Sekite 15min Google
Tačiau kaip nuspręsti, kada pakanka vaizdo skambučio, o kada verta susirinkti gyvai? L. Dumskė siūlo pradėti nuo susitikimo tikslo. Pasak ekspertės, renkantis susitikimo formatą derėtų įvertinti keturis dalykus: klausimo sudėtingumą, santykių komandoje būklę, laukiamą rezultatą ir vietą.
Susitikimui nebūtina vykti į kitą miesto galą. Verslo centrų bendros erdvės leidžia komandai atsitraukti nuo kasdienių darbo vietų ir susirinkti ilgesnei diskusijai tame pačiame pastate. Pavyzdžiui, tokie naujos kartos verslo centrai, kaip Vilniaus Konstitucijos prospekte veikianti „Sąvaržėlė“, siūlo 160 kv. m konferencijų salę, o neformaliems pokalbiams puikiai tinka šviesus ir atviras atrijus.
Gyvas pokalbis ypač naudingas tada, kai komanda ilgai diskutuoja, tačiau vis tiek nesusitaria. Susitikus vienoje vietoje lengviau iškelti nesutarimus ir išsiaiškinti jų priežastis.
„Gyvai žmonės greičiau pastebi neverbalinius signalus – sutrikimą, abejonę, entuziazmą. Todėl toks formatas naudingas visada, kai norime geriau suprasti skirtingas nuomones, išnagrinėti sudėtingą situaciją ar išmokti naujo elgesio“, – paaiškina strategė.
Kaip pasirinkti susitikimo erdvę
Susitikimo erdvę verta rinktis pagal numatytas veiklas – bendrą diskusiją, darbą mažomis grupėmis ar idėjų pristatymą.
„Kartais komandos geriau dirba neutralioje erdvėje, kur nėra hierarchinių ženklų – vadovo kabineto, įprastų sėdėjimo vietų ar kasdienio triukšmo“, – sako L. Dumskė.
Bendra konferencijų salė tame pačiame verslo centre leidžia pakeisti įprastą darbo aplinką neišvykstant iš pastato. Renkantis erdvę svarbu įvertinti ir privatumą, ypač jei numatoma aptarti jautrius klausimus, taip pat vietos pasiekiamumą ir kelionės trukmę.
Planuojant susitikimą svarbi ir galimybė per pertraukas pabendrauti neformalioje aplinkoje. Tokiuose verslo centruose kaip „Sąvaržėlė“ tam galima pasitelkti atrijų ar jaukią kavinukę.
„Gyvai susitikę žmonės neretai pageidauja ilgesnių pertraukų nei anksčiau – jie nori spėti pasikalbėti su kolegomis, kurių kasdien nemato, pasidalyti naujienomis ir aptarti tai, kam įprastą darbo dieną laiko neatsiranda“, – pastebi strategė.
Tokie pokalbiai stiprina ryšius ir tarp žmonių, kurie kasdien nedirba kartu. Geriau pažįstant kolegas lengviau suprasti jų reakcijas, kreiptis pagalbos ir pradėti sudėtingesnę diskusiją.
Kodėl darbuotojai pasirenka tylą
Tinkama erdvė padeda organizuoti susitikimą, tačiau žmonių atvirumas priklauso ir nuo jų patirties komandoje. Jei kitokia nuomonė anksčiau sukeldavo vadovo nepasitenkinimą, darbuotojas gali pasirinkti tylėti net ir sėdėdamas prie bendro stalo.
Kad diskusijoje būtų išgirsta daugiau nuomonių, L. Dumskė siūlo prieš bendrą aptarimą paprašyti kiekvieno dalyvio individualiai užsirašyti savo vertinimą. Tai leidžia susidaryti poziciją dar neišgirdus aktyviausių kolegų pasiūlymų.
„Vadovui ypač svarbu sąmoningai nekalbėti pirmam, kai norima išgirsti tikrą komandos nuomonę. Jei vadovas iš karto paskelbia savo poziciją, dalis žmonių gali nesąmoningai pradėti prie jos taikytis“, – atkreipia dėmesį strategė.
Svarbu ir tai, kaip reaguojama į išsakytą nuomonę. Pasak L. Dumskės, vadovui ramiai priimant nepatogius klausimus ir rimtai vertinant argumentus, ilgainiui atsiranda daugiau pasitikėjimo.
Susitarimai turi virsti veiksmais
Dar prieš susitikimą dalyviai turėtų gauti svarbią informaciją ir žinoti, kodėl jų dalyvavimas būtinas.
„Dar viena dažna klaida – neįvardyti, pagal kokius kriterijus bus vertinami galimi sprendimai. Kai kriterijai aiškūs, diskusija tampa mažiau asmeniška ir greitesnė“, – sako L. Dumskė.
Susitikimo pabaigoje ji siūlo skirti kelias minutes trims klausimams: ką nusprendėme, kas už ką atsakingas ir kas liko neišspręsta. Jei sutariama imtis veiksmų, turi būti aišku, kas konkrečiai juos atliks ir iki kada.
Ne kiekvieną diskusiją būtina užbaigti bendru sutarimu. Kartais geras rezultatas – aiškiai įvardytas nesutarimas ir tai, kokios informacijos trūksta sprendimui priimti.
Daugiau apie verslo centro „Sąvaržėlė“ erdves
Konstitucijos pr. 14A įsikūręs naujos kartos verslo centras „Sąvaržėlė“ – pirmasis legendinio architekto Richardo Rogerso architektų studijos RSHP projektas Baltijos šalyse. Jame britiška architektūros vizija derinama su vietos kontekstu.
„Sąvaržėlėje“ nuomininkai gali naudotis 160 kv. m konferencijų sale, šviesiu atrijumi, restoranu „Lumo“, kavos pertraukoms – „Julius Meinl“ kavine. Ranka pasiekiamos ir kitos Vilniaus centrinio verslo rajono paslaugos.
Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 346 parkavimo vietos, iš jų 70 – su elektromobilių įkrovimo prieigomis. Verslo centrui suteiktas aukščiausias BREEAM sertifikavimo įvertinimas „Outstanding“. Šiuo metu laisvi plotai – nuo 150 kv. m.
