Pasigedo Saulės danguje
Vienas „Facebook“ vartotojas sausio vidury pasidalijo nuoroda į prieš 5 metus publikuotą straipsnį apie tai, kad „Billas Gatesas finansuos mokslininkų norus blokuoti saulę“.
„TV „edukuotiems“, kurie nesupranta, kodėl taip retai matom saulę“, – pakomentavo jis.
Internautas pateikė nuorodą į 2021 m. vasario pradžioje portale delfi.lt publikuotą rašinį iš tinklalapio technologijos.lt. Pastarajame teksto nebėra, bet iki šiol galima rasti ir portale 15min.
Straipsnyje aprašyta Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų pasiūlyta idėja – silpninti saulės spindulių poveikį ir taip kovoti su klimato kaita. Tarp jos šalininkų buvo ir vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų, filantropas B.Gatesas.
Projekto „SCoPEx“ („Stratospheric Controlled Perturbation Experiment“) dalyviai siūlė aukštai ore paskleisti aerozolius, kurie atspindėtų Saulės šviesą ir šilumą, taip efektyviai sumažindami temperatūrą Žemėje.
Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, milijardierius nenori jos užtemdyti
2024 m. kovą paskelbta, kad dar 2023 m. rugpjūtį tyrimų komanda pranešė projekto patariamajam komitetui sustabdžiusi darbą su „SCoPEx“. Pagrindinis tyrėjas prof. Frankas Keutschas nurodė nebevykdantis eksperimento.
Harvardo universiteto mokslininkai savo ruožtu vykdo Saulės geoinžinerijos tyrimų programą (Solar Geoengineering Research Program, SGRP). Ja siekiama „sumažinti su šia tema susijusį netikrumą, pateikti kritinių mokslinių, technologinių ir politinių įžvalgų, padėti informuoti viešas diskusijas apie šią prieštaringai vertinamą idėją“.
Apie eksperimentus, dėl kurių Saulė būtų matoma rečiau, kaip skundėsi „Facebook“ vartotojas, neužsimenama. Priešingai, mokslininkai pripažįsta, kad Saulės geoinžinerija negali pakeisti išmetamųjų teršalų mažinimo ar prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio, tačiau kartu pabrėžia žinių, kaip ją būtų galima naudoti kaip papildomą priemonę, svarbą.
Taigi „Facebook“ vartotojo įrašas klaidina. Juoba kad statistika rodo, jog, bėgant metams, saulėtų dienų Lietuvoje net daugėja. 1961-1990 m. laikotarpiu Lietuvoje saulė švietė 1782 valandas, o 1991-2020 m. – jau 1914 valandų.
Taip pat skaitykite: 2026 metų sausis – išskirtinis: vienas šalčiausių ir labiausiai saulėtų
Taip pat skaitykite: Suskaičiavo, kiek saulėtų dienų būna Lietuvoje: meteorologas atskleidė tikruosius skaičius
Purškė vieną kartą
Kiek anksčiau ne vienoje „Facebook“ paskyroje pasirodė įrašų apie kitą panašų projektą.
Taip pat skaitykite: Kuo paaiškinti dvi saules danguje: orų keitimo rezultatas ar natūralus reiškinys?
„Cheminiai pėdsakai nebėra sąmokslo teorija. Įmonė, ėmusi gelbėti planetą nuo „visuotinio atšilimo“, savo projektą pavadino SATAN. Taip, būtent tai, ką jūs manote! – skelbė internautai. – Visas akronimas reiškia „Stratospheric Aerosol Transport and Nucleation“ (Stratosferinis aerozolių pernaša ir branduolio susidarymas).
Skamba nekenksmingai, tiesa? Tačiau projekto esmė yra daugiau nei velniška: mokslininkai purškia sieros dioksidą (!) į stratosferą, kad atspindėtų dalį saulės šviesos.
Šis antikristo išradimas jau praėjo pirmuosius oficialius bandymus Anglijoje. Įsivaizduokite: britų mokslininkai baltais chalatais nusprendžia vaidinti Dievą ir šiek tiek patamsinti saulę.“
Kiti „Facebook“ vartotojai dar pernai pavasarį apie šį projektą rašė taip: „Geoinžinerijos katastrofa: Didžiosios Britanijos „Šėtono“ projektas pradeda karą prieš žmoniją. Dabar į dangų purškiama siera, kad pritemdytų saulę, o tai rizikuoja masiniu badu, klimato chaosu ir pačios gyvybės išnykimu.“
Toks eksperimentas Jungtinėje Karalystėje (JK) tikrai vyko, bet jis buvo nedidelio masto ir nepriklausomas, ne vyriausybės klimato tyrimų programos dalis.
2022 m. rugsėjį britų tyrėjas Andrew Lockley’is, bendradarbiaudamas su bendrove „European Astrotech“, virš Anglijos paleido meteorologinį balioną, kuris 24 km aukštyje sprogo ir į stratosferą išmetė 400 g sieros dioksido.
Metais anksčiau buvo paleistas panašus balionas su nedideliu kiekiu inertinių dujų. Taip norėta ištirti galimybę naudoti stratosferos aerozolio įpurškimą Saulės šviesai atspindėti ir galimai vėsinti planetą.
Saulę temdome visi
Saulės pritemdymas yra realus procesas, kuris vyksta natūraliai. Netyčinis pasaulinis temdymas yra istorinis ir nuolatinis Saulės šviesos sumažėjimas Žemės paviršiuje. Jį sukelia oro tarša, ypač smulkios dalelės (aerozoliai), pavyzdžiui, sulfatai ir juodoji anglis iš pramonės, transporto priemonių ir iškastinio kuro deginimo.
Šios dalelės tiesiogiai atspindi dalį Saulės šviesos atgal į kosmosą, dėl jų debesys taip pat geriau atspindi šviesą, todėl mažiau jos pasiekia Žemę, o tai šiek tiek atvėsina planetą ir gali pakeisti kritulių kiekį.
Saulės spinduliuotė gali būti keičiama ir sąmoningai. Būtent šį procesą paprastai turi omeny žmonės, kalbėdami apie Saulės pritemdymą, jis dar vadinamas Saulės geoinžinerija arba Saulės spinduliuotės modifikavimu – solar radiation modification, SRM.
Tai yra tam tikros intervencijos, kurios padėtų tyčia atspindėti šiek tiek Saulės šviesos, kad iš dalies neutralizuotų visuotinį klimato šilimą. Tokių priemonių pavyzdžiai – aukštai stratosferoje patalpintos atspindinčios dalelės arba tam tikrų debesų pašviesinimas.
Šie metodai tiriami kaip galimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo papildymas, bet ne pakaitalas, nes dar nepakankamai pažengta mažinant išmetimą.
Labiausiai ištirtas – stratosferos aerozolių purškimas (Stratospheric aerosol injection – SAI). Pagal šį metodą, atspindinčios aerozolių dalelės, pavyzdžiui, sieros dioksidas, būtų purškiamos į stratosferą naudojant balionus arba aukštai skraidančius orlaivius. Tai imituoja natūralų aušinimo efektą, pastebėtą po tokių didelių ugnikalnių išsiveržimų, kaip Pinatubo kalno Filipinuose 1991 m.
Kiti galimi metodai – žemų jūrinių debesų pašviesinimas purškiant į juos jūros druską arba druskos tirpalą, kad padidėtų ryškumas ir gebėjimas atspindėti šviesą, kosminiai saulės skydeliai, šviesą atspindintys kaip veidrodžiai.
Kelia daugiau klausimų nei atrodo naudingi
Teoriškai šios priemonės galėtų atvėsinti planetą sustiprindamos Žemės atspindį (albedą), tačiau nepašalintų pagrindinės problemos – šiltnamio efektą sukeliančių dujų – ir gal net nukreiptų dėmesį nuo jos.
Be to, keltų didelę riziką bei netikrumą, pavyzdžiui, regioninių kritulių kiekio pokyčius, galimą ozono poveikį, nežinomybę, kas nutiktų, jei tokios intervencijos bus staiga nutrauktos. Toks šalutinis poveikis įvairiuose regionuose gali skirtis: vienur jis gali būti nejuntamas, o kitur padaryti nemažai žalos.
Nors planetos vėsinimas laikomas vienu iš būdų pristabdyti klimato kaitą, o Saulės temdymas – galima priemone to siekti, garsiau skamba kritika šiems eksperimentams – ir iš valdžios atstovų ar tarptautinių organizacijų, ir iš pačių mokslininkų.
Pastarieji, be kita ko, ragina sukurti geoinžinerijos vykdymo priežiūros mechanizmus ir skaidrumo taisykles, taip pat – rasti būtų į sprendimų priėmimą įtraukti visuomenę. Gyventojų protestai dar 2021 m. privertė nutraukti minėtą eksperimentą „SCoPEx“ Švedijoje. Vėliau atsisakyta ir kito eksperimento Jungtinėse Valstijose.
15min verdiktas: iš dalies melas. Saulės temdymas kaip priemonė klimato kaitai pristabdyti (pavyzdžiui, purškiant į orą tam tikras medžiagas, kad jos atspindėtų šviesą) tikrai svarstomas. Iki šiol įgyvendinti tik nedideli pavieniai eksperimentai, didesnių projektų nesiimama dėl abejotinos jų naudos ir galimų neigiamų pasekmių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
