Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 1d. 19:11

Būsimoji ECB vadovė duoda suprasti, jog laikysis M.Draghi ekspansinės politikos krypties

Christine Lagarde
„Scanpix“/AP nuotr. / Christine Lagarde

Didėjant ūkio plėtrai kylančiai rizikai, būsimoji Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde davė suprasti, jog laikysis prieštaringai vertinamos Mario Draghi ekspansinės pinigų politikos, kuri jau yra palaikiusi euro zonos ekonomiką.

Rašytiniuose atsakymuose į Europos Parlamento klausimus Ch.Lagarde pabrėžė, jog infliacija bendros valiutos bloke tebesilaiko žemame lygyje, o ekonomikos augimas stringa.

„Todėl yra aišku, jog pinigų politika ir artimiausioje ateityje turi tebebūti itin skatinamojo pobūdžio. ECB turi daug įvairių priemonių, kuriomis gali pasinaudoti, ir turi būti pasirengęs imtis veiksmų“, – parašė Ch.Lagarde.

„Nors aš nemanau, kad ECB jau pasiekė veiksmingąją apatinę savo palūkanų normų ribą, yra aišku, jog nedidelės palūkanų normos daro poveikį bankų sektoriui ir apskritai finansiniam stabilumui“, – pažymėjo ji.

Dabartinis ECB vadovas M.Draghi per aštuonerius vadovavimo euro zonos centriniam bankui metus sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemų lygių ir ėmėsi milijardų eurų vertės kiekybinio skatinimo, kad užkirstų kelią defliacijai ir paspartintų ekonomikos augimą.

Ūkio plėtros perspektyvoms vėl ėmus prastėti, o Vokietijai – didžiausiam Europos ūkiui – priartėjus prie recesijos ribos, M.Draghi liepą įvykusiame paskutiniame ECB posėdyje pareiškė, jog bankas galėtų imtis naujų skatinamųjų priemonių ir dar labiau sumažinti palūkanų normas.

Visgi M.Draghi ekspansinės politikos doktrina neišvengia kritikos.

Dar per anksti imtis veiksmų?

Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas agentūrai „Bloomberg“ ketvirtadienį pareiškė nemanąs, jog šiuo metu reikėtų naujos kiekybinio skatinimo programos.

„Jeigu darbotvarkėje vėl atsirastų defliacijos rizika, tuomet, manau, būtų tinkama imtis turto pirkimo programos, tačiau sprendžiant iš dabartinių infliacijos perspektyvų, kaip aš jas matau, dabar jos nereikia“, – pareiškė jis.

Panašios nuomonės laikosi ir Vokietijos centrinio banko – Bundesbanko – vadovas Jensas Weidmannas.

Interviu vokiečių savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ jis paragino nesiimti naujų skatinamųjų priemonių dėl „panikos“ ar vien tam, kad kažkas būtų daroma.

M.Draghi politika Vokietijoje yra ypač nepopuliari, nes taupyti linkusių šalies gyventojų santaupos bankuose nieko neuždirba.

Tačiau M.Draghi aiškina, jog ECB negali sudėjęs rankų laukti, kada ekonominės sąlygos pablogės.

Rinkose tai buvo įvertinta kaip ženklas, jog sprendimas dėl naujų priemonių bus priimtas jau kitame ECB posėdyje, kuris įvyks rugsėjo 12 dieną.

Įvairūs tyrimai jau ne vieną mėnesį rodo, jog ekonomikos augimas, sausio–kovo mėnesiais siekęs 0,4 proc., antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais ėmė lėtėti.

Ekonomines nuotaikas euro zonoje temdo ir kiti veiksniai, įskaitant Jungtinių Valstijų protekcionizmą ir artėjantį Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES).

Borisui Johnsonui tapus naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, padidėjo „Brexit“ be sutarties grėsmė.

Tačiau Ch. Lagarde pareiškė esanti tikra, jog „ES institucijos, įskaitant ECB, yra pasirengusios“ vadinamajam kietajam „Brexit“.

„Apskritai esu tikra, jog priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, sumažino poveikį, kurį Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES galėtų padaryti prieigai prie finansinių paslaugų euro zonoje“, – pareiškė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką