kad atsitiktinio pietų pokalbio apie būsto paskolą metu ji sužinojo, kad jos pačios komandoje dirbantis mažiau patirties turintis programuotojas gauna didesnį atlyginimą nei ji pati.
Nugalėjusi baimę dėl tiesioginės konfrontacijos, ji pirmiausia pasikalbėjo su pačiu darbuotoju, kad įsitikintų skaičių tikslumu, o tuomet kreipėsi į aukštesnę vadovybę su paruoštais argumentais dėl paaukštinimo ir algos sulyginimo.
Rezultatas – patenkintos abi sąlygos. Šis pavyzdys rodo, kad informacija apie kolegų atlyginimus yra ne tik smalsumas, o stiprus derybinis įrankis savo vertei įrodyti.
Keturi žingsniai: kaip pradėti pokalbį?
Nusprendus pasikalbėti su kolega apie atlyginimą, nereikėtų elgtis agresyviai. Derybų ekspertai pataria laikytis elementarios higienos:
- Pasidalinkite pirmi. Geriausias būdas sumažinti įtampą – pirmiausia atskleisti savo skaičių. Pokalbis, kai reikalaujama informacijos iš kito, pačiam nieko nepasakant, atrodo ne kaip dialogas, o kaip tardymas.
- Pasirinkite tinkamą kandidatą. Idealiausia pradėti nuo kolegos, kuris neseniai paliko įmonę. Šie žmonės turi tikslių duomenų apie įmonės vidinę algų virtuvę ir neturi jokių priežasčių jų slėpti. Taip pat kur kas atviriau į šią temą žiūri jauniausi („Gen Z“) darbuotojai – tyrimai rodo, kad jie apie finansus su kolegomis kalbasi dvigubai dažniau nei vyresnės kartos.
- Pasidomėkite darbo paieškos portaluose skelbiamu rinkos vidurkiu. Pokalbį geriausia pradėti analitiniu tonu: „Aš dabar analizuoju rinkos rėžius mūsų pozicijose ir noriu atnaujinti savo derybinius argumentus. Būtų labai įdomu palyginti mūsų pastebėjimus.“
- Gerbkite žodį „ne“. Nespauskite kolegos, jei jis jaučiasi nepatogiai ir atsisako atskleisti skaičius. Mandagus temos pakeitimas yra vienintelis teisingas žingsnis šioje situacijoje.
Ką daryti su gautu skaičiumi?
Sužinojus, kad kolega uždirba daugiau, kyla natūrali pagunda pasiduoti pykčiui ar netgi pradėti konfliktą su vadovybe. Tačiau derybų ekspertai įspėja – tai grubi derybinė klaida.
Atėjus į vadovo kabinetą negalima argumentuoti frazėmis „jis uždirba daugiau už mane“ ar nurodyti konkrečių kolegų vardų.
Informacija apie kolegos atlyginimą turi tapti jūsų pačių vertės analizės pagrindu.
Vadovui turite parodyti, kokius rezultatus pasiekiate, kokias papildomas užduotis prisiimate ir kodėl jūsų prašomas atlygis atitinka realią bendrovės bei rinkos situaciją.
Gauta informacija turi maitinti jūsų derybinį pasirengimą, bet pati neturi tapti derybų objektu.


