Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 3d. 09:01

Viešbučio statybos UNESCO pripažinimo siekiančiame Kaune įskėlė kibirkštį: vietoj 5 aukštų – 7, bet viskas teisėta

Viešbučio K.Donelaičio g. 83 Kaune vizualizacijos ir statybos 15min tema
Simono Slučkos vizualizacijų ir Eriko Ovčarenko nuotr. koliažas / Viešbučio K.Donelaičio g. 83 Kaune vizualizacijos ir statybos

Kaip suderinti didmiesčio plėtrą bei UNESCO pripažinimo siekiančios tarpukario modernizmo idėjos vystymą? – klausimas, tikėtina, kylantis kiekvienam architektui, ėmus projektuoti statinį Kauno Naujamiestyje. K.Donelaičio g. 83 sklype dygstančio viešbučio aukštingumas užkliuvo ne vienam, projektas svarstytas ir teismo salėje. Verdiktas – viskas teisėta, bet ar nepakiš tai kojos UNESCO paraiškai?

Reprezentacinėje Kauno vietoje, Maironio bei K.Donelaičio gatvių sankirtoje, priešais vienu iš tarpukario modernizmo perlų vadinamo Lietuvos banko pastatą, jau kurį laiką verda statybos. Ne vienam kauniečiui į akis krito sparčiai augantis būsimo viešbučio aukštų skaičius, galiausiai statinys savo aukštingumu iš pažiūros pralenkė minėtąjį Lietuvos banko pastatą. Imta baimintis, ar taip nebus užgožta tarpukario modernizmo vertybė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas ir jo apylinkės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas ir jo apylinkės

„Istorinėse vietose dažnai nebesistengiama gražiai į aplinką įsisprausti naujų pastatų. Tai zona, dėl kurios kreiptasi į UNESCO – siekiama gauti pasaulio paveldo statusą. Vienas iš saugomų tarpukario modernizmo pavyzdžių – Lietuvos banko pastatas, tūriu neturėtų šalia jo niekas dominuoti, tačiau būsimas viešbutis jau dominuoja. Štai šiemet pašonėje atidarytas prabangus viešbutis „Moxy“ sugebėjo gana gražiai įsilieti, tarsi atkartotų tarpukario modernizmą. Kyla klausimas, ar siekdami tokios miesto plėtros po 10 metų dar turėsime išlikusios modernizmo autentikos? Uždominuos stiklas? Iš vienos pusės, reikia užtikrinti miesto plėtrą, iš kitos – vystyti tarpukario modernizmo idėją. Sunkus uždavinys tai suderinti – kuo toliau, tuo labiau“, – redakcijai nuomonę išsakė vienas kaunietis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune

Pavadino piktžaizde

Paklausta nuomonės, kaip vertina tokius naujus statinius ir ar jie negali tapti kliuviniais siekiant UNESCO pripažinimo, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė 15min pripažino, kad šis viešbučio projektas (K.Donelaičio g. 83) yra viena, jos nuomone, iš Naujamiesčio piktžaizdžių.

„Jei statybų procesai vyksta, matyt, leidimai tam išduoti, aukštingumas „įspraustas“ į reglamentuojamus parametrus. Man sunku komentuoti šios teritorijos reglamentavimą plačiau, todėl siūlau kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių. Išties, įrašant vertybę į Pasaulio paveldo sąrašą, būtina išsaugoti vietovės autentiškumo ir vientisumo sąlygas, vystyti teritoriją, remiantis darnia ir kokybiška šiuolaikinės architektūros integracija į istorinę aplinką, kuriant pridėtinę jos vertę, išsaugoti istorinę, kultūrinę vietos tapatybę“, – patikino R.Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Į miesto savivaldybę žurnalistę nukreipė ir Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Paulius Čiulada. Šalia verdančias statybas, anot jo, turėtų komentuoti architektai ir valdininkai.

Kauno modernizmo architektūros paraiška yra beveik prie finišo.

UNESCO sprendimo tikisi 2022 metais

2017 metais Kauno modernizmo architektūra buvo įrašyta į preliminarųjį UNESCO šalių narių paveldo sąrašą, pradėta ruošti paraiška. Paklausta, kas nuveikta per pastaruosius metus ir ar galime tikėtis, kad Kauno modernizmo architektūra oficialaus pripažinimo sulauks iki 2022 metų, kai laikinoji sostinė matuosis Europos kultūros sostinės titulą, R.Vaičekonytė-Kepežinskienė atsakė, kad įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą yra ilgas ir daugialypis procesas, reikalaujantis mobilizuoto tarpinstitucinio bendradarbiavimo, aukštos ekspertinės kompetencijos ir nuoseklaus, ilgalaikio finansavimo.

