15min be reklamos

Absurdiška situacija: kodėl Statybų inspekcija vis skundžia teismams savo pačios sprendimus

Statybų inspekcija jau ne pirmą kartą priversta teismui skųsti savo pačios sprendimus. Po plačiai nuskambėjusio „Gelvonų terasų“ atvejo, inspekcijai kreiptis į Temidės tarnus teks ir dėl Juodkrantėje butais virtusios kavinės, kur statybos vykdytos neteisėtai. Kodėl inspekcija vis atsiduria absurdiškose situacijose, kai yra priversta skųsti teismams savo pačios neteisėtai išduotus dokumentus? Kas tai – darbuotojų nekompetencija ar korupcija?
Parduodami „butai“ Juodkrantėje
Parduodami „butai“ Juodkrantėje / 15 min skaitytojos Viktorijos nuotr.

Nuskambėjo du atvejai

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo „Gelvonų terasų“ atvejis, kai Statybų inspekcija, daugiabučio statyboms sostinės Šeškinės rajone einant į pabaigą, nusprendė apskųsti savo pačios joms išduotą leidimą. Teisme pralaimėjusi inspekcija dar kreipėsi į prokurorus, kurie spręs, ar ginti viešąjį interesą.

Dėl šios situacijos nuo 2021 m. nepavyksta užbaigti sandorių su butų pirkėjais, o šie lieka situacijos įkaitais, bijantys likti apskritai be butų ir savo įnašų.

Pastarasis atvejis, kai Statybų inspekcija vėl pranešė teismui skųsianti savo pačios darbuotojo išduotą deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, neseniai skelbtas 15minneteisėtos statybos vykdytos Žaliajame kelyje 3, Neringoje. Tyrimai pradėti po to, kai 15min išsiaiškino, kad statinyje, kuris turėjo būti kavine, pardavinėti butai.

Inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė 15min patvirtino, kad inspekcija kreipsis į teismą su ieškiniu dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo.

Savo sprendimų skųsti negali

„AAA Law“ advokatų kontoros vyresnioji teisininkė Indrė Kuizinienė 15min tvirtino, kad teismai yra labai aiškiai pasisakę, kad Statybų inspekcija negali teismui apskųsti savo pačios išduotų statybos leidimų. Ji gali būti tik atsakovu teisme dėl tokių statybos leidimų panaikinimo, kai kreipiasi kiti asmenys ar subjektai.

Tiesa, teisininkė pripažino, kad situacija, kuomet Statybos inspekcija ginčija savo pačios išduotus dokumentus, deja, nėra tokia ir reta.

„Iš mūsų turimų duomenų apie Juodkrantės kavinės situaciją, analogiškai kaip ir „Gelvonų terasų“ atveju, teisinį sprendimą galime prognozuoti. Statybų inspekcijos siekis teismui apskųsti savo pačios išduotą deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą vargu, ar bus sėkmingas. Statybos inspekcija, nustačiusi pažeidimus, kad ir savo darbuotojų padarytus, turėtų iš karto kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – mano I.Kuizinienė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gelvonų terasos
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gelvonų terasos

Tad kodėl Statybų inspekcija vis mina ant to paties grėblio?

Nekompetencija ar korupcija?

Paklausta, kas kaltas dėl to, kad vis turi skųsti savo pačios sprendimus, Statybų inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene R.Kėkštienė 15min aiškino, kad nustačius, jog inspekcijos darbuotojas priėmė neteisėtą sprendimą ar netinkamai vykdė pareigas, įstaiga pagal įstatymus privalo imtis atitinkamų veiksmų dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.

Tokiu atveju, anot jos, taip pat atliekamas ir tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl tokio darbuotojo veiksmų. Taigi, jos aiškinimu, inspekcija tiesiog seka įstatymų eilutėmis.

2022 metais Statybos inspekcijoje iš viso buvo pradėta 14 tarnybinio nusižengimo tyrimų, 12 atvejų darbuotojai pripažinti padarę tarnybinius nusižengimus.

„Jei teismo sprendimu pripažįstama, kad neteisėtu sprendimu buvo sukelta žala valstybei, Statybos inspekcijoje visais atvejais sprendžiama ir dėl valstybei sukeltos žalos išieškojimo regreso tvarka iš neteisėtai veikusių ir kaltais veiksmais žalą valstybei sukėlusių valstybės tarnautojų. Statybos inspekcija yra inicijavusi 5 regreso bylas, kurių rėmuose iš žalą valstybei sukėlusių asmenų priteista 43,8 tūkst. Eur“, – paklausta, ar inspekcijai skųsti sprendimus tenka dėl darbuotojų nekompetencijos, aiškina R.Kėkštienė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Temidė

O kiek tokie besikartojantys atvejai gali būti susiję su korupcijos apraiškomis? Inspekcijos atstovė pabrėžia, kad didinti organizacijos skaidrumą ir atvirumą bei užtikrinti efektyvų nulinės tolerancijos korupcijai politikos įgyvendinimą yra vienas pamatinių jos tikslų.

R.Kėkštienės teigimu, atliekant vidaus kontrolės veiklą ir informacinės sistemos „Infostatyba“ kaupiamų duomenų analizę, Statybos inspekcijos imuniteto tarnyba yra nustačiusi kelis atvejus, kai neteisėti sprendimai, pavyzdžiui, patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo priimti statybos sektoriaus dalyviams informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikus suklastotus dokumentus.

Inspekcijos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus teisėsauga po inspekcijos pranešimų yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus statybos sektoriaus subjektams dėl daugiau kaip 49 nusikalstamų veikų epizodų.

„Dauguma šių tyrimų susiję su atvejais, kai statybos sektoriaus dalyviai į informacinę sistemą „Infostatyba“ kėlė suklastotus dokumentus kreipdamiesi dėl dalinio statybos baigtumo registravimo, statybos užbaigimo patvirtinimo. Kilus įtarimų dėl Statybos inspekcijos tarnautojų veiksmų, inspekcija teisėsaugos institucijoms pateikė informaciją ir dėl galimų kelių Statybos inspekcijos tuomečių darbuotojų galimai neteisėtų veikų“, – atskleidė R.Kėkštienė.

Ji pažymi, kad galimos korupcijos apraiškų įtakos tam tikriems sprendimams statybos srityje kontekste primintinas ir STT šiuo metu atliekamas plataus masto tyrimas dėl galimos korupcijos žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos srityse Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir kitose institucijose.

Kadangi šio tyrimo metu kilo įtarimų dėl keturių Statybos inspekcijos darbuotojų veiklos skaidrumo, jie, anot R.Kėkštienės, nedelsiant buvo atleisti iš darbo.

Deda viltis į naują tvarką, kuri ne kartą sulaukė kritikos

Kaip minėta, naujasis atvejis, kai Statybų inspekcija teks skųsti savo darbuotojo priimtą sprendimą – kai Juodkrantėje kavinės vietoje išdygo butai. Inspekcijos darbuotojas šią deklaraciją patvirtino šių metų liepos 13 d.

15 min skaitytojos Viktorijos nuotr. /Parduodami „butai“ Juodkrantėje
15 min skaitytojos Viktorijos nuotr. /Parduodami „butai“ Juodkrantėje

Kadangi statytojas prašymą per Lietuvos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) pateikė iki gegužės 1 d., deklaraciją dar patvirtino Statybos inspekcijos pareigūnas.

Tačiau po gegužės 1 d. statybų užbaigimo procedūra perduota į statinio (dalies) ekspertizės įmonių, kitaip tariant, į privačių įmonių, rankas.

„Taigi tokių situacijų kaip aptariamoji, kai pati Statybos inspekcija išduoda deklaraciją ir pati nustato pažeidimų bei kreipiasi dėl jos teisėtumo į teismą, ateityje neturi pasitaikyti“, – viliasi R.Kėkštienė.

Tačiau ši tvarka, į kurią tiek vilčių deda inspekcija, ne kartą kritikuota, apie tai rašė ir 15min. Mat ne visi privatūs paslaugos teikėjai galėjo pradėti darbus, o paslauga pabrango 14 kartų.

Tai patvirtina ir I.Kuizinienė, pasakojusi, kad iš rinkos dalyvių girdi, jog statybų užbaigimo procedūrų kaštai po šių pakeitimų gerokai padidėjo.

Maža to, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad ministerijos pasiūlyti pakeitimai naudingesni ne skaidraus statybų proceso siekiančiai visuomenei, bet NT sektoriaus žaidėjams, pranešė portalas delfi.lt.

Aplinkos ministerija prieš mėnesį pristatė Statybos ir Architektūros įstatymo pakeitimus, skirtus eliminuoti korupcijos rizikas statybų sektoriuje. Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, registruojamame projekte numatytomis nuostatomis bus gerinamos statybos užbaigimo procedūros, išplečiant konkurenciją tarp privačių statybos ekspertų, kad vykdant statinio užbaigimo ekspertizę dalyvautų daugiau ekspertų.

Pasak R.Kėkštienės, nuo gegužės 1 d. Statybos inspekcija tikrina statinio (dalies) ekspertizės rangovų teikiamų paslaugų teisėtumą.

„Deklaracijos ir pažymos atrenkamos patikrinimui Statybos inspekcijos naudojant rizikos valdymu paremtą modelį Rizikos valdymo informacinės sistemos (RVIS) automatinėmis priemonėmis (atsižvelgiant į rizikos veiksnių ir jų svorius rizikingumą automatiniu būdu apskaičiuoja informacinė sistema) sudarant tikrintinų deklaracijų ir pažymų sąrašus“, – aiškino ji.

Taip pat, pasak R.Kėkštienės, pasikeitus teisiniam reguliavimui Statybos inspekcija ir toliau teikia statybos užbaigimo aktų išdavimo paslaugą didžiausių ir rizikingiausių statinių statybos Lietuvoje atvejais. Anot Statybų inspekcijos atstovės, statyba užbaigiama jos baigtumą patvirtinus statybos užbaigimo komisijos nariams, kuriuos sudaro valstybės ir savivaldybės subjektams.

Inspekcijai antrina ir Aplinkos ministerija, paklausta, kodėl tokie atvejai kartojasi ir kokių sisteminių pokyčių reikia.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Dainiaus Čergelio, dėl šios situacijos tegalima kaltinti aplinkybę, kad statybų užbaigimo procedūras vykdydavo pati Statybų inspekcija.

„Ši funkcija perduota statinio (dalies) ekspertizės rangovams, o ši funkcijos įgyvendinimo kontrolė patikėta Statybų inspekcijai. Taigi pasitikėjimas privačiu sektoriumi yra palydimas ir kontrole. Statybų inspekcija vykdo planinius ir neplaninius baigtų statyti objektų patikrinimus. Statinio (dalies) ekspertizės rangovai netinkamai atliekantys šią funkciją rizikuoja kvalifikacijos atestato netekimu“, – aiškina D.Čergelis.

Taip, anot jo, atribojamos atsakomybės ir nebelieka prielaidų situacijoms, kai priėmusi sprendimą Statybų inspekcija turi jį skųsti ir naikinti, taip pat stiprinama kontrolė, nes inspekcija lieka tik kontrolės funkcija.

STT: nauja tvarka neužtikrins, kad inspekcijai netektų skųsti savo pačios sprendimų

Vis dėlto Specialiųjų tyrimų tarnyba skeptiškai vertina nuomonę, kad į privačias rankas perduota statybų užbaigimo procedūra smarkiai pakeis situaciją.

Pasirodo, ginčyti savo pačios priimtus sprendimus Statybų inspekcijai suteikia teisę galiojantis reglamentavimas.

Kaip 15min paaiškino STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovė Svetlana Krasilnikova, Statybos įstatyme numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuoti asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ar savo iniciatyva. Taigi gali kreiptis Statybų inspekcija bei kitos institucijos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija

Tokiu būdu, nors teisės aktuose ir numatytos galimybės pačiai inspekcijai ginčyti savo pačios sprendimus, tačiau tai tampa neįmanoma dėl procesinių kliūčių, todėl, kad tuomet sutampa tiek ieškovas ir atsakovas, o taip būti negali, mat teisminio proceso esmė yra būtent šalių rungtyniavimo principas.

„Šiais atvejais inspekcija kreipiasi į prokuratūrą prašydama jos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimą lėmė tam tikri jos pačios (atskirais atvejais ne vien jos pačios) atlikti veiksmai ir priimti sprendimai. Dėl to, praėjus laikui, tam tikrais atvejais inspekcija yra priversta ginčyti savo pačios specialistų priimtus sprendimus“, – aiškina STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovė.

2019-aisiais STT atlikus korupcijos rizikos analizę inspekcijos veikloje nustatyta, kad inspekcija ne visada imasi iniciatyvos ginti viešąjį interesą ar nustatyti jo pažeidimus, taip pat jai trūksta teisinių priemonių tai daryti.

„Antikorupciniu požiūriu tokia situacija laikytina neskaidri ir ydinga, reikalaujanti iškelti asmeninės sprendimus priimančių specialistų, inspektorių atsakomybės neišvengiamumo klausimą. Todėl korupcijos rizikos analizėje buvo pateiktas siūlymas inspekcijai, nustačius panašaus pobūdžio atvejus, kuomet tenka ginčyti savo institucijos anksčiau priimtus sprendimus, juos priėmusiems (ar tinkamų sprendimų nepriėmusiems) pareigūnams, po to, kai teismas konstatuoja vienokius ar kitokius teisės aktų pažeidimus, padarytus inspekcijos darbuotojų, laikytis atsakomybės neišvengiamumo principo ir spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo“, – sako S.Krasilnikova.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

Pasak jos, inspekcija į šį pasiūlymą atsižvelgė, savo vidaus teisės aktą papildė nuostata dėl darbuotojų atsakomybės taikymo, kai pati inspekcija, o ne tik teismas nustato jos darbuotojų neteisėtas veikas.

„Ateityje situacija dėl statybos užbaigimo surašant deklaraciją galimai dalinai pasikeis, tačiau privačiam sektoriui ši procedūra atiduota tik nuo gegužės ir taikoma tik neypatingiems statiniams. Iki tol jas išdavinėjo inspekcija. Taigi ir dėl neypatingų statinių dar gali tekti ginčyti ir savo pačių iki š. m. gegužės 1 d. veiksmus – statybos deklaracijos išdavimą“, – sako S.Krasilnikova.

O ypatingų statinių atveju, pasak jos, procesas nesikeičia – užbaigimas vykdomas surašant statybos užbaigimo aktą, kurį surašo pati inspekcija.

Teisininkė: reikia kitokių pokyčių

Vis dėlto „AAA Law“ advokatų kontoros vyresnioji teisininkė Indrė Kuizinienė 15min teigė, kad perdavus statybų užbaigimo procedūrą į privačias rankas tikimasi kokybinio pokyčio.

„Po šių pakeitimų Statybų inspekcija aptariamas deklaracijas galės ginčyti ir kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo“, – pažymi teisininkė.

Pasak jos, kad tokie atvejai nesikartotų, pokyčių pirmiausiai reikia valstybės institucijų požiūryje į savo funkcijas ir vietą viešojo administravimo sistemoje.

„Dažnai girdime, taip pat ir „Gelvonų terasų“ atveju, kad Statybų inspekcija save vertina labiau kaip techninių funkcijų vykdytoją, nors yra priešingai – remiantis Aplinkos ministro patvirtintais Statybų inspekcijos nuostatais jos pagrindinė funkcija yra kokybinė, t. y. teisėtumo užtikrinimas statybų procese“, – pažymi teisininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką