Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 3d. 05:57 , atnaujinta: 2018 balandžio 3d. 15:11

TOP 10 Vyriausybės planų, kurie nukelti į ateitį arba atsižadėti

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė

Vyriausybė savame programos įgyvendinimo plane vos prieš metus kaip „barbė devyndarbė“ prirašė per 800 darbų, kuriuos per kadenciją planuota atlikti. Tačiau praėjus metams jau koreguojamas kas šeštas darbas – darbų atsisakoma, jie vėlinami, arba keičiami, o autsaiderės sritys – energetika, švietimas, krašto apsauga. 15min apibendrina svarbiausius darbus, kurių įgyvendinimas sekasi ne taip, kaip planuota.

1. Daug prisižadėta švietimui, dabar darbai braukomi

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šį kartą panaikino ir pakeitė daugiausia anksčiau planuotų darbų tarp visų ministerijų – 30 darbų ir 3 rodiklius. Tarp jų panaikinta per 10 darbų, o dauguma kitų – vėlinami.

Pavyzdžiui, atsisakyta planų kurti elektroninį užduočių banką, taip pat mokinių pasiekimų vertinimo ir analizės sistemą. Išbrauktas ir Švietimo pagalbos išteklių centrų sukūrimas.

Atsisakyta sudaryti prielaidas teikti prieinamas ir kokybiškas priešmokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugas – tam jau artimiausiais mėnesiais turėjo būti parengta metodinė medžiaga, mokymai, įsteigti pedagogų etatai, užtikrintas vežiojimas mokykliniais autobusais.

Švietimo mokslo ministerija atsisakė ir darbo užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę įtraukiant nevyriausybines organizacijas.

Nebus ir mokinio kortelės, kuri integruota su „kultūros pasu“, ir kuri skirta vaikui priklausančioms paslaugoms apmokėti. Kultūros pasas, pasikeitus planams, bus rengiamas atskirai.

Emigrantai taip pat turėtų nusivilti – nebebus ruošiami teisės aktai, kurie užtikrintų grįžusių asmenų integraciją į švietimo sistemą, nebebus analizuojamos nuotolinio mokymosi galimybės, švietimo valdymo sistemos pritaikymas emigrantų ir sugrįžtančiųjų stebėsenai taip pat nebeatliekamas. Šie darbai turėjo būti atlikti šiemet.

123rf.com nuotr./Mokytojas
123rf.com nuotr./Mokytojas

Pažanga pradinukams taip pat vėluos – ikimokyklinio ugdymo srityse gamtos mokslų sričių (STEAM) diegimas pavėlintas 12 mėnesių – iki kitų metų pabaigos.

Vėluos ir mokinių pasiekimų vertinimo sistemos kūrimas – sistema turėjo būti dar šių metų pirmoje pusėje, ji atidėta iki 2019 m. III ketvirčio.

Planas išskaidyti specialiąsias mokyklas ir vietoje kurti jungtines mokyklas išbrauktas. Jungtinių mokyklų įteisinimas ir kūrimas savivaldybėse pavėlintas pusmečiu.

Atnaujinta 15.10 val. Premjero patarėja Unė Kaunaitė patikslino, kad švietimo srityje darbai buvo suplanuoti itin smulkiai, ir jų buvo dvigubai daugiau nei artimiausios kitos ministerijos. Dėl to nuspręsta darbus sustambinti – daug jų bus toliau vykdoma, tarp jų skaitmeninė mokinių pasiekimų vertinimo sistema, elektroninis užduočių banko kūrimas, o grįžtančiųjų integracijai ir toliau ruošiamasi, plėtojamas neformalusis švietimas.

„Darbai ir toliau planuojami, tikrai sutinku, kad dalis buvo nukelti arba įvertinta, kad konkreti formuluotė nebėra aktuali“, – teigia U.Kaunaitė.

2. Buksuoja krašto apsaugos projektai

Bent 10 Vyriausybės darbų pasikeitė krašto apsaugos srityje. Daugiausia atidedami svarbūs projektai, kurių metu būtų sukurta infrastruktūra. Tačiau taip pat įtraukta ir naujų darbų.

Daugiau nei dviem metams atidėtas reikalingos karinės infrastruktūros Rukloje parengimas NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei priimti. Jei Vyriausybė anksčiau tikėjosi šią infrastruktūrą turėti šiemet II ketvirtį, tai dabar planuose – tik 2020 metų antra pusė. Iki tada atidėtas ir Gaižiūnų poligono pritaikymas kuopos dydžio vienetui rengti, nors šis darbas buvo planuojamas 2019-ųjų pabaigai.

Alfredo Pliadžio nuotr./JAV kompanijos šarvuoto visureigio L-ATV galimybių demonstracija Gaižiūnų poligone
Alfredo Pliadžio nuotr./JAV kompanijos šarvuoto visureigio L-ATV galimybių demonstracija Gaižiūnų poligone

NATO ypač greitojo reagavimo pajėgos vietos neturės taip pat iki 2020 m. III ketvirčio – iki tada atidėtas infrastruktūros parengimas, kuris anksčiau buvo numatytas 2019-ųjų pabaigai.

Krašto apsaugos ministerija ambicingai planavo mobilizacijos ir planavimo sistemos pertvarką – ji turėjo būti baigta artimiausiais mėnesiais, tačiau atidėta iki kitų metų pabaigos.

Iki 2020 m. antros pusės pratęstas darbas siekti nuolatinio JAV karinio buvimo bei didesnės finansinės ir ekspertinės paramos Lietuvos vystomiems kariniams pajėgumams. Šį darbą buvo numatyta baigti šiemet.

Krašto apsaugos srityje apleidžiami ir ankstesni planai, susiję su visuomenės informavimu. Dvejus metus, iki 2020-ųjų antrosios pusės, atidėtas koordinuotos užsienio komunikacijos ir viešosios diplomatijos sistemos sukūrimas.

Tačiau KAM patikino, kad dalis darbų keičiasi tik popieriuje – nors dalis projektų vėluoja, imamasi naujų, o kiti darbai spartinami.

Numatytas naujas darbas – daugiafunkcio paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivo įsigijimas kitų metų pradžioje.

Taip pat kariuomenė išsikėlė ambicingesnį tikslą dėl karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose – jei anksčiau buvo planuojama ne mažiau kaip 50 karių iki 2020-ųjų, dabar karių skaičius turės siekti ne mažiau 150-ies.

Kariuomenę galima pagirti ir už padidintą tikslą viešuosius pirkimus vykdyti centralizuotai – vietoje 70 proc. tikslo dabar numatyti 95 proc. iki 2020-ųjų pabaigos.

3. Energetiniai projektai „nevirsta kūnu“

Pagal darbų pokyčius Vyriausybės planuose Energetikos ministerija fiksuoja daug pralaimėjimų.

Visų pirma, nepavyko užsitikrinti ES paramos suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ išpirkimui – toks darbas išbrauktas iš sąrašo. Iki 2019-ųjų pabaigos bus ieškoma susitarimo su Estija ir Latvija dėl terminalo sąnaudų „socializavimo regioniniu lygiu mechanizmo“, tačiau koks laivo likimas ateityje – neaišku.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Kaip žinia, Lietuva dėjo visas pastangas, siekdama regioninio sutarimo su Estija ir Latvija. Kadangi regioninio sutarimo nepavyko pasiekti, todėl nebėra galimybių gauti ES paramą pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF)“, – atsiųstame komentare teigia Energetikos ministerija.

Lėčiau nei norėtųsi vyksta ir elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektas. Dar pernai III ketvirtį tikėtasi priimti sprendimą dėl sinchronizacijos krypties patvirtinimo. Šis darbas pakeistas – dabar Energetikos ministerija iki rugsėjo pabaigos ieškos politinio sprendimo dėl sinchronizacijos per Lenkiją įgyvendinimo patvirtinimo tarpvalstybiniu formatu.

