Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 13d. 10:38

Seimas priėmė sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymą

Darbininkai dirba prie aukštos įtampos laidų Prancūzijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Darbininkai dirba prie aukštos įtampos laidų Prancūzijoje

Birželio 13 d. Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu (toliau – sinchronizacijos) įstatymą bei susijusius teisės aktus. Juose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei įgyvendinimo sąlygos, praneša Energetikos ministerija.

Baltijos šalių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus bus atsijungta nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir Lietuva savarankiškai valdys elektros energetikos sistemą. Atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje jau yra įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

„Atsijungimas nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir sinchronizacija su vakarų yra svarbiausias strateginis mūsų regiono projektas. Jis leis užtikrinti ilgalaikį elektros energetikos sistemos patikimumą ir saugumą. Pastaruoju metu pasiekėme proveržį ir, gegužės pabaigoje pradėjus veikti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais sutarčiai, pradedami realūs projekto įgyvendinimo darbai. Todėl šiandien priimti teisės aktai yra kertiniai, siekiant, kad maksimaliai operatyviai įgyvendintume būtinus infrastruktūros darbus ir šis projektas būtų sėkmingai užbaigtas kaip numatyta – 2025 metais“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įstatymas numato, kad sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras su sinchronizacija susijusiuose projektuose, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Kompetentingos institucijos įpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką nei įprasta.

Priimtais teisės aktais taip pat įtvirtintos būtinos sąlygos, užtikrinsiančios sklandų Lietuvos energetikos sistemos atsijungimą nuo sovietinio BRELL žiedo (IPS/UPS sistemos).

2018 m. birželį aukščiausiu politiniu lygiu buvo pasirašytas susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkiją iki 2025 m.

Pernai rugsėjį Baltijos energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) aukšto lygio grupė patvirtino sprendimą dėl sinchronizacijos scenarijaus – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroninis darbas su Europos tinklais bus užtikrinamas per esamą „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, papildomai nutiesiant nuolatinės srovės povandeninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir įgyvendinant kitas būtinas technines priemones.

2018 m. spalį ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) kontinentinės Europos regioninė grupė priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis.

Gegužės pabaigoje Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir kiti ENTSO-E palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Sinchronizacijos pirmojo etapo projektų įgyvendinimui jau yra užsitikrintas finansavimas. Kovo 19 d. Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi skyrė 324 mln. eurų, taip užtikrinant maksimalų galimą finansavimą pirmajam šio projekto etapui.

Šiuo pirmuoju etapu Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų. Tai yra didesnė parama nei iki šiol iš šios ES priemonės skirta parama visiems kitiems energetikos projektams kartu sudėjus – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekių jungčiai, Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) bei elektros jungčiai tarp Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

01:18
00:30
02:16

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką