Sekite 15min Google
Teisininkės teigimu, vien tai, kad papildomas poilsis suteikiamas šventinę dieną, šios išmokos nepadvigubina.
Tokia išvada kyla iš skirtingų Darbo kodekso nuostatų: 138 straipsnio 3 dalis reglamentuoja apmokamą papildomą poilsį, o 144 straipsnio 2 dalis – atlyginimą už darbą švenčių dienomis.
Tačiau dirbant pamainomis yra keli niuansai, kuriuos verta žinoti prieš pateikiant prašymą.
Kada priklauso dvigubas atlygis?
Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo, arba Vėlinių, diena. Abi įtrauktos į Darbo kodekso 123 straipsnyje nustatytą švenčių dienų sąrašą.
„Jeigu šventinę dieną faktiškai dirbate, pagal DK 144 straipsnio 2 dalį už šį darbą paprastai turi būti mokama bent dvigubai. Tai, kad pamaina iš anksto numatyta grafike ar taikoma suminė darbo laiko apskaita, savaime šios garantijos nepanaikina“, – aiškino R.Joskaudienė.
Didesnio apmokėjimo taisykles paaiškina ir Valstybinė darbo inspekcija.
„Jeigu tą dieną teisėtai naudojatės tėvadieniu ir nedirbate, už papildomo poilsio laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis – VDU. Darbovietėje gali būti nustatytos darbuotojui palankesnės garantijos, tačiau pats šventinės dienos sutapimas su tėvadieniu teisės į dvigubą VDU nesukuria“, – teigė R.Joskaudienė.
Kaip tai atrodo skaičiais?
„Pateikiu iliustracinį pavyzdį. Tarkime, pagal grafiką šventinę dieną turėtumėte dirbti 8 valandas. Šventinio darbo apmokėjimui taikytinas valandos atlygis yra 10 Eur, o apskaičiuotas valandinis VDU – 12 Eur.
* Jeigu visas 8 valandas dirbate:
8 val. × 10 Eur × 2 = 160 Eur bruto.
* Jeigu vietoj šių 8 darbo valandų suteikiamas tėvadienis:
8 val. × 12 Eur VDU = 96 Eur bruto.
Tai sumos prieš mokesčius. Pavyzdys parodo ir kitą svarbų dalyką: darbo užmokestis už šventinę pamainą ir VDU gali būti skaičiuojami pagal skirtingus dydžius“, – aiškino R.Joskaudienė.
VDU paprastai apskaičiuojamas iš trijų ankstesnių kalendorinių mėnesių duomenų, laikantis Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo. Į skaičiavimą įtraukiamas ir tuo laikotarpiu uždirbtas didesnis atlygis už naktinį, viršvalandinį bei šventinį darbą. Todėl VDU negalima automatiškai sutapatinti vien su baziniu atlygiu.
Apie į VDU įtraukiamas išmokas ir skaičiavimo tvarką plačiau paaiškinta VDI išaiškinime.
Trys klaidos, kurios ypač aktualios dirbant pamainomis
1. Tėvadienį „nurašyti“ tą dieną, kuri pagal grafiką ir taip laisva.
Papildomo poilsio paskirtis – atleisti darbuotoją nuo darbo, kurį jis tuo metu turėtų atlikti. Taikant šią garantiją, pirmiausia reikia patikrinti darbo grafiką: ar lapkričio 1-ąją iš tiesų turėjote dirbti?
„Jei tai jau jūsų poilsio diena, papildomą poilsį reikėtų planuoti darbo metu. Tai išplaukia iš DK 138 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomo poilsio ir darbo laiko trumpinimo garantijos“, – aiškino R.Joskaudienė.
2. Manyti, kad vienas tėvadienis visada apima visą 12 ar 24 valandų pamainą.
VDI aiškina, kad įstatyme nustatyta garantija siejama su 8 valandų darbo diena ir 40 valandų darbo savaite. Dirbant ilgesnėmis pamainomis, darbuotojo prašymu papildomo poilsio laikas gali būti sumuojamas, kad susidarytų visa laisva pamaina.
Todėl, pasak teisininkės, būtina įvertinti darbo laiko normą, priklausančio poilsio valandas ir jų panaudojimą.
Anot jos, 12 valandų pamaina savaime nereiškia, kad kiekvienas tėvadienis automatiškai suteikia 12 apmokamų poilsio valandų.
3. Pateikus prašymą tiesiog neateiti į darbą, nepasitikslinus dėl jo įforminimo.
„Praktiškai saugiausia prašymą pateikti iš anksto, nurodyti pageidaujamą datą ir turėti užfiksuotą darbdavio atsakymą“, – teigė R.Joskaudienė.
VDI nurodo, kad negalint suteikti papildomo poilsio darbuotojo pageidaujamą dieną turi būti derinama kita tinkama diena, išsaugant galimybę pasinaudoti priklausančia garantija per jai nustatytą laikotarpį.
Ką privalo darbdavys – ir ką apie tai sako teismai?
Darbdavys turi apsvarstyti darbuotojo prašymą dėl šeiminių įsipareigojimų vykdymo ir motyvuotai atsakyti raštu. Ši pareiga nustatyta DK 28 straipsnio 2 dalyje, ją pabrėžia ir VDI rekomendacijos darbdaviams.
Vien darbdavio nepasitenkinimas pasirinkta data nėra pakankamas pagrindimas.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-141-852/2019 nesutiko su požiūriu, kad darbdavys gali savo nuožiūra nesuteikti darbuotojo pasirinktos papildomos poilsio dienos ar ją perkelti.
Teismas pabrėžė pareigą įrodyti konkrečias tokio sprendimo priežastis ir įvertinti, kaip ši garantija taikoma kitiems darbuotojams.
Ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Joje spręstas papildomo poilsio suteikimo ir galimos diskriminacijos klausimas; dvigubas tėvadienio apmokėjimas šventinę dieną nebuvo nagrinėjamas.
Ką daryti, jeigu poilsis nesuteikiamas arba apmokėta neteisingai?
„Išsaugokite darbo grafiką, prašymą, darbdavio atsakymą ir algalapį. Paprašykite pateikti VDU apskaičiavimą – taip bus aišku, kokios valandos ir kokios išmokos įtrauktos.
Dėl neišmokėtos sumos ar nepagrįsto atsisakymo suteikti priklausančią garantiją galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – teigė R.Joskaudienė.
Bendrasis DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi terminas – trys mėnesiai nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Pati ginčo nagrinėjimo procedūra komisijoje nemokama.
„Jeigu priklausanti išmoka dėl darbdavio kaltės sumokėta pavėluotai ir darbo santykiai tęsiasi, gali priklausyti ir delspinigiai pagal DK 147 straipsnio 1 dalį. Šią pareigą primena ir VDI išaiškinimas apie pavėluotai mokamas išmokas.
Taigi darbdavio pareiga apima ir teisingą sumos apskaičiavimą, ir atsiskaitymą laiku“, – aiškino teisininkė.
Teisinė informacija patikrinta 2026 m. spalio 22 d. Apmokėjimo paaiškinimas taikomas ir mamadieniams.
