Ekspertai pastebi, kad šiemet toliau nuosekliai auganti būsto paklausa tiesiogiai koreliuoja ir su augančiomis jo kainomis: daugiausiai parduodama 45-50 kv. m. ploto būsto, kurio kaina siekia 3,5-4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, o galutinė vidutinė būsto vertė siekia 180–200 tūkst. eurų.
„Analizuodami populiariausius rajonus, matome, kad naujakurių pasirinkimuose itin svarbiu kriterijumi išlieka kvadratinio metro kaina. Būstui brangstant, toks požiūris – labai natūralus. Tačiau norint sutaupyti svarbu įvertinti ir tai, kad, miestui pastarąjį dešimtmetį sparčiai išsiplėtus į pakraščius, pamažu ir mums ima galioti didmiesčių standartai, pagal kuriuos į galutinę būsto kainą yra įskaičiuojamas ir kasdienių kelionių laikas, kuro, automobilio sąnaudos bei visi kiti kaštai, kuriuos sukuria pasirinkta gyvenamoji vieta“, – sako vienos iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ vadovas bei vienas iš partnerių Ugnius Latvys.
„KAITA Group“ analitikų duomenimis, daugiausia būstų per pastaruosius tris mėnesius parduota nuo Vilniaus centrinės dalies kiek labiau nutolusiuose rajonuose: Verkiuose (238), Justiniškėse (210) ir Pašilaičiuose (167). Šiuose rajonuose perkamiausiuose naujuose projektuose, eksperto teigimu, dominuoja 3,2-3,5 tūkst. eurų už kv. m. kainos ir apie 150-160 tūkst. eurų galutinė būsto vertė.
„Tuo tarpu rinkos pardavimų vidurkį tiek pagal kainą, tiek pagal būsto plotą šiemet tiksliausiai atspindi Žirmūnai, kur per ketvirtį parduoti 109 naujos statybos būstai. Čia kvadratinio metro kaina siekia apie 3,7 tūkst. eurų, vidutinis plotas – 45,59 kv. m., o galutinė kaina – apie 167 tūkst. eurų. Žirmūnai istoriškai yra tarpinis rajonas tarp miesto centro bei vadinamųjų miegamųjų rajonų, užtikrinantis tiek ramybę, tiek patogų susisiekimą su centrine miesto dalimi.
Šiandien panašų statusą įgijo ir Viršuliškės, kuriose šiemet jau parduoti 93 naujos statybos būstai. Čia kaina siekia apie 3,6 tūkst. eurų už kv. m., vidutinis plotas – 46 kv. m., o galutinė būsto vertė – apie 164 tūkst. eurų. Būsto pardavimų skaičius Viršuliškėse ypatingai didina investuotojai, vertinantys likvidumą, kurį kuria geras susisiekimas su centru ir aktyviai rajone plėtojama paslaugų bei žalioji infrastruktūra. Aukštą jų susidomėjimą matome vertindami savo plėtojamo „Newton“ projekto pirkėjų paveikslą. Svarbiu kriterijumi išlieka ir tai, kad kv. m. kainos vidurkis rajone vis dar nesiekia 4 tūkst. eurų, kaip jau yra Vilkpėdėje, Lazdynuose ir kitur“, – teigia U.Latvys.
Tuo tarpu Naujamiestyje, kuriame per ketvirtį parduotas 91 būstas, pasak „KAITA Group“ vadovo, populiariausias išlieka aukštesnio segmento būstas. Čia vidutinė kv. m. kaina siekia apie 5 tūkst. eurų, vidutinis plotas – 60 kv. m., o galutinė būsto vertė – apie 304 tūkst. eurų.
„Naujamiestis šiandien jau yra suprantamas kaip centrinė miesto dalis, gyvenimas čia siejamas su prestižu ir aukšta kasdienio gyvenimo kokybe, nes pačiame rajone aktyviai derinamos gyvenimo ir verslo erdvės, paslaugos bei pramogos. Didelė Naujamiesčio gyventojų dalis visus kasdienius poreikius, įskaitant darbą, darželius, mokyklas ir būrelius, gali pasiekti savo rajono ribose, tai užtikrina didelį rajono populiarumą tarp naujakurių nepaisant vidurkį lenkiančių būsto kainų.
Visgi matome, kad dalį naujakurių itin traukia ir dar vienas Naujamiesčio išskirtinumas: didelė projektų ir kainų įvairovė. Pavyzdžiui, mūsų pačių projekte „Belong“ būsto kainos svyruoja nuo 2,9 iki 4,7 tūkst. eurų už kv. m., todėl jis yra prieinamas pirmojo būsto ieškantiems naujakuriams ir tuo pat metu aktualus stabilią grąžą iš nuomos iš karto gauti siekiantiems investuotojams“, – sako U.Latvys.
Brangiausias rajonas Vilniuje tradiciškai išlieka Senamiestis (36 pardavimai), čia šiemet parduotų naujos statybos projektų vidurkis siekė beveik 6,7 tūkst. eurų už kv. m. kainą ir apie 430 tūkst. eurų vidutinę būsto vertę.
„Vertinant rinkos tendencijas, populiariausias ir tuo pat metu likvidžiausias išlieka būstas, kuris telpa į 150-180 tūkst. eurų kainos rėžius, yra 45-50 kv. m. ploto. Būtent šiame segmente plėtojami projektai šiandien labiausiai atitinka tiek rinkos paklausą, tiek investicinę logiką. Tuo tarpu aukštesnės klasės segmentas išlieka patrauklus kaip ilgalaikė investicija, tačiau reikalauja didesnio kapitalo ir siūlo mažesnį likvidumą“, – teigia ekspertas.
