Ankstesnės pasakojimo dalys
- Mėnulio lenktynės 1. Visi pirmieji kartai ir supervalstybių ambicijų kova
- Mėnulio lenktynės 2. „Mes nusprendėme skristi į Mėnulį!“
- Mėnulio lenktynės 3. Pragaras Žemėje ir Kalėdos greta Mėnulio
- Mėnulio lenktynės 4. Sovietinių vėžlių ir vabalų misijos – sėkmingos ir katastrofiškos
- Mėnulio lenktynės 5. Sprogiosios sovietų superraketos ir generalinė amerikiečių repeticija
- Mėnulio lenktynės 6. Pasirengimas istoriniam skrydžiui: pavojingos treniruotės, vėliavų klausimas ir nepageidautini pietūs su prezidentu
- Mėnulio lenktynės 7. „Saturn V“ ir „Apollo“ anatomija: 160 mln. arklio galių, 5443 tonos ir trys žmonės smaigalyje
- Mėnulio lenktynės 8. Milijonas stebėtojų ir kvapą gniaužianti kelionės pradžia
- Mėnulio lenktynės 9. Ištrūkimas iš Žemės glėbio ir kapų tyla Skrydžių valdymo centre
- Mėnulio lenktynės 10. Aliarmas Nr. 1202 ir besibaigiantys „Erelio“ degalai
- Mėnulio lenktynės 11. „Hjustone, čia Ramybės bazė. „Erelis“ nusileido“
- Mėnulio lenktynės 12. Planas B ir stalčiuje likusi prezidento kalba apie nacionalinę katastrofą
Ji iš Baikonūro buvo paleista kelios dienos prieš amerikiečių startą – 1969 metų liepos 13-ąją. Analogišką aparatą sovietai mėgino nuskraidinti į Mėnulį ir mėnesiu anksčiau – birželio 14-ąją, bet tuomet dėl klaidos valdymo grandinėse neįsijungė raketos nešėjos trečiosios pakopos variklis ir raketa su kosmine stotimi nepasiekė net Žemės orbitos.
Šį kartą raketa atliko numatytą darbą ir nugabeno „Luna-15“ į Mėnulio orbitą anksčiau, nei čia atsirado amerikiečių astronautų trijulė. Liepos 17-ąją sovietų kosminis aparatas ėmė suktis aplink Mėnulį. Kol jis vieną po kito braižė žiedus aplink Žemės palydovą, čia atskrido ir amerikiečiai. Ne tik atskrido, bet ir nusileido su „Ereliu“.
Ir kai amerikiečių misija Mėnulyje jau artėjo į pabaigą, o Neilas Armstronas ir Edwinas Aldrinas po kelių valandų jau turėjo vėl kilti į orbitą, „Luna-15“ pradėjo savo nusileidimą. Prabėgus keturioms minutėms nuo to momento, kai stabdymui buvo įjungtas „Luna-15“ variklis, ryšys su stotimi nutrūko – ji, kaip manoma, besileisdama atsitrenkė į kalną Krizių jūroje ir sudužo. Paskaičiuota, kad šios avarijos ir „Erelio“ nusileidimo vietas skyrė apie 554 kilometrai.