„Remiantis UNESCO teisiniais nuostatais, tik praėjus vieniems metams gali būti rengiama paraiška į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paraiškoje pateikiama išsami informacija apie vertybės istorines, kultūrines vertes, pagrindžiama vertybės išskirtinė visuotinė vertė, nustatomos vertingosios savybės, nominuojama teritorija ir parengiamas įtikinamas, veiksmingas jos išsaugojimo ir valdymo planas. Paprastai paraišką parengti užtrunka ne vienus metus. Šiuo metu Kauno modernizmo architektūros paraiška yra beveik prie finišo. Prie jos darbuojasi net dvi darbo grupės: Ekspertų darbo grupė, vadovaujama prof. dr. Marijos Drėmaitės ir Priežiūros darbo grupė, vadovaujama kultūros viceministrės dr. Ingridos Veliutės. Paraišką žadama teikti kitais metais“, – paaiškino pašnekovė.

Pateikus paraišką, anot jos, prasideda beveik dvejų metų svarstymo ciklas, kurio metu UNESCO Pasaulio paveldo centras, UNESCO patariamoji ekspertinė organizacija ICOMOS vykdo vertinimo procesą ir teikia išvadas Pasaulio paveldo komitetui. Jis ir priima galutinį sprendimą UNESCO Pasaulio paveldo komiteto metinėje sesijoje.

„Jei visas minėtas procesas vyks sklandžiai, tikėtina, kad sprendimo sulauksime 2022 metais. Tačiau praktika rodo, kad vertinimo ir sprendimo priėmimas išsitęsia dėl labai įvairių priežasčių, pavyzdžiui, prašoma papildomų duomenų apie vertybę, informacijos grindžiančios jos išskirtinę vertę, apsaugos reglamentavimą ar valdymą ir pan. Išties, Kauno modernizmo architektūros įrašymo sėkmę lems ne tik kokybiškas pasirengimas, bet ir atkaklus įtikinimas dėl atsakingo jos valdymo ir išsaugojimo ateities kartoms“, – patikino R.Vaičekonytė-Kepežinskienė.

S.Rimas: „Tai neigiamas atvejis UNESCO kontekste“

Pakalbintas Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pripažino, kad „ne viskas gerai yra su statomo viešbučio aukštingumu – pagal detalųjį 2015 metų planą numatyti 5 aukštai, o pastatyti 7“.

Pasak specialisto, šioje reprezentacinėje miesto vietoje reglamentuojamas ne tik pastatų aukštingumas, bet svarbus ir aplinkos kontekstas. Nauja statyba turi nežaloti ir nemenkinti vertingųjų savybių, nustatytų Naujamiesčio akte. Kontekstas įpareigoja dėl kultūros paveldo vertės, nes tai nacionalinio reikšmingumo valstybės saugoma vietovė (vertingi ne tik teritorijoje esantys atskiri pastatai, tačiau ir urbanistinis kraštovaizdis). Ši teritorija, S.Rimo teigimu, nominuojama į Pasaulio paveldo sąrašą. Vieta taip pat svarbi dėl greta esančių ikoninių modernizmo objektų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas

„Taip, tai neigiamas atvejis UNESCO kontekste. Šiuo konkrečiu atveju, tokiam pastatui tokioje vietoje – ne vieta. 5 aukštų kokybiškos, tačiau nuosaikios architektūros pastatas būtų buvęs tinkamas, tačiau absoliutinti nereikėtų. Kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečią situaciją“, – pripažino S.Rimas.

Tai neigiamas atvejis UNESCO kontekste.

Urbanistinio konteksto svarbą ir kultūros paveldo išsaugojimą, anot pašnekovo, pabrėžia Architektūros įstatymas, tačiau jame nėra kontekstualumo ar kontekstualios architektūros sąvokos išaiškinimo. Tokiu atveju, ar kontekstas gali būti pažeistas, sprendžia projektus derinantys specialistai bei projekto ekspertizes atliekantys ekspertai.

Paklaustas, ar derinant konkretų šį projektą paveldosaugininkams jis neužkliuvo, S.Rimas patikino, kad „deja, bet Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriui – ne“.

„Tačiau bendrai užkliuvo – atvejis pristatytas ir svarstytas Kultūros ministerijoje, UNESCO paraiškos rengimo priežiūros grupės posėdžio metu. Kultūros ministerija prašė pristatyti visus rengiamus ir patvirtintus projektus, kurių sprendiniai gali turėti įtakos nominuojamos vertybės teritorijai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune

Pažeidimas – 78 centimetrai

Tačiau Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič 15min patikino, kad klausimai dėl pastatų architektūros Kultūros ministerijoje nėra svarstomi, tai – Lietuvos architektų rūmų ir Lietuvos architektų sąjungos kompetencija.

„Kaip informavo KPD, dėl K.Donelaičio g. 83 statybų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybų inspekcija) buvo apskundusios sklypo valdytoją ir Kauno miesto savivaldybę dėl galimų pažeidimų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metais priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje nurodė, kad galimas pažeidimas dėl pastato aukščio yra akivaizdžiai nežymus (78 cm), todėl tai negalėtų sudaryti pagrindo vertinti visą projektą kaip neteisėtą ir panaikinti statybą leidžiantį dokumentą“, – rašoma Kultūros ministerijos atsakyme 15min.

Galimas pažeidimas dėl pastato aukščio yra akivaizdžiai nežymus – 78 cm.

Kultūros ministerija laikosi pozicijos, kad naujos statybos ar pastatų rekonstravimo sprendiniai turėtų būti plačiau išnagrinėti ir įvertinti visų suinteresuotų grupių projektinių pasiūlymų viešinimo stadijoje. Todėl svarbu, kad suinteresuota bendruomenė pastabas išreikštų laiku.

„Taip pat naujai statomi pastatai turi atitikti visus architektūrinius, paveldosauginius ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, ypač kai statybos projektuojamos ir vykdomos paveldosaugos požiūriu išskirtinėse ir jautriose teritorijose“, – teigė J.Mikulevič.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viešbučio statybos Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viešbučio statybos Kaune

Nuomos sutartį pratęsti įpareigojo teismas

Kaip 15min paaiškino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas, statytojas statybos darbus privalo atlikti pagal galiojantį statybos leidimą bei parengtą projektą, kurį derina visos atsakingos institucijos, pvz., konkrečios savivaldybės administracija, Statybų inspekcija, KPD ir kt.

„Šiuo konkrečiu atveju NŽT neprašė teismo panaikinti statybos leidimo. Statybos leidimą panaikinti prašė Statybų inspekcija atskiru ieškiniu. Savo ieškiniu NŽT prašė tik atlaisvinti sklypą pasibaigus nuomos sutarties galiojimui“, – dėl ko tarnyba kreipėsi į teismą, paaiškino NŽT atstovas.

Anot jo, Kauno apskrities viršininkas 2006 metų vasario 9 dieną įsakymu išnuomojo šį žemės sklypą dešimčiai metų. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 metų kovo 24 dieną kreipėsi į Registrų centrą dėl šio valstybinės žemės sklypo žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi 2016 metų vasario 9 dieną baigėsi nuomos sutarties terminas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sklypas K.Donelaičio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sklypas K.Donelaičio gatvėje

2016 metų balandžio 12 dieną NŽT pateikė ieškinį dėl minėto sklypo atlaisvinimo pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, nesant sklype jokio funkcionuojančio bei naudojamo pagal paskirtį statinio.

„Kadangi statinio nebuvo, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, nebuvo galimybės pratęsti ar sudaryti naujos žemės sklypo nuomos sutarties. Tačiau teismai nusprendė, kad nuomininkas nuomos sutarties galiojimo metu teisės aktų nepažeidė, laiku gavo statybos leidimą bei įpareigojo sudaryti naują nuomos sutartį“, – paaiškino R.Golubovas.

Projektas derintas ketverius metus, leidimas – teisėtas

Atsakydamas į 15min užklausą, statybos darbų užsakovas UAB „Verslo vystymo biuras“ rašte teigė, kad K.Donelaičio g. 83 statomo viešbučių paskirties pastato statybos darbai yra vykdomi vadovaujantis UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“ 2016 metais parengtu Viešbučių paskirties pastato K.Donelaičio g. 83 Kaune techniniu projektu ir jo pagrindu 2016 metais sausio 11 dieną išduotu ir šiuo metu visa apimtimi galiojančiu statybą leidžiančiu dokumentu.

„Šis projektas buvo rengiamas ir derinamas daugiau nei ketverius metus, o prieš nurodyto statybą leidžiančio dokumento išdavimą jam pritarė (įskaitant, bet neapsiribojant) KPD ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Statybos darbų vykdymo metu įvairios atsakingos institucijos vykdė tiek planinius, tiek ir neplaninius vykdomų darbų atitikimo projektiniams sprendiniams patikrinimus, taip pat teisminiu keliu buvo siekiama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Nė vieno iš minėtų patikrinimų metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2018 metų birželio 18 dienos nutartimi patvirtino, kad aptariamas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai ir nepažeidžiant jokių taikytinų teisės aktų“, – rašoma „Verslo vystymo biuro“ atsakyme žurnalistei.

Pastatas suprojektuotas 5 aukštų, tačiau cokolis ir techninis aukštas į aukštų skaičių neįsiskaičiuoja. Numatyta ir požeminė automobilių statymo aikštelė – minus pirmame ir minus antrame aukštuose.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune

Projekto autorius: variantų buvo daug

Architektas Gintautas Natkevičius 15min žurnalistei sutiko plačiau papasakoti apie dar 2012 metais jo biuro pradėtą ruošti projektą, kuriuo buvo projektuojamas viešbučio paskirties pastatas.

„Daug eskizavome, nes ir situacija nebuvo aiški. Dabar viešbučiai – naudinga ir madinga, o tuo metu tai buvo labai sudėtingas, verslo prasme, užsakovo sprendimas. Viešbutį pastatyti yra brangu. Paieškų buvo daug, variantų buvo daug, beprotiškai daug, nes kito idėja nuo viešbučio labai mažais numeriais iki viešbučio su labai dideliais numeriais. Pats užsakovas yra reiklus, gerąja to žodžio prasme. Miesto centre bet ko nenorėjo statyti. Ilgai ieškojo gero derinio verslo, patogumo ir estetikos prasme.

Dėl šio projekto buvo dalyvauta ir Kauno urbanistų taryboje. Sulaukus kritikos, projektas buvo keistas. Istorija labai ilga. Galiausiai, iki savivaldybės leidimo po įvairiausių niuansų priėjome tik 2015 metais. Su visomis įmanomomis institucijomis buvo viskas suderinta“, – istoriją ėmė pasakoti vienas žymiausių Kauno architektų ir patikino, kad viskas milimetras į milimetrą buvo daroma taip, kaip numatė tuo metu galiojęs detalusis planas.

Vizualizacijų autorius – Simonas Slučka/Viešbučio K.Donelaičio g. 83 Kaune vizualizacija
Vizualizacijų autorius – Simonas Slučka/Viešbučio K.Donelaičio g. 83 Kaune vizualizacija

Pašnekovas pripažino, kad dėl tos pačios priežasties liko ir tam tikrų nelogiškų sprendimų, pvz., pirmame aukšte (cokolinio aukšto grindys yra žemiau gatvės lygio) buvo reikalaujama palikti tuščią erdvę, tokia ji ir buvo palikta. Tik liko neaišku, kam to reikėjo.

Paklaustas, kaip paaiškintų tai, kad detalusis planas leido 5 aukštų pastatą, o jis, iš pažiūros, iškilo aukštesnis – 7 aukštų, – G.Natkevičius atsakė, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus cokolinis aukštas ir antstatas su techninėmis patalpomis neįsiskaičiavo į leidžiamą 5 aukštų skaičių.

„Antstatas – statinio dalis, kuri mažesnė nei pusė vieno aukšto ploto. Jei viešbučio vienas aukštas – 1000 kv. m, tai pastatytas antstatas – 480 kv. m“, – paaiškino architektas ir pripažino, kad toks projektas atitiktų ir šiandien galiojančius teisės aktus, išskyrus 2014 metais pasikeitusį niuansą – anksčiau cokolinio aukšto plotas neįsiskaičiuodavo į pastato bendrą plotą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gintautas Natkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gintautas Natkevičius

Bendras baigiamo statyti viešbučio plotas – apie 4 623 kv. m.

Kvartalų kampams būdingi aukštesni pastatai

Architektas prisiminė, kad jų kurti projektiniai brėžiniai „keliavo iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo“, buvo tikrinti jie ir Statybų inspekcijos.

„Gynėmės teisme ir dėl paveldo, ir dėl aukščio, pastato išvaizdos, kėlė klausimą, ar ir pats statybos leidimas buvo išduotas teisėtai. Purtė mus, su lempom patikrino iš visų pusių. Galiausiai teismas konstatavo, kad nepažeidėme mes teisės aktų“, – teigė G.Natkevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Architekto minimas KTU pastatas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Architekto minimas KTU pastatas

Jis įvardijo, kad suprojektuoto viešbučio aukštis – 21,9 metro (su antstatu – 25,78 metro), o kitame kvartalo kampe esančio tarpukarinio KTU pastato aukštis – 24 metrai, aukščiausias to pastato taškas iškilęs net iki 26,3 metro.

Kauno Naujamiesčio kvartalų kampams būdinga tai, kad jie yra aukštesni.

„Kauno Naujamiesčio kvartalų kampams būdinga tai, kad jie yra aukštesni. Visi kampai yra paaukštinti. Todėl ir mūsų pastatas yra suprojektuotas aukštas, nes kitame kvartalo kampe esantis KTU pastatas yra aukštesnis.

Mus įkvėpė tarpukario modernizmo architektūra, kurios didžioji dalis, net ir minimas Lietuvos bankas, tinkuoti tamsiu granitiniu tinku su grūdeliais. Jie yra labai tamsūs ir specifinės tekstūros. Kadangi šiuo metu tokį tinką meistrams sunku pagaminti, nuėjome kitu keliu – naudojom specialiai gamykloje pagamintas betono plokštes, kurios yra poliruotos, turtingos įvairiais akmenėliais, spalva, blizgesiu. Daug metų pagal specialias receptūras pagaminti pavyzdžiai stovėjo lauke prie gamyklos, stebėjome, ar keičia spalvą. Manau, kad ta medžiaga – labai gera, faktūra – labai graži, gerai „susišaukia“ su tarpukario architektūros geriausiais pavyzdžiais. Taigi betonas šiam pastatui pagamintas specialiai.

Tik nesupraskit, kad mes bandėme imituoti senovę, pagal tam tikras paveldo chartijas to net negalima daryti – bandėme kurti panašios faktūros ir mastelio, sustambintų formų pastatą. Jis nėra, kaip paniekinamai sako, „stikliaška“. Ne, yra labai daug aklinų sienų, į kurias įstatyti langai“, – kodėl statiniui pasirinkta tokia tamsi spalva, paaiškino architektas.

Vieną darbą giria, kitą – peikia

Šalia minėtojo Lietuvos banko šliejasi naujai pastatytas, G.Natkevičiaus architektų biuro projektuotas „Moxy“ viešbutis. Paklaustas, kodėl žmonėms atrodo, kad vienas tų pačių architektų darbas skiriasi nuo kito, kad vienas – įsilieja į tarpukarinės architektūros aplinką, o kitas – ne, G.Natkevičius atsakė, kad „Moxy“ viešbučiui išties pavyko pagaminti tinkamą tinką, pavyko su juo priartėti prie tarpukario architektūros vaizdinio.

„Apex Alliance Hotel Management“ nuotr. /„Marriott“ grupės „Moxy“ viešbutis Kauno centre
„Apex Alliance Hotel Management“ nuotr. /„Marriott“ grupės „Moxy“ viešbutis Kauno centre

„Nėra lengvas klausimas. Mūsų tikslas nėra pataikauti. Bandome architektūrine kalba kažką pasakyti. Matome diskusijas, kurios užvirė dėl „Marijos radijo“ pastato ar Zapyškio bažnyčios aplinkos. Superinis ten projektas, talentingai padarytas. Taip, dėl „Moxy“ viešbučio tokios kritikos nesulaukėme, tiesa, projektavimo metu buvo replikų. Centre atsirandantis naujas pastatas negali būti joks – vienaip ar kitaip visuomet iššauks kokią reakciją. Toks tas architektų darbas – esame visuomet matomi.

„Moxy“ pastatas, noriu atkreipti dėmesį, yra viduryje kvartalo, pasitarnavo tarsi jungiančioji grandis dviejų tarpukarinių pastatų. Jo principas yra kitoks: kaip tarpinis pastatas suprojektuotas neutraliai. O šis pastatas, apie kurį kalbame, – dviejų pagrindinių Kauno gatvių kampas. Prieš jį – labai didelio mastelio aikštė, visa teritorija kyla aukštyn. Todėl mums atrodo, kad tokioje vietoje esantis kampinis pastatas turi būti aukštas, stambios struktūros, tik, aišku, ne stiklinis. Sąmoningai jį projektavome tokį estetišką, tarsi iš stačiakampių blokų sudėtą, kad nekonkuruotų su Lietuvos banko detalėmis“, – teigė G.Natkevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankryža: (kairėje) SEB pastato, Moxy viešbučio ir Lietuvos banko pastato eilė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankryža: (kairėje) SEB pastato, Moxy viešbučio ir Lietuvos banko pastato eilė

Anot jo, UNESCO paraiška savaime nėra vertybė. UNESCO, architekto teigimu, nesako, kaip miestas turi vystytis toliau. Svarbiausia – kokybiška architektūra, estetika.

„Pieno centro pastatas Laisvės alėjoje, Pažangos rūmai – puikūs pastatai. Bet jei pažiūrėtume į senas nuotraukas, jie buvo 5 kartus aukštesni už visą tuo metu buvusį užstatymą. Tai buvo carinio miestelio vieno aukšto mediniai su mansarda pastatai. Tuo metu architektai elgėsi drąsiai. Miesto centras turi būti aukštas. Negali būti pastatai dviejų aukštų su mansardėle – tai neatitiks miesto centro sampratos. Miestas negali būti kaimas. Kauno centrui būdingas stambus mastelis. UNESCO nė žodžio nesako apie aukštį. Nereiktų architektų priešinti su UNESCO paraiška. Lietuvos banko „perliškumo“ niekas neatima – šalia turi atsirasti panašios kokybės ir ambicijų pastatai. Turi architektai būti ambicingi, negali slėptis krūmuose“, – nuomonę išsakė G.Natkevičius.

Jis pasiūlė pažvelgti į šalia esantį Kauno apylinkės prokuratūros pastatą, kuris, architekto teigimu, apgailėtinas, apgailėtinas tiek jo remontas, tiek spalva, tiek apdaila.

Turi architektai būti ambicingi, negali slėptis krūmuose, – nuomonę išsakė G.Natkevičius.

„Gal kas nors pakalbėtų apie euroremontų grožį?“ – šyptelėjo G.Natkevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šalia naujai iškilusio viešbučio (dešinėje) šliejasi Kauno apylinkės prokuratūros pastatas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šalia naujai iškilusio viešbučio (dešinėje) šliejasi Kauno apylinkės prokuratūros pastatas

K.Donelaičio g. 83 statomo viešbučio požeminiuose garažuose, anot jo, numatytos 42 vietos automobiliams, pačiame viešbutyje – apie 40 kambarių. Statybos turėtų būti baigtos kitų metų pavasarį.

„Užsakovui teko keisti ir rangovus. Tikrai sunkus šis projektas“, – pripažino architektas.

Dažnai linksniuotas adresas

Šis projektas išties susidūrė ne su viena kliūtimi. Štai 2016 metų liepą, jau pradėjus statybas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai lankėsi NŽT Kauno skyriuje. Ten paimti dokumentai, susiję su aptariamu sklypu K.Donelaičio g. 83. Į STT akiratį pateko žinomas Kauno verslininkas, viešbučio minimame sklype statytojas, „Verslo vystymo biuro“ direktorius Mindaugas Plūkas bei buvęs NŽT vadovės patarėjas Gintaras Furmanavičius. Tyrimas pradėtas dėl galimo papirkimo bei prekybos poveikiu NŽT.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas ir Gintautas Natkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas ir Gintautas Natkevičius

NŽT Kauno miesto skyrius tada buvo gavęs informacijos, kad valstybinės žemės sklype, kurio nuoma yra pasibaigusi, vyksta savavališkos statybos, todėl K.Donelaičio g. 83, valstybinėje žemėje, buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas. Jo metu buvo nustatyta, kad, statybos darbai vykdomi pasibaigus minėto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai. Kauno miesto NŽT skyrius informaciją perdavė Statybų inspekcijos Kauno skyriui bei kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti statinių savininką pašalinti statinius nuo valstybinės žemės. Statybų inspekcija per teismą siekė panaikinti statybų leidimą ir įpareigoti M.Plūką nugriauti jau pastatytus statinius.

Vėliau paskelbta, kad STT pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tų pačių metų liepą, vykstant viešbučio statyboms, K.Donelaičio g. 83 sklype apvirto kranas. Buvo teigiama, kad tai nutiko dėl galimai neteisingai pastatytos autokrano atramos, vykdant technikos iškėlimo darbus. Įvykio metu buvo apgadintas šalia esančio Maironio g. 30 pastato kampas ir latakas. Aiškintasi, ar nebuvo pažeisti saugos darbe reikalavimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

03:10
01:04
12:56

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką