„Trumpas buvo teisus“
Vienas internautas pasidžiaugė sprendimu atšaukti straipsnį ir liaupsino JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„WOW! Trumpas ir vėl buvo teisus – pagrindinis mokslinis žurnalas ką tik PANAIKINO klimato kaitos tyrimą, kuriame teigiama, kad artėja pražūtingas poveikis!
„Nature“ atšaukia 2024 m. tyrimą, kuriame prognozuojamos katastrofiškos klimato kaitos pasekmės ekonomikai.
„Keli bankai naudojosi šia ataskaita rengdami rizikos valdymo planus“, – rašė jis.
Konkrečiai dėl ko buvo teisus D.Trumpas, internautas neatskleidė. Tačiau JAV prezidento vadovaujamas Energetikos departamentas vasarą pateikė ataskaitą, kuri sumenkino klimato atšilimą. Tikėtina, jog jis kalbėjo apie šį D.Trumpo požiūrį.
Kaip anksčiau rašė 15min, daugelio mokslininkų vertinimu, minėta ataskaita turi daug trūkumų – nuo faktų nutylėjimo iki iškraipymo. Ekspertai įžvelgė ir kitą JAV administracijos siekį, kuris tikrai nebuvo piliečių sveikata ir gerovė.
Taip pat skaitykite: Trumpo administracijos ataskaita apie klimato kaitą: pradžiugino internautus, bet supykdė mokslininkus
Pakurstė sąmokslo teorijų skleidėjus
Kaip pastebėjo naujienų portalas „EuroNews“, socialiniuose tinkluose sprendimas atšaukti straipsnį pakurstė nepagrįstas sąmokslo teorijas apie klimato kaitą ir mokslą. Internautai teigė, kad mokslininkai yra „visiškai korumpuoti“, o žmogaus sukelta klimato kaita esanti apgaulė ar politinis sukčiavimas.
Kiti aiškino, kad žiniasklaida tariamai nutylėjo apie atšaukimą, nors iš tiesų daugelis didžiausių žiniasklaidos portalų skelbė apie straipsnio atšaukimą.
Taip pat skaitykite: Du žemėlapiai iš 1995-ųjų ir 2025-ųjų įrodo, kad klimatas nesikeičia? Štai kodėl tai netiesa
Taip pat skaitykite: Antarktidos ledo skydas paaugo: kodėl tai dar neįrodo, kad pasaulinis atšilimas neegzistuoja | Verslas
Tyrimas atšauktas
Moksliniame žurnale „Nature“ 2024 m. publikuotas straipsnis „Ekonominis įsipareigojimas klimato kaitos srityje“ (angl. „The Economic Commitment of Climate Change“) iš tiesų gruodžio 3 d. buvo atšauktas.
Jo išvadose pažymėta, kad iki šimtmečio pabaigos klimato kaita sukels kur kas didesnę ekonominę žalą, nei buvo prognozuojama ankstesniuose vertinimuose. Ši išvada sulaukė didelio susidomėjimo. Tyrimas buvo peržiūrėtas daugiau nei 300 tūkst. kartų ir cituotas tokių leidinių, kaip „Forbes“ ir „Reuters“. Be to, jis buvo įtrauktas į centrinių bankų naudojamus rizikos valdymo scenarijus.
Tačiau studija sulaukė kritikos dėl tyrimo metodikos. Ekonomistų komanda pastebėjo problemas su vienos šalies – Uzbekistano – duomenimis, kurie smarkiai iškreipė rezultatus. Jie nustatė, kad išbraukus Uzbekistaną nuostoliai būtų panašūs į kitų tyrimų rezultatus, t.y. iki 2100 m. pasaulio BVP sumažės 23 proc., o ne 62 proc., kurie minėti atšauktame straipsnyje. Tačiau ir tai galėtų būti pražūtingas smūgis žmonių gerovei, pažymėjo mokslininkai.
„Pastarąjį dešimtmetį dauguma žmonių manė, kad 20 proc. nuosmukis iki 2100 m. yra neįtikėtinai didelis skaičius. Taigi tai, kad šiame straipsnyje teigiama, jog kritimas bus 60 proc., yra neįtikėtina“, – sakė Stanfordo universiteto pasaulinės aplinkos politikos profesorius Solomonas Hsiangas, vienas iš paskelbtos kritikos autorių.
Tyrimą atlikę Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkai pripažino, kad dėl duomenų klaidų jie šiek tiek pervertino savo išvadas ir pridūrė, jog pakeitimai yra „pernelyg dideli“, kad būtų galima apsiriboti tik pataisymu.
Analizei buvo naudojami istoriniai duomenys, siekiant prognozuoti, kaip temperatūros ir kritulių pokyčiai paveiks ekonomikos augimą. Jie naudojo kruopščiai sudarytą duomenų rinkinį apie ekonomines sąlygas teritoriniuose vienetuose, mažesniuose nei valstybės, pavyzdžiui, pavieniuose regionuose ar provincijose.
Po studijos paskelbimo mokslininkai aptiko klaidų 1995-1999 m. Uzbekistano ekonomikos duomenyse, kurios stipriai iškreipė išvadas.
Reaguodami į kritiką tyrėjai atliko pataisymus, kurie, jų teigimu, tik nežymiai pakeitė rezultatus – padidino neapibrėžtumo intervalą ir kiek sumažino prognozuojamą ekonominę žalą šimtmečio pabaigoje.
Kas pasikeitė?
Tyrėjai teigė, kad jų analizėje buvo nepakankamai įvertintas statistinis neapibrėžtumas, kuris rodo, kiek imties rezultatai gali skirtis nuo tikrosios visos populiacijos vertės.
Naujoje versijoje ištaisyti pagrindiniai ekonominiai duomenys, įvestos papildomos kontrolės priemonės, siekiant apriboti duomenų anomalijų įtaką, ir atsižvelgta į regionų tarpusavio koreliacijas.
Mokslininkai iš pradžių prognozavo, kad klimato kaita iki 2050 m. sumažins pasaulines pajamas 19 proc. Atnaujinta analizė dabar šį skaičių sumažina iki 17 proc.
Tyrimo autoriai taip pat nustatė 99 proc. tikimybę, jog iki šio amžiaus vidurio klimato kaitos padarytos žalos šalinimas kainuos brangiau nei atsparumo stiprinimas. Tačiau naujoje analizėje šis skaičius sumažintas iki 91 proc.
Bene daugiausiai dėmesio žiniasklaidoje sulaukusi išvada buvo ta, kad klimato kaita iki 2049 m. kasmet kainuos 38 trln. JAV dolerių (32,54 trln. eurų). Skaičius buvo sumažintas iki 32 trln. JAV dolerių (apie 27,4 trln. eurų).
Tyrėjai nurodė, jog skaičiavimų pasikeitimai susiję su tuo, kad klimato kaitos daroma žala yra nevienodai paskirstyta visame pasaulyje, o skurdesni regionai procentiškai patiria daugiau nuostolių ar žalos.
„Dėl to, išreiškus žalą doleriais, pasaulinė žala sumažėja“, – teigė jie.
Tai taip pat reiškia, kad šio amžiaus viduryje metinė pasaulinė žala dėl klimato kaitos, skaičiuojant doleriais, yra maždaug penkis kartus didesnė (vietoj šešių kartų, kaip nustatyta pirminiame skaičiavime) už emisijų mažinimo sąnaudas, susijusias su pasaulinio atšilimo ribojimu iki 2 ℃.
Esmė išlieka nepakitusi
Tyrėjai teigė vertinantys ir padėkojo už mokslininkų bendruomenės atsiliepimus. Jie prisiėmė atsakomybę už aplaidumą, kuris lėmė straipsnio atšaukimą. Pataisę straipsnį, mokslininkai jį pateikė pakartotinai. Šiuo metu jis laukia recenzentų vertinimo.
Tačiau autoriai ir toliau laikosi savo pozicijos, teigdami, kad pagrindinės išvados nesikeičia ir kad ekonominė žala dėl klimato kaitos iki šimtmečio vidurio vis dar bus didelė ir viršys mažinimo priemonių kainą.
„Šios išvados iš esmės atitinka platesnius įrodymus apie klimato kaitos ekonominio poveikio mastą ir emisijų mažinimo naudą“, – aiškino autoriai.
Vienas iš tyrimo autorių Maxas Kotzas sakė, kad jei klimato kaita nebus sustabdyta, ji padarys milžinišką žalą pasaulio ekonomikai, o labiausiai nukentės mažiausias pajamas gaunančios šalys, kurios išmeta mažiausiai teršalų, skatinančių planetos atšilimą.
Kad darbo esmė išlieka ta pati, patvirtino ir kiti mokslininkai.
Tyrime nedalyvavęs klimatologas Gernotas Wagneris teigė, kad nesvarbu, „kurioje intervalo dalyje atsidurs tikrasis skaičius“, studijos esmė išlieka tokia pati.
„Klimato kaita jau paliečia mus tiesiogine prasme. Namų draudimo įmokos visoje JAV per pastarąjį dešimtmetį iš dalies jau padvigubėjo. Sparčiai auganti klimato rizika tik dar labiau didins šiuos skaičius“, – pastebėjo jis.
Net ir straipsnio kritikai, kurie iš dalies buvo atsakingi už jo atšaukimą, pabrėžė, kad klimato kaita yra didžiulė grėsmė, kaip parodė kitos metaanalizės, ir kad reikia dėti daugiau pastangų jai spręsti.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vis dar įmanoma, jog klimato kaitos žala bus tokia didelė, kokią iš pradžių nustatė Potsdamo tyrėjai. Šios srities mokslininkai vis plačiau įtraukia antrinius poveikius – pavyzdžiui, miškų gaisrų dūmų poveikį kvėpavimo sveikatai ar tai, kaip jūros lygio kilimas atsiliepia būsto vertei.
Naujojo Pietų Velso universiteto ekonomistas Timothy Nealas neseniai nustatė, kad klimato kaita sukels pasaulinius trikdžius, ribojančius ekonomikos augimą net ir šalyse, kuriose orai yra mažiau ekstremalūs. Rezultatai rodo 40 proc. nuostolį iki 2100 m., jei emisijos išliks didelės.
„Žala, labai tikėtina, yra nepakankamai įvertinta dabartinėje literatūroje“, – sakė T.Nealas.
Klimato ekonomistai nerimauja dėl patikimumo, kuriam kyla grėsmė dėl atšaukto straipsnio, ypač kai D.Trumpo administracija mažina klimato mokslo finansavimą.
Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche profesorė Lint Barrage kritikavo straipsnį dėl metodologijos, teigdama, kad koreguojant kainų indeksus rezultatai būtų gerokai mažesni. Pasak jos, kartais jaučiamas lūkestis pateikti didelius skaičius, o tai gali nustumti mokslą į aktyvizmo teritoriją.
Kiti mokslininkai ragino neperžengti ribų ir koncentruotis į praktinius klausimus, prabrėždami, kad svarbiau nagrinėti konkrečius sprendimus, o ne bandyti optimizuoti ilgalaikes makroekonomines prognozes.
Kaip pažymi laikraštis „Financial Times“, klaidos viename straipsnyje nekeičia gausios mokslinių įrodymų bazės apie didelį ilgalaikį klimato kaitos ekonominį poveikį, kuris jau dabar juntamas. Tačiau ši situacija primena, kad ilgalaikės klimato ir ekonomikos prognozės reikalauja itin didelio atsargumo, o sudėtingų rizikų neįmanoma sutalpinti į vieną tikslų skaičių rinkinį.
JT Aplinkos asamblėja – kurioje JAV vyriausybė nedalyvavo – neseniai paskelbė ataskaitą, parengtą beveik 300 mokslininkų iš 83 šalių. Išsamiausia kada nors atlikta pasaulinės aplinkos būklės vertinimo ataskaita ragina laikytis naujo požiūrio, kad būtų kartu sprendžiamos svarbiausios aplinkosauginės problemos, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, kurie kelia išnykimo grėsmę daugiau nei 1 mln. augalų ir gyvūnų rūšių.
15min verdiktas: trūkta konteksto. Daug dėmesio sulaukęs tyrimas, vertinęs klimato kaitą ir pasaulinę ekonomiką, iš tiesų buvo atšauktas. Grupė ekonomistų sukritikavo tyrimo metodologiją, o tyrėjai sutiko, kad jame buvo įvelta klaidų dėl vienos šalies duomenų. Jas ištaisius, skaičiai pakito ir supanašėjo su kitomis atliktomis panašiomis analizėmis, tačiau pagrindinė idėja išliko – klimato kaita gali turėti didžiulį neigiamą ekonominį poveikį iki šimtmečio pabaigos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
