Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 gruodžio 18d. 12:09

Pensijų fondai prieš ministrą L.Kukuraitį: nurodėte penkias melagingas „tiesas“

Šarūnas Ruzgys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Šarūnas Ruzgys
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad pensijų sistemą reformuoti užsimojusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė penkias melagingas „tiesas“. Jis pasigenda aiškesnio dialogo ir rūpesčio ateities pensininkais.

Š.Ruzgys pirmadienį suskubo neigti „penkias Lino Kukuraičio tiesas“ – esą pensijų sistemoje situacija visai ne tokia, kokią nurodo ministras.

1. Neapsimoka kaupti privačiai

„Pirma tiesa – kad neapsimoka kaupti privačiai. Čia kalbama, kad išeinantys į pensiją praranda daugiau, nei gauna papildomai iš pensijų fondų, šioje vietoje mes nesutinkame, įvairūs skaičiavimai rodo, kad tie žmonės kaip tik sutaupę daugiau“, – sako Š.Ruzgys.

Jis aiškina, kad šiuo metu norint įsigyti pensijų anuitetą tenka sukaupti apie 13 tūkst. eurų – jei suma mažesnė, išmokami pinigai vienkartine išmoka.

„Nesutiktume su pasakymu, kad jei gauna vienkartinę išmoką, tai jam neapsimoka. Vienam tai gali būti labai svarbu, ir jis to ilgai siekė. Išmokos šiuo metu vidutiniškai siekia 2–3 tūkst. eurų ir prieš pensiją tokią sumą gavęs žmogus dažniausiai būna patenkintas. Jis gauna šiek tiek mažesnę „Sodros“ pensiją, tačiau, kadangi jis dalyvavo tik trumpą laiką, tas pokytis ganėtinai nedidelis“, – sako Š.Ruzgys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys ir Tadas Gudaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys ir Tadas Gudaitis

Jis aiškina, kad kuomet „šlubuoja koja, ruošiasi operuoti širdį“ – yra tik 160 tūkst. žmonių, kurie rizikuoja nesukaupti pensijų anuitetui, o sistemoje dalyvauja kone pusantro milijono žmonių.

„Yra tik dalis žmonių, kurie kaupia 2+0+0 proc. modeliu – ir maža dalis jų nesukaups anuiteto dydžiui. Jei pasižiūrėtume į struktūrą, 2+2+2 proc. modeliu kaupia beveik pusė – 570 tūkst. žmonių. Skaičiavimai rodo, kad jie sukaups anuiteto dydžiui“, – sako Š.Ruzgys.

Jis skaičiuoja, kad net 250 tūkst. pensijų fondų dalyvių yra neaktyvūs – greičiausiai emigravę.

„Tikroji problema – apie 12 proc. visos sistemos žmonių, apie 160 tūkst., kurių pajamos iš tiesų yra nedidelės ir jie yra galimai vyresnio amžiaus, kurie fiziškai ar techniškai nesukaups anuiteto. Tai štai mes sprendžiame 12 proc. klausimą, o teigia, kad visa sistema veikia prastai“, – piktinosi Š.Ruzgys.

Jis skaičiuoja, kad išeinantys į pensiją asmenys, uždirbantys vidutinį darbo užmokestį, šiuo metu iš pensijų fondų gauna 22–26 eurų papildomą pensiją, o „Sodros“ pensijos dalis sumažėja 14,5 euro.

2. Kaupiama dabartinių pensininkų sąskaita

Š.Ruzgys neigė teiginius, kad pensijų fondai griauna pensijų sistemą ir skaičiavo, kad tik 5 proc. „Sodros“ lėšų tenka pensijų fondams kasmet.

„Teigiama, kad tai daroma dabartinių pensininkų sąskaita. Matome, kad „Sodros“ biudžete išlaidos į pensijų fondus ar sąskaitas sudaro 5 proc. „Sodros“ išlaidų ir to visiškai atsisakius vienkartinis pensijų padidėjimas vienam pensininkui būtų 20 eurų. Kitais metais didinti pensijų jau nebeišeitų. Pripažįstam, kad tai yra šioks toks padidėjimas, bet mažų pensijų problemos tai tikrai neišspręstų“, – sako Š.Ruzgys.

Jis atkreipė dėmesį, kad dirbančiųjų vis mažėja, o senatvės pensininkų dalis didėja ir dėl to „Sodrai“ ateityje kils keblumų norint išlaikyti tokias pačias uždarbio ir pensijos proporcijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Senatvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Senatvė

3. Antra pakopa priešina visuomenę

„Su tuo visiškai nesutiktume, pažiūrėkite į skaičius apie skurdą. Jei teigiama, kad pensininkams labai blogai, kodėl pasakius A nepasakoma ir B – kaip kitos visuomenės grupės, šeimos su vaikais, daugiavaikės šeimos, mamos? Ar jau jomis nebereikia rūpintis“, – sakė LIPFA prezidentas.

Jis vertino, kad 25 proc. pensininkų gyvena ties skurdo riba, tačiau tarp daugiavaikių šeimų skurdo lygis panašus – 23 proc.

„Kodėl vieni rūpi labiau nei kiti. Ir tuomet nejučia kyla klausimas, kam tai labiau naudinga ir kas daugiausia eina balsuoti“, – vertino Š.Ruzgys.

Jis rodo nuomonių tyrimų rezultatus, kur visuomenės atsiklausta, kas turėtų padėti dabartiniams dirbantiesiems papildomai sukaupti pensijai – visos visuomenės grupės pritaria, kad valstybė turėtų prie to prisidėti.

4. „Sodros“ pensija auga sparčiau nei pensijų fondų

LIPFA prezidentas prieštarauja ir teiginiams, kad „Sodros“ pensija didėja sparčiau nei pensijų fondų grąža.

„Sodros“ dalis lemiama politinių sprendimų, o pensijų fondai atspindi realią ekonomiką – kiek investuojama, tiek ir gaunama. Aišku, politikai sprendžia, ar apskritai ši sistema lieka. Tačiau kokia sąskaita „Sodros“ pensijos taip sparčiai augo – mūsų tvirtu įsitikinimu, tai mūsų ateities kartų sąskaita“, – sako Š.Ruzgys.

Jis aiškina, kad dideli „Sodros“ dideli įsipareigojimai lėmė dideles sukauptas skolas. Taip pat jis įspėja, kad 2020 m. ES paramos dydis mažės, tai neigiamai veiks BVP augimą ir atitinkamai politikams liks mažiau galimybių sparčiai auginti pensijas.

„Sakyti, kad „Sodros“ pensija bus visuomet geresnė, nei pavyksta uždirbti grąžos pensijų fonde, yra nesąžininga ir ne visuomet teisinga“, – tikina Š.Ruzgys.

Vidutinė pensijų fondų grąža per metus iki šiol siekia po 5 proc., įskaitant ir 2008 m. krizę. Infliacija vidutiniškai Lietuvoje per tą patį laikotarpį siekia po 3 proc. per metus, kai BVP augo po 6,6 proc.

„Reikia žiūrėti, kas laukia ateityje. Konvergencija neleis taip sparčiai auginti ekonomikos. Tad nesąžininga lyginti obuolius su apelsinais“, – vertino Š.Ruzgys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys

5. Gyventojai turėtų prisidėti daugiau, mažiau – valstybė

„Politikai teigia, kad tikslas – jog savarankiškai žmonės kauptų kuo daugiau, kas absoliučiai teisinga, mes irgi su tuo sutinkame. Tačiau akivaizdu, kad pateikti siūlymai, arba jų užuominos, nes rimtų siūlymų dar nebuvo, lemia, kad tik gyventojai daugiau prisidėtų, o valstybė prisidėtų mažiau“, – neteisybę įžvelgia Š.Ruzgys.

Jis atkreipia dėmesį į III pensijų pakopą, kuri skirta gyventojams kaupti visiškai savarankiškai – „nors sudarytos visos paskatos, dalyvaujančių žmonių skaičius ten labai mažas“.

„Ką tai rodo, kad kaupimu žmonės neturi daug laisvų pinigų, o antras dalykas – finansinio švietimo ir raštingumo trūkumas. Kaupimas žmonių pasąmonėje nėra iki galo gyvas“, – sako Š.Ruzgys.

Jis primena, kad jau dabar įstatyme yra numatyta, kad kaupimas nuo kitų metų augtų iki 7,5 proc. be jokių papildomų veiksmų, tačiau jis įžvelgia grėsmę, kad valstybė nori savo įsipareigojimo atsisakyti

„Nieko nedarant pono Kukuraičio vizija kaupti 8 proc. įsigyvendintų. Tačiau jie kitaip nori padaryti – tai, kad žmonės patys prisidėtų daugiau. Tik iš ko tie žmonės prisidėtų daugiau? Jau dabar ketvirtadalis žmonių susiduria su skurdo problema, yra ties skurdo riba ir jie paprasčiausiai to nedarys“, – sako Š.Ruzgys.

Jis kritikavo ir siūlymą įmokas į pensijų fondus perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, nors dėl to nebemažėtų pensijos antros pakopos dalyviams.

„Biudžetas gali būti svarstomas kasmet be didelių išankstinių nuostatų ir kasmet ta sistema būtų dar labiau draskoma politinių vėjų – finale turėtume dar mažiau stabilumo“, – sako Š.Ruzgys

Jis skaičiuoja, kad nuo pensijų reformos pradžios įstatymai jau buvo keisti kone 30 kartų.

123RF.com nuotr./Kiaulės taupyklės
123RF.com nuotr./Kiaulės taupyklės

Siūlo siekti daugiau stabilumo

LIPFA politikams teikia savo siūlymus, kaip būtų galima pertvarkyti antros pakopos pensijų fondų sistemą.

„Sakome, kad kaupiama nepakankamai, tai taip judėkime – ką su tuo daryti. Sutinkame, kad kaupiančių 2+0+0 modeliu žmonių reikėtų dar kartą ir labiau atsiklausti. Ir primygtinai atsiklausti, ar nenorėtų papildomai prisidėti. Bet esamą sistemą reikėtų pratęsti, nes 2+2+2 proc. kaupiantys jau sutiko ir matematiškai pagrįsta, kad jiems apsimoka“, – sako Š.Ruzgys.

Jis vertina, kad kaupimas, kuomet pats žmogus neprisideda, yra nepakankamas, todėl tokių gyventojų turėtų nelikti.

„Galbūt kažkas sakys, kaupti nenoriu ir noriu grįžti į „Sodrą“ – tai puiku, visais atvejais tai turi būti žmogaus sutikimas ir jo valia. Galbūt tas langas galėtų būti atidaromas net ir kas ketverius metus – žmogus galėtų prisijungti“, – sako Š.Ruzgys.

Toliau jis vardija pasiūlymus tobulinti švietimą, atnaujinti sistemas, pateikti tokią skaičiuoklę, kuri apimtų visas pakopas ir leistų žmogui paprastai pamatyti, kokia galima jo pensija.

Jis siūlo peržiūrėti ir pensijų išmokų sistemą – galbūt 13 tūkst. eurų anuitetų riba yra per aukšta, ji galėtų būti pažeminta iki 9 tūkst. eurų. Taip pat galima įvesti periodines pinigų išmokas iš pensijų fondų – neišmokėti visos sumos vienu metu.

Taip pat LIPFA įžvelgia būtinybę atskirti draudimo bendrovių turtą nuo pensijų gavėjų turto, tokiu atveju bendrovės finansiniai sunkumai nekeltų rizikos pensijų išmokoms.

LIPFA vadovas skaičiuoja, kad pensijų fondai Lietuvoje yra investavę ketvirtadalį turto ir ši dalis galėtų didėti.

„Tarp valdymo bendrovių esam suskaičiavę apie 200 mln. eurų, kuriuos valdytojai galėtų paskirstyti į turto klasę, kuri būtų investuojama Lietuvoje, tačiau su griežtom sąlygom, kad joks politikas negalėtų reguliuoti, kur tas lėšas investuoti“, – sakė Š.Ruzgys.

Jis patikino, kad valdytojai yra linkę pereiti prie gyvenimo ciklo fondų, kad būtų išspręsti kaltinimai ir spekuliacijos, kad „jaunimas sėdi konservatyviuose fonduose, o vyresni investuoja į akcijas to nesuprasdami“.

„Platus politinis susitarimas yra mirtinai reikalingas“, – paskutinį siūlymą įvardijo Š.Ruzgys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką