Bijo kontrolės
„Nu ką, gerbiamieji sąmokslų teoretikai. Kol avys pliekiasi tarpusavy aptvare, satanistinė adženda (angl. agenda – darbotvarkė) užtikrintai žingsniuoja toliau. Čia gi tik totalitarinės Kinijos ir Rusijos visokios diegia, ania?“ – prieš porą savaičių viena „Facebook“ vartotoja pakomentavo žinutę apie skaitmeninį eurą.
Ji gegužės 29-ąją pasirodė tinklalapyje „Info Kaunas“ ir „Facebook“ puslapyje tokiu pačiu pavadinimu. Pastarajame rašyta: „Ar pasiruošę ateities mokėjimams?
Lietuvos banko ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai pristatė skaitmeninį eurą – naują mokėjimo priemonę, kuri galėtų pakeisti tradicinius pinigus. Ši naujovė žada saugius, patogius ir visur prieinamus atsiskaitymus, nepriklausomai nuo interneto ryšio prieinamumo.“
Cituoto įrašo komentatoriai suskubo diskutuoti apie planą ilgainiui panaikinti grynuosius pinigus, kitaip esą nepavyks kontroliuoti, kur ir kiek žmonės išleidžia pinigų, siūlė pavadinimą „išjungiamas euras“.
Šiomis dienomis kitas „Facebook“ vartotojas paragino pasirašyti „už grynųjų pinigų išsaugojimą“. Kaip žinoma, grupė piliečių inicijuoja referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Vasarį pradėti rinkti parašai po siūlymu jį surengti.
Veiks be interneto
Skaitmeninis euras socialiniuose tinkluose buvo aktyviai aptarinėjamas jau prieš keletą mėnesių. Tuomet ne vien lietuviškai aiškinta, esą „grynieji mirs po 847 dienų“, tai yra 2027 m. sausį, kai „kiekvienas euras virš 10 000 eurų taps neteisėta valiuta“.
Skaitmeninis euras veiktų kaip elektroniniai pinigai, tačiau užtikrintų privatumą (beveik kaip grynieji pinigai) ir veiktų net ir tada, kai neveiktų interneto ryšys.
Gąsdinimai, esą grynieji pinigai greitai visiškai išnyks, o skaitmeninius vyriausybės pasitelks žmonėms kontroliuoti, tėra sąmokslo teorija – fiziškai neapčiuopiamas pinigas bus tik dar vienas atsiskaitymo būdas greta įprastų pervedimų ir banknotų bei monetų.
Taip pat skaitykite: Skaitmeninio euro dar nėra, bet jau kuria mitus: ar jis pakeis grynuosius pinigus?
Skaitmeninis euras yra ECB projektas, skirtas centrinio banko skaitmeninei valiutai (Central Bank Digital Currency, CBDC) įvesti. Juo norima sukurti greitą ir saugią elektroninę mokėjimo priemonę, kuri papildytų eurą, dabar egzistuojantį grynųjų ir banko sąskaitose esančių pinigų forma. Mat skaitmenizuotame pasaulyje vis didesnę svarbą įgyja ir skaitmeniniai pinigai.
Toks euras turėtų perkelti grynųjų pinigų privalumus į skaitmeninę formą. Nors jį, kaip ir grynuosius pinigus, išleis ECB, skaitmeninis euras bus dar vienas mokėjimo būdas, tik papildys, ne pakeis įprastus apčiuopiamus pinigus.
„Grynaisiais pinigais galima atsiskaityti fizinės prekybos vietose, tačiau ne elektroninėje prekyboje. O mokėjimo kortelės ir elektroninės prekybos sprendimai dažniausiai neveikia, kai nėra interneto ryšio. Skaitmeninis euras užpildytų šią spragą – jis veiktų kaip elektroniniai pinigai, tačiau užtikrintų privatumą (beveik kaip grynieji pinigai) ir veiktų net ir tada, kai neveiktų interneto ryšys“, – paaiškino Lietuvos bankas.
Nors kasdienius mokėjimus galima atlikti naudojantis kredito kortelėmis, „Apple Pay“ ar bankų programėlėmis, šie būdai priklauso nuo komercinių bankų ir privačių, ne Europos mokėjimo tinklų („Visa“, „Mastercard“).
Priešingai nei sąskaitose esantys pinigai, skaitmeniniai būtų nerizikingi, nes juos tiesiogiai užtikrintų ECB. Taip pat, skirtingai nuo kriptovaliutų ir daugumos stabiliųjų skaitmeninių monetų (angl. stablecoins), jie būtų reguliuojami, nespekuliaciniai ir teisiškai pripažinti kaip teisėta mokėjimo priemonė.
ECB pirmininkė Christine Lagarde dar 2025 m. liepą skaitmeninį eurą apibūdino kaip „skaitmeninę grynųjų pinigų išraišką“.
„Mes ir toliau turėsime grynųjų pinigų, o po kelerių metų išleisime naujus banknotus. Tačiau, jei žmonės nori skaitmeninių grynųjų pinigų, turėtume turėti galimybę pasiūlyti skaitmeninį eurą.
Norime užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų saugi mokėjimo priemonė, veikianti internetu, atliekant operacijas tarp asmenų ir verslo sandoriuose – tai ir yra skaitmeninio euro tikslas“, – pažymėjo ji.
Įsipareigojęs išlaikyti grynuosius
Kinijoje jau cirkuliuoja skaitmeninis juanis, paskatinęs panašių melagienų bangą. Skaitmeninis euras dar nenaudojamas. Jis tebėra kūrimo ir teisėkūros planavimo etapuose.
Taip pat skaitykite: Pasipiktino galiojimą turinčiais pinigais, bet tai tebuvo Kinijos eksperimentas su juaniu
2021-2023 m. buvo nagrinėjamos skaitmeninio euro dizaino galimybės, privatumo apsaugos priemonės ir techniniai reikalavimai, kaip jis sąveikaus su ekonomika. 2023-2025 m. dėmesys buvo sutelktas į techninius pagrindus, konkrečias taisykles ir infrastruktūros paslaugų teikėjų atranką.
Dabar ECB yra teisėkūros ir techniniame etape. Tikimasi, kad Europos teisėkūros institucijos dar šiemet balsuos ir nustatys skaitmeninio euro veikimo teisinį pagrindą.
Kitų metų viduryje planuojama pradėti realaus pasaulio bandomąjį etapą. Tuomet bus patikrintas operacijų funkcionalumas griežtai kontroliuojamoje aplinkoje prieš pradedant viešą naudojimą.
Jei teisėkūros procesas įvyks sklandžiai, o testavimas praeis sėkmingai, Eurosistema sieks būti pasirengusi pirmajam oficialiam skaitmeninio euro išleidimui visuomenei jau 2029 m.
Jei teisėkūros procesas įvyks sklandžiai, o testavimas praeis sėkmingai, Eurosistema sieks būti pasirengusi oficialiam skaitmeninio euro išleidimui visuomenei jau 2029 m.
Nors atsiskaitymų grynaisiais mažėja, ECB yra įsipareigojęs išlaikyti juos kaip būtinus visų gyventojų įtraukčiai, privatumui ir pasirinkimo laisvei užtikrinti. Bendrijos teisės aktai net reikalauja, kad prekybininkai priimtų grynuosius pinigus.
„Piniginę“ skaitmeniniais eurais reikės papildyti iš anksto, jie bus saugomi išmaniajame įrenginyje (telefone ar specialioje kortelėje). Skaitmeniniais eurais bus galima atsiskaityti ir neprisijungus prie interneto, taip imituojant grynųjų pinigų anonimiškumą, taip pat – išvengiant trečiosios šalies, pavyzdžiui, banko, dalyvavimo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tik po kelerių metų planuojamą įdiegti skaitmeninį eurą lydi melagienos ir sąmokslo teorijos. Ši valiuta grynųjų pinigų nepakeis, tai bus tik kita mokėjimo forma. Ji užtikrins mokėjimo anonimiškumą (kaip yra mokant banknotais ir monetomis), taigi neleis sekti žmonių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
