Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 9d. 19:30

Maistui svirplius auginantys broliai Glušauskai: visada norėjome būti ne ūkininkais, o maisto inovatoriais

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Netyčia pamatytas reportažas, kaip viena didžiausių saldumynų gamintojų „Fazer“ kepa duoną su svirplių miltais, buvo lemtingas Donatui ir Mariui Glušauskams. Susižavėję produktu, pasižyminčiu išskirtine maistine verte ir ypač mažomis sąnaudomis, broliai Glušauskai patys įkūrė svirplių fermą. Netrukus joje užauginti svirpliai jau buvo tiekiami į Suomiją tai pačiai „Fazer“, o šiandien skirtingų skonių džiovintų svirplių užkandžius ir miltus įmonė tiekia Lietuvos rinkai.

„Naujos kartos maistu pradėjome domėtis daugiau nei prieš 3 metus. Išsiaiškinome, kaip plačiai Amerikoje ir Azijos šalyse maistui yra naudojami svirpliai. Su broliu giliai nėrėme į ateities trendų analizes, kaip gyvensime ir kuo maitinsimės po 10, 20 metų.

Prisiskaitę daug literatūros, peržiūrėję įvairiausių mokslinių laidų apie maisto naujoves, jų pakaitalus, supratome, kad tai šaka, kurioje mes matome savo ateitį. O netyčia pamatytas reportažas, kaip Suomijoje „Fazer“ kepa duoną su svirplių miltais visiškai mus įtraukė", – pasakoja „Acheta“ svirplių fermos įkūrėjas Donatas Glušauskas.

Interviu su Donatu ir Mariumi Glušauskais. Asmeninio archyvo nuotr.
Interviu su Donatu ir Mariumi Glušauskais. Asmeninio archyvo nuotr.

Kelis mėnesius užtruko išstudijuoti vabzdžių veisimo ir vartojimo tendencijas, rūšis. Laiko prireikė ir išsiaiškinti Europos Sąjungos patvirtintą naujojo maisto reglamentą, kuriame aiškiai nurodytos svirplių rūšys ir jų auginimo reikalavimai. Glušauskai apsistojo ties rūšimi, kuri išsiskiria dideliu baltymų kiekiu.

Ateities maistas?

Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 m. pasaulyje bus 9 milijardai gyventojų. Todėl vis daugiau gamintojų mąsto apie efektyvias ir žemės išteklius tausojančias mitybos kryptis. Svirpliai šiame kontekste – tinkama alternatyva.

Ieva Vaičiūnaitė (kairėje) ir Jurgita Viltrakienė. "Kitchen Rules" nuotr.
Ieva Vaičiūnaitė (kairėje) ir Jurgita Viltrakienė. "Kitchen Rules" nuotr.

„Visuomenės tvarumo, sveikatingumo šaltinių paieškos skatina gamintojus susitelkti ties naujų baltymų šaltinių gamyba. Todėl nenuostabu, kad vabzdžiai tampa jau atpažįstama žaliava ir europietiškam pasirinkimui. Žmonės, suprasdami, kad jų organizmai yra ekonominė valiuta, patys ieško sveikesnių, kūną stiprinančių produktų“, – įžvalgomis dalinasi gastronominės konsultacijų agentūros „kitchen Rules“ rinkodaros specialistė Ieva Vaičiūnaitė.

Pasak jos, žvelgiant į šios dienos pandeminę situaciją, kai visuomenė turi laiko ir galimybių ieškoti, labiau gilintis į produktų maistines vertes – sveikatingumo tendencijos tik auga. O kartu augs ir panašaus pobūdžio produktų paklausa

Svirplių auginimo sąnaudos keliasdešimt kartų mažesnės nei gyvulinės kilmės produktų. Pasak svirplių augintojų, vien vandens sunaudojama iki 2000 kartų mažiau, mažas auginimo plotas ir šimtais kartų mažiau išmetamo CO2, kuris skatina klimato atšilimą.

Geležies vabzdžiuose daugiau nei špinatuose, kalcio – daugiau nei piene.

Vabzdžiai – tvarus baltymų šaltinis, išsiskiriantis dar didesniu baltymų kiekiu nei jautienoje. Geležies vabzdžiuose daugiau nei špinatuose, kalcio – daugiau nei piene, be to, tai puikus skaidulinės kilmės produktas. Natūralūs svirpliai ar jų miltai turi tik kelis gramus angliavandenių, todėl yra puikiai tinkamas produktas keto mitybos propaguotojams. Vabzdžiai Europos Sąjungoje reglamentuojami kaip naujas maistas.

„Kad šie produktai ras vietą ir Lietuvos rinkoje, rodo ir tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais parengė vabzdžių augintojams veiklos gaires su maisto saugos rekomendacijomis auginimui bei gamybos procesams“, – teigia „kitchen Rules“ konsultantė Jurgita Viltrakienė.

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.

Mentoriai – suomiai

Glušauskų šeimos verslo kelias prasidėjo nuo pažinties ne tik su produktu, bet ir visu verslo modeliu. Pirmiausia, lietuviai susisiekė su įmone, kuri tiekia svirplius „Fazer“.

„Jie yra šios srities pionieriai, inovatoriai, auginantys ne tik pačius svirplius, bet ir gaminantys jų auginimo įrangą. Todėl nebuvo abejonių dėl sprendimo važiuoti į Suomiją ir perimti jų turimas žinias. Suomiai tapo mūsų mentoriais, kurie mus edukavo viso proceso metu. Kėlėme sau tikslą užauginti kokybiškiausią produktą rinkoje, pasaulyje. Tai nulemia daugybė dalykų: nuo pašarų iki auginimo klimato sąlygų. Kai atrandi balansą, viską tiksliai suderini, pavyksta pasiekti rezultatą“, – teigė Donatas Glušauskas.

„Nuvykę apžiūrėjome, paragavome, mokėmės ir stengėmės perimti visą jų know-how. Du metus auginome. Tyliai ir ramiai. Testuodami ir ieškodami geriausio mums rezultato. Sukomės rate tarp auginimo, testavimo, pokyčių integravimo į auginimo procesą ir degustavimo, –pasakoja Donatas. – Kartodami šiuos žingsnius, atlikinėdami mikrobiologinius tyrimus KTU, išradome metodą, kuris leido užauginti geriausios sudėties svirplius, pasižyminčius aukščiausia maistine verte.“

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.

Vienas vairas – du kapitonai

Tarp brolių Glušauskų – ketverių metų skirtumas. Ypatinga bendrystė tarp brolių atsirado išvykus padirbėti į Norvegiją dar per praėjusią krizę prieš dešimtmetį. Abu tvirtina, kad brolių tandemas versle – privalumas. Juk pasitiki žmogumi, kurį pažįsti nuo vaikystės. Verslo atsakomybių pasidalinimas įvyko organiškai – atsižvelgiant į baigtas studijas.

Interviu su Donatu ir Mariumi Glušauskais. Asmeninio archyvo nuotr.
Interviu su Donatu ir Mariumi Glušauskais. Asmeninio archyvo nuotr.

Marius, įgijęs inžinieriaus išsilavinimą, yra atsakingas už svirplių auginimą, produktų kūrimą, gamybą.

„Gamyba – tai visiška jo profesinės realizacijos erdvė. O, aš baigęs vadybą, natūraliai ėmiausi bendro verslo vystymo. Esu atsakingas tiek už komercinę, rinkodarinę, tiek naujų produktų pristatymo dalį“, – pasakoja Donatas.

Svirplių fermos įkūrėjas Donatas Glušauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Svirplių fermos įkūrėjas Donatas Glušauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Produktai iš svirplių

Sugalvoję imtis ateities maisto kūrimo Glušauskai iš karto susitarė, kad bus galutinio produkto vartotojui kūrėjai, ne tiesiog ūkininkai, auginantys svirplius. Tai, anot svirplių fermos įkūrėjų, daug sudėtingesnis kelias, nei pardavinėti tik žaliavą.

Broliai sako norėję gaminti didžiausią maitinę vertę turinčius produktus. Šio kelio pradžia buvo svirplių mišinių su 6 skirtingais skoniais sukūrimas: „Naudodami ekologiškus prieskonių mišinius eksperimentavome, atlikinėjome kokybinius tyrimus, vertindami pirmųjų degustatorių nuomones. Taip išsigryninome didžiausius favoritus – grietinės ir svogūnų bei pomidorų ir bazilikų.“

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.

Antrasis žingsnis – traškios duonelės be glitimo su svirplių miltais gamybos pradžia. Tai produktas, kurį sudaro 25 proc. baltymų, daug skaidulų, amino rūgščių. „Tai visiškas mūsų bestseleris. Svirplių miltus labiausiai perka sportininkai. Jie net darosi baltymų kokteilius, kuriuos papildydami tik šaukštu svirplių miltų labai pakelia produkto maistinę vertę. Įdėjus miltų, pavyzdžiui, net į picą, ji tampa sveiku, baltymingu produktu.“

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.

Sportininkų ir sveikuolių maistas

Maistingų produktų atsiradimu rinkoje džiaugiasi paralimpietis, prizinių vietų laimėtojas Europos ir Pasaulio čempionatuose Tomas Kairys.

Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.
Naujosios kartos maistas - džiovinti svirpliai. „Acheta“ nuotr.

Pasak jo, svirplių miltus sudaro net 65 procentai baltymų, o riebalų ir angliavandenių atitinkamai 22 ir 7 procentai.

„Tai unikalus produktas. Baltymai – organizmo statybinė medžiaga. Svirplių miltus galima naudoti vietoje įprastų kvietinių miltų kepant blynus, varškėčius, pyragus ar kitus įprastus desertus, ypatingai, jei stengiamasi sumažinti kūno svorį, kadangi baltymų virškinimui organizmas sudegina daugiausiai kalorijų“, - pasakojo jis.


Daugiau įkvepiančių šeimų verslo istorijų – 15min rubrikoje „Versli šeima"

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką