Gyvsidabris yra vienintelis stabilus skystas metalas kambario temperatūroje. Jis lydosi - iš kietos būsenos į skystą pereina prie −38,8 °C, todėl mes įpratę jį natūraliomis sąlygomis matyti kaip sidabro spalvos tirštą skystį, lengvai nutekantį nuo bet kokio nelygaus paviršiaus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyvsidabrį laiko viena iš dešimties cheminių medžiagų, keliančių didžiausią susirūpinimą visuomenės sveikatai. „Gyvsidabris yra toksiškas žmonių sveikatai, ypač kelia grėsmę vaisiaus vystymuisi ir kūdikiams. Gyvsidabris egzistuoja įvairiomis formomis: elementine (arba metaline), neorganine (pvz., gyvsidabrio chloridu) ir organine (pvz., metil- ir etilgyvsidabriu), kurios visos turi skirtingą toksinį poveikį, įskaitant nervų, virškinimo ir imuninei sistemai, plaučiams, inkstams, odai ir akims“, – perspėjama PSO tinklalapyje.
Grynasis elementinis gyvsidabris, apie kurį, kaip galima suprasti, mėginama pasakoti aptariamame vaizdo įraše, sunkiai patenka į žmogaus organizmą per odą ar virškinamąjį traktą (pavyzdžiui, prarijus), tačiau juo lengvai apsinuodijama per kvėpavimo takus. Ūmus apsinuodijimas gyvsidabrio garais, be kitos žalos, gali sukelti neurologinius ir kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą ir net mirtį.
-
Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
-
Skiepų ir autizmo sąsajos neįrodytos: Kennedy platina išgalvotus „įrodymus“
-
Sugalvojo siaubo pasaką: po debesų sėjos jūsų organus ima plėšyti iš vidaus
-
Trumpas paskelbė įrašą apie vakcinas ir autizmą, bet ar tikrai jas pavadino nuodingomis?
Gyvsidabrio virimo temperatūra yra 356,73 °C, tačiau garuoti jis pradeda vos perėjęs iš kietos būsenos į skystą ties minėtais −38,8 °C. Kuo temperatūra aukštesnė, tuo garavimas intensyvesnis. Kambario temperatūros pakanka, kad atvirai laikomo gyvsidabrio garai ilgainiui užpildytų patalpą iki sveikatai ar net gyvybei pavojingos koncentracijos.
Štai dėl to primygtinai rekomenduojama į namus pasikviesti gelbėtojus su specialia demerkurizavimo įranga, jeigu, tarkime, netyčia sudaužėte gyvsidabrio termometrą. Gelbėtojai pasistengs surinkti ir neutralizuoti mažiausius gyvsidabrio lašelius, pasklidusius po patalpą ir suriedėjusius į įvairiausius grindų plyšius. Priešingu atveju, jums teks daugybę metų gyventi toksiškoje, gyvsidabrio garų prisotintoje, aplinkoje ir greičiausiai kęsti įvairius sveikatos sutrikimus.
Vaizdo įrašo autorius mėgina teigti priešingai. „Nuo mokyklos laikų mes visi žinom, kad gyvsidabris yra nuodingas, ir sudužus termometrui katastrofa būtų namie, reiktų kviesti visas tarnybas. Mes nuo mokyklos apgauti, kad gyvsidabris nuodingas. Gyvsidabris yra aukštų technologijų metalas, naudojamas yra vaistingume, jis yra naudojamas aukštose technologijose“, – pavojingą netiesą sako vyriškis už kadro (čia ir toliau kalba netaisyta. – red.).
Filmuko pabaigoje vyriškis dar pakartoja: „Jis aukštų technologijų metalas, kuris atimtas ir prigasdintas a la jis nuodingas. Jis išvis nenuodingas.“
Šiuo vaizdo įrašu pasidalijo beveik tūkstantis žmonių, daugiau nei 5,7 tūkst. reagavo vienokiais ar kitokiais „patiktukais“. Vaizdo įrašas sukėlė ir nemažas diskusijas – jis pakomentuotas per 300 kartų. Kai kurie komentatoriai mėgina polemizuoti su autoriumi, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie tvirtina, kad „vaikystėje irgi žaidžiau su gyvsidabriu, ir nieko nenutiko“.
Vaizdo įrašo autorius ne tik mėgina įtikinti, kad „esame apgauti“ dėl gyvsidabrio kenksmingumo sveikatai, tačiau pasakoja ir apie tariamas jo savybes, objektyviai kalbant, peržengiančias ezoterikos ribas. Matomi vaizdai dažnai tėra nieko bendro su tikromis gyvsidabrio savybėmis neturintys triukai arba iš viso nėra susiję su gyvsidabriu.
Pavyzdžiui, vaizdo įraše demonstruojama, kaip į gyvsidabrį panardinus elektros lemputės kontaktus, ji ima šviesti. Tokiu būdu mėginama įteigti, kad gyvsidabris natūraliai sukuria elektros energiją. Iš tiesų tai fokusas, kuriam naudojama iš anksto perdaryta lemputė. Jos viduje įmontuotas elektros elementas, kuris energija ima maitinti šviesos diodą, jeigu sujungiame išorėje esančius lemputės kontaktus ir uždarome iš anksto parengtą grandinę.
Lemputė šviestų bet kokiu atveju, jei prie abiejų jos kontaktų priliestume bet kokią elektrai laidžią medžiagą, pavyzdžiui, vielos gabalėlį, metalinės folijos skiautelę ar pan. Gyvsidabris, kuris yra laidus elektrai, taip pat puikiai atlieka jungties tarp kontaktų funkciją.
„Gyvsidabris turi visokių įdomių savybių. Raudonasis gyvsidabris kaip vampyras nesimato veidrodyje ir bijo česnako kaip vampyras“, – teigia autorius, pakartodamas ne vieną dešimtmetį egzistuojantį mitą apie paslaptingąjį „raudonąjį gyvsidabrį“.
Realybėje „raudonojo gyvsidabrio“ yra lygiai tiek pat, kiek miškuose besiganančių vienaragių. Tai neegzistuojanti substancija. Mitas apie raudonąjį gyvsidabrį, ypač jo tariamą naudojimą branduoliniuose ginkluose, buvo mėgiamas sukčių praėjusio amžiaus pabaigoje, siekiant apgauti potencialius pirkėjus, kurie tikėjo, kad tai yra vertinga medžiaga, ir išvilioti iš jų pinigus. Buvo paskleista legenda, kad tai neva vienas iš paskutinių byrančios Sovietų Sąjungos karo mokslininkų atradimų, pasižyminčių beveik stebuklingomis savybėmis. Kaip „raudonąjį gyvsidabrį“ sukčiai pardavinėdavo paprastą gyvsidabrį, nudažytą sutrupintų raudonų plytų miltais, arba įvairius kitus raudonos spalvos cheminius junginius.
Egzistuoja ir kitos „raudonojo gyvsidabrio“ kilmės versijos. Neva jo galima rasti senovės Egipto mumijų burnose, šikšnosparnių lizduose (nepaisant to, kad šikšnosparniai lizdų nesuka) ar net senose „Singer“ siuvimo mašinose. 2009 metais Saudo Arabijoje kilo antikvarinių „Singer“ siuvimo mašinų supirkimo bumas, kai kažkas paskleidė gandą apie jose neva esantį „raudonąjį gyvsidabrį“. Žmonės puolė už šias mašinas mokėti beprotiškus pinigus, tikėdami, kad „raudonasis gyvsidabris“ padeda aptikti auksą ar net naftą.
„Raudonojo gyvsidabrio“ mitą prieš šešerius metus išsamiai aprašė BBC.
Filmuke matomi keli epizodai, kai neva „raudonasis gyvsidabris“ ar paprastas gyvsidabris neatsispindi veidrodyje ir tampa nematomi, priskiriami paprastiems triukams, kuriuose norimas efektas pasiekiamas redaguojant vaizdo įrašus. Kiekvienas visiškai saugiai gali įsitikinti, kad tai yra melas, padėdamas paprastą medicininį termometrą priešais veidrodį – gyvsidabrio, esančio termometro stulpelyje, atvaizdas niekur nedingsta.
Dar vienas melas yra vaizdo įrašo autoriaus teiginys, kad gyvsidabris „duoda levitacijos poveikį, kiti metalai jame praranda savo svorį, bele koks metalas jame praranda savo svorį, neįmanoma, kad metalas nuskęstų gyvsidabryje“.
Vaizdo įraše matomi plieninis priekalas ar rutulys išties neskęsta gyvsidabryje, tačiau ne dėl kokių nors mistinių „levitacinių“ gyvsidabrio savybių, o dėl paprasto Archimedo dėsnio. Pagal Archimedo dėsnį, kūnas plūduriuoja, jei skysčio tankis didesnis už kūno tankį. Gyvsidabris pasižymi labai dideliu tankiu – 13,53 g/cm³. Tuo metu vidutinis plieno tankis tėra 7,8 g/cm³. Nors iš pirmo žvilgsnio skystyje (skystame gyvsidabryje) plūduriuojantis milžiniškas ir sunkus priekalas atrodo paradoksaliai, tačiau mokyklinio fizikos žinių kurso pakanka, kad šis reiškinys būtų paaiškintas.
Vaizdo įraše, kai autorius kalba apie tariamą levitaciją, taip pat demonstruojamas keistas skraidantis aparatas. Tačiau ir jis niekaip nėra susijęs su gyvsidabriu ar jo savybėmis. Tai JAV kompanijos „Williams International“ kurtas skraidantis aparatas „Williams X-Jet“, varytas vieno turbosraigtinio variklio, galėdavęs pakilti vertikaliai ir judėti bet kuria kryptimi. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje JAV kariuomenė, kuriai jis ir buvo kurtas, nusprendė, kad aparatas netenkina jos poreikių, ir „Williams X-Jet“ projektas, nepažengęs toliau prototipų etapo, buvo uždarytas.
Melas arba chemijos procesų nesuvokimas yra ir vaizdo įrašo autoriaus teiginiai, kad „dar gyvsidabris mėgsta auksą ir jį praryja. Ir auksas patampa gyvsidabriu, gyvsidabrio galima pasididinti su aukso atsargom“ ir „gyvsidabris sugeba augti didintis ir didėti“.
Vienu atveju demonstruojama gyvsidabrio cheminė reakcija su auksu, antru – su aliuminiu. Abiem atvejais susidaro amalgama – taip yra vadinami įvairių metalų lydiniai su gyvsidabriu. Su skirtingais metalais gyvsidabris suformuoja skirtingomis savybėmis pasižyminčias amalgamas.
Kai gyvsidabris reaguoja su auksu ir susiformuoja aukso amalgama, būna sukuriamas abiejų metalų lydinys, tačiau auksas netampa gyvsidabriu ir gyvsidabrio nepadaugėja, kaip bando teigti autorius. Beje, tai nėra negrįžtamas procesas ir auksą vėl galima išgauti iš amalgamos.
Kai gyvsidabris reaguoja su aliuminiu, amalgama iš pradžių atrodo kaip nuolat augantys plaušai. Procesas yra lėtas, tačiau internete yra daugybė pagreitintų vaizdo įrašų, kuriuose procesas atrodo gana įspūdingai. Vienas iš tokių įrašų panaudotas ir aptariamame filmuke. Vėlgi, tai nėra nei gyvsidabrio „didinimasis“, nei „didėjimas“, o cheminio rezultato tarp gyvsidabrio ir aliuminio rezultatas.
Kaip be jokios mistikos vyksta gyvsidabrio ir aliuminio reakcija ir kokių sąlygų tam reikia, galima, pavyzdžiui, pamatyti šiame filmuke:
15min verdiktas: melas. Vaizdo įraše skleidžiamas pavojingas melas – teigiama, kad gyvsidabris yra nenuodingas. Patikėję tokiu teiginiu, žiūrovai gali sukelti pavojų savo ir kitų sveikatai, jeigu imsis neatsakingai elgtis su gyvsidabriu. Vaizdo įraše taip pat pateikiama daugybė kitų melagingų teiginių – gyvsidabriui priskiriamos įvairios savybės, kuriomis jis nepasižymi. „Raudonasis gyvsidabris“ apskritai neegzistuoja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