Neįvyksta ir suplanuoti techniniai darbai. Elektros tinklo izoliuoto darbo bandymą planuota atlikti šių metų IV ketvirtį, dabar šis darbas atidėtas iki 2019-ųjų antrosios pusės.

Naujos elektros jungties su Švedija projektas taip pat, panašu, miglotas. Jei 2020-iesiems metams buvo keliamas tikslas įgyvendinti 36 proc. reikalingų darbų, dabar – 27 proc.

Kitas energetinis projektas, kuris stringa – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktasis blokas. Dar pernai turėjo būti įvertintas projekto tikslingumas ir pagal tai projektas pradėtas. Tačiau dabar sprendimo dėl projekto ministerija ieškos iki 2018-ųjų pabaigos.

4. Vyriausybiniai paslaugų centrai – tik popieriuje

Darbą pradėjusi Vyriausybė svaidėsi ambicingais pažadais konsoliduoti bendrąsias funkcijas ir šitaip sutaupyti 40-50 milijonų eurų per metus.

Šiemet jau turėjo veikti Nacionalinis paslaugų centras, kuris institucijoms teiks buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo paslaugas.

Nors vasarį paskelbta, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras jau įsteigtas, tačiau kol kas nepanašu, kad jis atliktų kokias nors jam patikėtas funkcijas. Kovo pabaigoje centre tedirbo 6 darbuotojai, centrui vadovauti paskirtas Antanas Matusa.

Vyriausybė visiškai atsisakė darbo įkurti Vyriausybės teisės centrą – o jis jau turėjo veikti, jei būtų įgyvendinti ankstesni planai.

123rf.com nuotr./Eurai
123rf.com nuotr./Eurai

Tris mėnesius atidėtas ir darbas sukurti valdymo kompetencijų centrą, kuris analizuotų strateginių klausimų pagrįstumą ir atliktų sisteminius vertinimus – jį planuojamą sukurti per II ketvirtį.

Tačiau Vyriausybę galima ir pagirti – ji užsibrėžė ambicingesnius tikslus nekilnojamajam turtui valdyti centralizuotai. Jei anksčiau buvo planuojama, kad centralizuotai būtų valdoma 60 procentų valstybės NT, dabar planas – 100 proc. Tiesa, vienu ketvirčiu vėliau – 2020-ųjų pabaigai.

Stringa ir daugiau centralizavimo projektų. Jau pernai turėjo būti peržiūrėti valstybės investicijų procesai, investicijos turėjo būti konsoliduotos. Darbas pratęstas iki kitų metų II ketvirčio, jis taip pat pasikeitė – bus nustatomi bendri investicijų principai.

Savivaldybės laukė jau pernai turėjusios pradėti veikti integruotos strateginio planavimo sistemos, kurioje būtų apjungtas ir teritorinis planavimas. Tenka luktelti dar metus – iki šių 2018-ųjų pabaigos. Taip pat ir su teritorijų planavimo specialistų kvalifikacija – jų mokymas atidėtas kone dvejus metus, iki 2020 m. IV ketvirčio.

Tuo pat metu Vidaus reikalų ministerijai nesiseka „sklandus perėjimas prie kompetencijomis grįstos žmogiškųjų išteklių vadybos“ – užtruks pusmečiu ilgiau nei planuota anksčiau.

5. Smurto prevencija atidėta, mokytojų papildomai neruoš

Dar vos pradėjus veiklą Vyriausybei premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė prioritetą – šeimos puoselėjimą.

„Labai svarbios konkrečios priemonės apie visuomenės gebėjimą atpažinti smurtą, patyčias, jų netoleruoti“, – kalbėjo 2017-ųjų pradžioje.

Tačiau Vyriausybės darbai šioje srityje nėra akinantys.

„Scanpix“ nuotr./Vaikas nedarnioje šeimoje
„Scanpix“ nuotr./Vaikas nedarnioje šeimoje

„Smurto, patyčių prevencijos programų ir į bendrąjį ugdymo turinį integruotų socialinių emocinių kompetencijų ugdymo įdiegimas“, kuris turėjo baigtis jau po kelių mėnesių, buvo pratęstas metams. Pats darbo aprašymas praplėstas – mokyklose bus diegiamos mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos.

Taip pat apskritai atsisakyta planų mokytojus papildomai ruošti, kad jie ugdytų mokinių socialines ir emocines kompetencijas.

Net ir veiklos ataskaitoje Vyriausybė nelabai turi kuo pasigirti. Stabdant smurtą artimoje aplinkoje „2017 m. buvo remiama nevyriausybinių organizacijų veikla ir bendradarbiaujama su visuomenės informavimo priemonėmis“, dar giriamasi atnaujintu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.

Vida Press nuotr./Patyčios
Vida Press nuotr./Patyčios

Stiprinant patyčių prevenciją, nuo 2017 m. rugsėjo mokyklos privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, nurodoma Vyriausybės 2017-ųjų veiklos ataskaitoje.

2017 m. 515-oje mokyklų buvo toliau diegiamos prevencinės programos, mokymuose pagal prevencines programas dalyvavo 1 740 mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų.

6. Atidedamas talentų pritraukimas ir imigracijos problemų sprendimas

Verslumą skatinti siekianti Vyriausybė pakoreguodama darbų planus pripažino, kad sunkiai sekasi susitvarkyti su talentų pritraukimu iš užsienio.

Tam teko atidėti net 5 numatytus darbus – jie nukeliami į šių metų pabaigą ir kitus metus.

Dar šių metų pradžiai buvo užsibrėžta sukurti procedūrą, kuri leistų Lietuvoje verslą pradedančioms įmonėms pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio. „Startup Employee Visa“ procedūros sukūrimas atidėtas iki metų pabaigos.

Talentams pritraukti netgi turėjo būti įkurta agentūra iki II ketvirčio pabaigos – darbas pavėlintas pusmečiu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Protestas pries imigraciją Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Protestas pries imigraciją Vilniuje

Šiemet pirmą pusmetį Vyriausybė anksčiau planavo pagerinti imigracijos modelį, skirtą aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti. Dabar imigrantams teks luktelti iki 2019 metų antro ketvirčio. Tiek pat atidėta ir paskatų sistema, kuri skatintų pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Kartu su imigrantų problemų sprendimu vėlinamos ir paskatos į stambias gamybos investicijas – jos jau turėjo būti sukurtos, tačiau Vyriausybė šį darbą atidėjo iki kitų metų antro ketvirčio.

7. Nepavyko iš pirmo karto sujungti mokesčių darbuotojams

Nors pernai vykdytos mokesčių pertvarkos metu ketinta sujungti darbdavių ir darbuotojų mokamas socialinio draudimo įmokas, iš pirmo karto tai nepavyko.

Savo priemonių plane vyriausybė atidėjo metams šį darbą ir tikisi, „įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą, visos ar dalies darbdavio socialinio draudimo įmokos perkėlimą darbuotojui“ įvykdyti šiemet. Taip pat į gyventojų pajamų mokestį būtų įtraukta bendrajai pensijai finansuoti skirta įmokų dalis.

Bliūkšta Vyriausybės planai sukaupti didesnį Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą – Anksčiau planuoti 400 milijonų eurų 2020-aisiais, dabar planas sumažintas ketvirtadaliu, iki 300 milijonų eurų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sodra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sodra

8. Gatvių apšvietimas atsinaujina savaime

Sauliaus Žiūros nuotr./Vingio parke – atnaujintas apšvietimas
Sauliaus Žiūros nuotr./Vingio parke – atnaujintas apšvietimas

Vyriausybė nei žodžiu savo ataskaitoje neužsimena apie gatvių apšvietimo modernizavimą. Tačiau darbų plane toks darbas buvo, tik ir jis kaitaliojamas bei atidedamas.

Jau šiemet antrą ketvirtį turėjo būti išanalizuotos bei pakeistos teisinės ir finansinės priemonės, kad savivaldybės dalyvautų gatvių apšvietimo modernizavimo projektuose.

Darbas atidėtas iki 2020-ųjų pabaigos, ir dabar vadinasi „Miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą“ – neliko tiesioginės Vyriausybės atsakomybės.

9. Kruonio pramoninis parkas kol kas lieka pieva

Panašu, kad Vyriausybei sunkiai sekasi naujam gyvenimui prikelti Kruonį. 2017-ųjų metų ataskaitoje Vyriausybė apie Kruonio pramoninį parką net neužsimena.

Tuo tarpu Vyriausybės programos įgyvendinimo plane darbas, pradžioje numatytas Kruoniui, pavirto bendriniu.

Pradžioje planuota iki kitų metų pabaigos sukurti ir įgyvendinti priemones, skirtas infrastruktūrai Kruonio pramoniniame parke kryptingai plėtoti. Atnaujinus šį darbą Kruonio nebeliko. Vyriausybė kurs infrastruktūrą, skirtą „pritraukti stambias aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijas“ apskritai.

Tiesa, mainais įtrauktas naujas darbas – bus atliekamas įvertinimas, ar plėsti Kruonio pramoninio parko infrastruktūrą stambiam investiciniam projektui.

10. Verta paminėti: Sanitarinių zonų panaikinimo reikės luktelėti

Yra aibė ir kitų darbų, kuriuos Vyriausybė atideda ar keičia.

Pavyzdžiui, Vyriausybė buvo numačiusi iki kitų metų pirmo ketvirčio atsisakyti Sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) reglamentavimo. Tai galėjo palengvinti naujų infrastruktūros objektų kūrimą ir verslo plėtrą, kadangi nereikėtų tvirtinti specialių apsaugos zonų.

Vietoje to įstatymais turėjo būti nustatyta, kad ūkinės veiklos skleidžiama tarša už žemės sklypo ribų neviršytų visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Dabar panaikinti SAZ reglamentavimą ketinama iki 2020-ųjų antro ketvirčio.

Kitas Vyriausybės užsibrėžtas darbas – pamažu mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą – pavirto kitokiu: bus skatinami netaršūs ir efektyviai energiją vartojantys automobiliai (iki 2020-ųjų trečio ketvirčio).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių tarša
Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių tarša

Atitinkamai Vyriausybė nebesitiki sumažinti Lietuvoje suvartojimų energijos išteklių – jų bus vartojama daugiau. Galutinės energijos suvartojimas šalyje 2020 m. padidės 4,6 proc., lyginant su 2016 m. ir sieks 5030 tūkst. tonų naftos ekvivalento, nors anksčiau buvo laukiamas energijos išteklių naudojimo mažėjimas.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija trim mėnesiais paankstino kompleksinių priemonių, siekiant sumažinti cukraus vartojimą, parengimą ir įgyvendinimo organizavimą – šiemet III ketvirtį.

Vyriausybė metais greičiau planuoja atlikti ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo pertvarką ir padidinti budinčių policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažų skaičių – kitąmet antrą ketvirtį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Nerijaus Numavičiaus patikėtinė Diana Dominienė vėl apklausta STT

Kultūra

Kultūrininkai į ministro postą siūlomam M.Kvietkauskui linki kantrybės, tačiau nesutaria, ar reiktų tęsti reformas

Gyvenimas

15min studijoje – H.Vasiliauskienė ir A.Davidavičius apie gyvenimą be smurto

Aktualu

Konferencijoje Vilniuje Vokietiją ragino drąsiau imtis lyderystės: „Europai jūsų reikia“

Vardai

Argentiniečiai pasmerkė 16-metės išprievartavimu kaltinamą serialų dievaitį: apsupo jo namus

Gazas

Balys Bardauskas Dakare sieks įveikti tai, kam iki šiol nesiryžo nė vienas lietuvis

Verslas

Ar darbdavys teisingai perskaičiavo algą – pasitikrinkite skaičiuoklėje

Sportas

Čempionų lygos aštuntfinalio burtai: „Man Utd“ teko PSG, „Bayern“ kovos su „Liverpool“

Verslas

Prabangus džipas Kazlų Rūdos savivaldybei – svarbiau nei įstatymai, spjovė ir į VPT

Vardai

Meghan Markle tėvas ragina dukrą susitaikyti: prašo karalienės pagalbos

Aktualu

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, atsisakius laikrodžių sukiojimo

Verslas

2019 metai: kaip keisis vaiko pinigai, pensijos, MMA?

Aktualu

Kaune – mįslinga policijos operacija: į pagalbą pasitelkti „Aro“ pareigūnai

24sek

Ballų šou – linksmybės su tanku Lietuvoje ir muštynės su LKL žaidėju

Verslas

Maskvos srityje sulaikyta 20 tonų lietuviško sūrio siunta bus sunaikinta

Sportas

Buvęs Rusijos rinktinės žaidėjas po aferos Afrikoje atrodo lyg benamis

Aktualu

Selemonas Paltanavičius: Pati gražiausia eglutė. Kokia ji?

Gyvenimas

Po mokslininkų tyrimo – žiupsnelis patarimų: štai kas padės nepriaugti svorio per šventes

Gyvenimas

Ketvirtadienį miškininkai nemokamai dalys eglių šakas

Aktualu

Sergejus Lavrovas: Rusija nepritaria branduolinės ginkluotės sutarties išplėtimui

Naujienos

Verslas

Nerijaus Numavičiaus patikėtinė Diana Dominienė vėl apklausta STT

24sek

Paulius Motiejūnas – apie „Žalgirio“ 10 metų tikslą ir Šaro ateitį Kaune

Kultūra

D.Grybauskaitė greitai priims sprendimą dėl M.Kvietkausko paskyrimo į kultūros ministro postą

Gazas

Eismo įvykis sostinės Kalvarijų g. sustabdė eismą: susidarė spūstis, vėluos viešasis transportas

Kultūra

Kultūrininkai į ministro postą siūlomam M.Kvietkauskui linki kantrybės, tačiau nesutaria, ar reiktų tęsti reformas

Vardai

Argentiniečiai pasmerkė 16-metės išprievartavimu kaltinamą serialų dievaitį: apsupo jo namus

Gyvenimas

15min studijoje – H.Vasiliauskienė ir A.Davidavičius apie gyvenimą be smurto

Aktualu

Konferencijoje Vilniuje Vokietiją ragino drąsiau imtis lyderystės: „Europai jūsų reikia“

Aktualu

Kaune – plataus masto sulaikymo operacija: į pagalbą pasitelkti „Aro“ pareigūnai

Pasaulis kišenėje

Vietinio turizmo tyrimas: lietuviai suskirstyti į 6 keliautojų tipus

Sportas

Čempionų lygos aštuntfinalio burtai: „Man Utd“ teko PSG, „Bayern“ kovos su „Liverpool“

Verslas

K.Navickas: viešojo sektoriaus atlyginimai augs, bet už tai vėliau galime susimokėti dešimteriopai

Verslas

Ar darbdavys teisingai perskaičiavo algą – pasitikrinkite skaičiuoklėje

Gazas

Balys Bardauskas Dakare sieks įveikti tai, kam iki šiol nesiryžo nė vienas lietuvis

Vardai

Meghan Markle tėvas ragina dukrą susitaikyti: prašo karalienės pagalbos

Aktualu

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, atsisakius laikrodžių sukiojimo

24sek

Ballų šou – linksmybės su tanku Lietuvoje ir muštynės su LKL žaidėju

Vardai

Donatas Montvydas: „Teko koncertuoti prie fekalijų, sąlygos niekam nebuvo įdomios...“

Verslas

Prabangus džipas Kazlų Rūdos savivaldybei – svarbiau nei įstatymai, spjovė ir į VPT

Verslas

2019 metai: kaip keisis vaiko pinigai, pensijos, MMA?

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką