Sekite 15min Google
2026 m. balandį EP ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių atnaujinimo. Liepą EP reformai pritarė 511 narių, 87 balsavo prieš, 61 susilaikė. Pirminį pasiūlymą Europos Komisija buvo pateikusi dar 2016 metais.
Pagrindinė EP derybininkė, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė Gabriele Bischoff, po susitarimo pabrėžė, kad laisvas judėjimas turi būti lydimas aiškių socialinių garantijų.
„Tai gera diena milijonams mobiliųjų darbuotojų. Ši reforma seniai pribrendusi, o praėjus beveik dešimčiai metų nuo Komisijos pasiūlymo piliečiams pagaliau bus taikomos aiškesnės ir labiau nuspėjamos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės“, – sakė G. Bischoff.
Lietuvos europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė reformos svarbą sieja su žmonėmis, kurių darbas ir šeimos gyvenimas apima kelias valstybes. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės aktualios tiek į Lietuvą grįžtantiems emigrantams, tiek sezoniniams ar komandiruojamiems darbuotojams, savarankiškai dirbantiems žmonėms ir šeimoms, kurioms reikia ilgalaikės artimųjų priežiūros.
„Šie pokyčiai atneša daugiau teisinio saugumo, teisingesnes sąlygas dirbantiems užsienyje ir pastebimai sumažina biurokratinę naštą. Lietuvos gyventojams tai reiškia saugesnį mobilumą, geresnę teisių apsaugą ir teisingesnes konkurencines sąlygas darbo rinkoje“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Reforma pirmiausia skirta ne pensijoms apskaičiuoti. Ji apima sritis, kuriose dirbant ar gyvenant keliose valstybėse kyla praktinių neaiškumų: nedarbo, šeimos ir ilgalaikės priežiūros išmokas, komandiruojamų bei keliose šalyse dirbančių žmonių socialinį draudimą.
Lietuvos gyventojams tai reiškia saugesnį mobilumą, geresnę teisių apsaugą ir teisingesnes konkurencines sąlygas darbo rinkoje.
Netekus darbo: kuri valstybė mokės išmoką?
Vienas praktiškiausių numatytų pokyčių susijęs su nedarbo išmokomis. Darbo netekęs žmogus, išvykęs ieškoti darbo į kitą ES valstybę, galės išsaugoti ankstesnės valstybės mokamą nedarbo išmoką šešis mėnesius. Tam tikrais atvejais šis laikotarpis galės būti pratęstas. Taip pat tikslinamos taisyklės, kuri valstybė atsakinga už išmoką, kai žmogus gyvena vienoje šalyje, o dirba kitoje: jei kitoje valstybėje jis nepertraukiamai dirbo ar buvo apdraustas bent 22 savaites, už išmoką bus atsakinga darbo valstybė.
V. Blinkevičiūtės teigimu, Lietuvos gyventojams svarbus ne vien pats teisės į išmoką nustatymas. Reikšmės turi ir tai, kaip greitai skirtingų valstybių institucijos pasikeis duomenimis bei priims sprendimą. Pasak europarlamentarės, aiškesnės taisyklės turėtų sumažinti atvejų, kai išmokos mokėjimas užtrunka dėl neaiškumo, kuri šalis už jį atsakinga.
Aiškesnės taisyklės šeimoms ir priežiūros reikalingiems žmonėms
Atnaujinant taisykles aiškiau apibrėžiamos ilgalaikės priežiūros išmokos. Iki šiol valstybės panašias išmokas galėjo klasifikuoti skirtingai, todėl žmogui persikėlus į kitą šalį kildavo klausimų, kuri valstybė turi jas skirti ar mokėti.
„Pirmą kartą ES mastu sukurtas specialus režimas, skirtas ilgalaikės priežiūros išmokų koordinavimui. Visuomenės senėjimo kontekste tai itin aktualu tiems Lietuvos piliečiams, kurie dirba užsienyje ir susiduria su poreikiu slaugyti artimuosius arba patys tampa priklausomi nuo tokios priežiūros kitoje ES šalyje“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Taip pat tikslinamos šeimos išmokų taisyklės. Jos svarbios, pavyzdžiui, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje, o vaikai gyvena Lietuvoje.
Pirmą kartą ES mastu sukurtas specialus režimas, skirtas ilgalaikės priežiūros išmokų koordinavimui.
Komandiruotės ir darbas keliose valstybėse
Reforma apima ir taisykles, pagal kurias nustatoma, kurios šalies socialinio draudimo sistema taikoma komandiruojamam arba keliose valstybėse dirbančiam žmogui. EP siekė, kad jos padėtų geriau atskirti realiai veikiančias įmones nuo fiktyvių, vadinamųjų „pašto dėžučių“ įmonių.
V. Blinkevičiūtė pabrėžia, kad sąžiningų įmonių darbuotojams svarbu turėti realų ryšį su socialinio draudimo sistema, kurioje jie yra apdrausti. Kartu, jos teigimu, numatoma mažiau administracinių formalumų trumpoms, iki trijų dienų trunkančioms darbo kelionėms; ši išimtis nebūtų taikoma statybų sektoriuje.
SADM: daugiau aiškumo tarpvalstybinėse situacijose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) EP ir Tarybos sutartus pokyčius vertina teigiamai.
„Šiuos pokyčius vertiname teigiamai, nes jie suteikia daugiau teisinio aiškumo žmonėms, kurie gyvena, dirba ar ieško darbo kitoje ES valstybėje narėje. Atnaujintos taisyklės padės geriau apsaugoti mobilių darbuotojų socialines teises, sumažins administracinius neaiškumus ir prisidės prie efektyvesnio valstybių institucijų bendradarbiavimo“, – komentuoja ministerija.
SADM teigimu, praktikoje viena sudėtingiausių užduočių yra nustatyti, kurios valstybės socialinio draudimo taisyklės žmogui taikomos ir kuri šalis turi mokėti išmoką. Todėl reikšmingas ne tik taisyklių patikslinimas, bet ir sklandesnis elektroninis duomenų apsikeitimas tarp institucijų.
Rengiantis taikyti naująją tvarką, Lietuvai gali tekti pritaikyti informacines sistemas, peržiūrėti kai kurias procedūras bei teisės aktus ir apmokyti su šiomis situacijomis dirbančius specialistus. V. Blinkevičiūtės teigimu, gyventojams ir įmonėms taip pat reikės aiškios informacijos apie pasikeitusias taisykles.
Ar užsienyje sukauptas stažas neprapuls?
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pabrėžia, kad šiuo metu svarstoma reforma nėra pensijų reforma.
„Planuojami pakeitimai nebus susiję su pensinėmis išmokomis. Jie palies kai kurias nepensines išmokas, pavyzdžiui, nedarbo, bei taikytinos teisės sritį“, – teigia M. Kozič.
Pats principas, svarbiausias dirbusiems keliose Europos valstybėse, nesikeičia: kitose koordinavimo sistemoje dalyvaujančiose šalyse įgyti draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpiai savaime neprapuola. Nustatant teisę į pensiją į skirtingose valstybėse sukauptus laikotarpius yra atsižvelgiama, tačiau tai nereiškia vienos bendros „europinės pensijos“ – kiekviena valstybė savo dalį apskaičiuoja pagal joje galiojančias taisykles.
„Sodra“ pabrėžia, kad dirbant keliose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje, skirtingose valstybėse įgytas stažas vertinamas kartu sprendžiant, ar žmogus turi teisę į pensiją. Tačiau kiekviena valstybė pensiją apskaičiuoja ir moka tik už joje įgytą stažą bei sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Tai reiškia, kad užsienyje įgytas stažas savaime neprapuola – jis gali būti svarbus nustatant teisę į pensiją, tačiau turi būti oficialiai patvirtintas tos šalies kompetentingos institucijos. Kiekviena valstybė savo pensijos dalį apskaičiuoja pagal nacionalines taisykles ir ES socialinės apsaugos koordinavimo principus.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
