Svarbiausios naujienos
- Smūgis V.Putinui: paradą stebėjo A.Lukašenkos špicas, bet ne užsienio lyderiai
- V.Zalužną dėl sveikatos būklės atleido iš karinės tarnybos ir paskyrė ambasadoriumi
- Buvęs NATO pajėgų vadas paaiškino, kaip uždėti Rusijai apynasrį
- Pergalės parade už V.Putino sėdėjo kariškis iš Bučoje buvusios divizijos
- Kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi?
- Tamsiausia Rusijos kario išpažintis iš fronto: „Aš buvau tik šturmui reikalinga „mėsa“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: V.Putinas nesiruošia sustoti, jis yra informaciniame akvariume
19:39
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsitvirtino informaciniame „akvariume“ ir neketina sustoti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 9 d. Kyjive surengtame spaudos brifinge po derybų su Europos Parlamento pirmininke Roberta Mecela.
„Turime apsaugoti Ukrainą. Tai mūsų ateitis ir mūsų nepriklausomybė. Putinas neketina sustoti. Jis yra šiame informaciniame akvariume, šiame jo specialiųjų tarnybų sukurtame pasaulyje, jis jame gyvena“, – sakė jis, ragindamas Kyjivo partnerius toliau padėti karo nualintai šaliai, kuri kovoja ne tik už Ukrainą, bet ir už Europą.“, – sakė jis.
„Mes kovojame už visą Ukrainą, esame Europos dalis, todėl kovojame už save ir už Europą.“
Oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą turėtų prasidėti jau 2024 m. birželį, per brifingą paskelbė Europos Parlamento pirmininkė R.Metsola.
„Europos Parlamentas visais įmanomais būdais padės Ukrainai žengti būtinus žingsnius jos europinio kelio link“, – sakė R.Metsola.
Pasak jos, Ukraina ir toliau bus Europos Sąjungos prioritetas. Europos Parlamentas „buvo pirmoji Europos Sąjungos institucija, paraginusi suteikti Ukrainai kandidatės statusą, o vėliau pradėti stojimo derybas“, – sakė R.Metsola.
Europos Sąjunga remia visus 10 Ukrainos „taikos plano“ punktų. „Mums reikia teisingos, laisvos ir orumo taikos. Niekas negali būti nuspręsta be visiško ukrainiečių sutikimo“, – sakė ji.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:27
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai iš šalies pietų paleido bepiločius orlaivius
00:21
Penktadienio vakarą, apie vidurnaktį, rusai šalies pietuose paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.
„Dnepropetrovsko, Chersono, Mykolajivo ir Zaporižios srityse – grėsmė panaudoti atakos bepiločius orlaivius!“ – pranešė jie.
Pentagonas blokuoja Rusijos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ Ukrainoje
23:48
JAV Pentagonas neleidžia Rusijos kariuomenei naudotis „Starlink“ interneto terminalais, veikiančiais mūšio lauke Ukrainoje, gegužės 9 d. interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV gynybos departamento gynybos sekretoriaus padėjėjas kosmoso politikai Johnas Plumbas.
Manoma, kad „Starlink“, kuris, palyginti su mobiliojo ryšio ar radijo signalais, yra pripažintas saugesniu, yra labai svarbus Ukrainos operacijoms. Praėjusiais metais Pentagonas susitarė su „SpaceX“ finansiškai remti Ukrainos kariuomenės prieigą.
Šių metų pradžioje Ukrainos karinės žvalgybos vadovas laikraščiui „Wall Street Journal“ sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje naudoja tūkstančius „Starlink“ palydovinio ryšio terminalų, kuriuos pagamino Elono Musko bendrovė „SpaceX“.
Pasak J.Plumbo, JAV „aktyviai įsitraukė į bendradarbiavimą su Ukrainos vyriausybe ir „SpaceX“, siekdamos kovoti su Rusijos neteisėtu „Starlink" terminalų naudojimu“.
Ukraina yra labai priklausoma nuo „Starlink“ – pernai ji pranešė, kad kariuomenėje, ligoninėse, įmonėse ir pagalbos organizacijose veikia apie 42 000 terminalų.
Amerikiečių pareigūnas nepatikslino, kokia taktika taikoma siekiant blokuoti Rusijos prieigą prie „Starlink“ terminalų Ukrainoje.
V.Orbanas sako, kad remia Kinijos taikos planą
23:27
Gegužės 9 d. Budapešte vykusiame susitikime su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad remia Kinijos taikos planą.
„Šiandien Europa yra karo pusėje“, – sakė V.Orbanas per bendrą spaudos konferenciją su Prezidentu Xi Jinpingu. „Vienintelė išimtis yra Vengrija, kuri ragina nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas bei remia visas tarptautines pastangas, nukreiptas į taiką... Mes taip pat remiame Kinijos taikos iniciatyvą, kurią pristatė Xi Jinpingas.“
Kinijos prezidentas šiuo metu yra išvykęs į kelionę po Europą. Per pastarąją savaitę Prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen.
Vengrija yra vienintelė ES šalis, palaikanti glaudžius ryšius su Kremliumi nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Priešingai nei kiti Vakarų šalių vadovai, Vengrijos vadovas neseniai pasveikino Vladimirą Putiną su „pergale“ prezidento rinkimuose.
Pasienio policija: į Slovakiją bėgančių ukrainiečių vyrų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai
23:16
Gegužės 9 d. Slovakijos pasienio policija pranešė, kad per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, daugiau nei dvigubai padaugėjo karinio amžiaus vyrų, pagautų bėgančių iš Ukrainos ir bandančių kirsti Slovakiją.
Pagal karo padėtį 18-60 metų amžiaus Ukrainos vyrams, išskyrus kai kurias išimtis, neleidžiama išvykti iš šalies, nes jie gali būti pašaukti į karinę tarnybą.
Kalbėdama su AFP, Slovakijos pasienio policija sakė, kad per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius buvo sulaikyti ir paleisti 338 ukrainiečiai, palyginti su 166 per tą patį 2023 m. laikotarpį.
„Pirmąją gegužės savaitę prie žaliosios sienos sulaikėme 45 vyrus, – sakė atstovė spaudai Agnesa Kopernicka ir pridūrė: „Per tą patį praėjusių metų laikotarpį šis skaičius buvo keturi.“
Siekdama padidinti mobilizaciją 2024 m., Ukraina atnaujina su šaukimu į kariuomenę susijusią teisinę sistemą ir įveda griežtesnes bausmes už šaukimo į kariuomenę vengimą.
Balandžio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Andrijus Demčenka sakė, kad daugiau kaip 30 vyrų žuvo bandydami kirsti kalnuotą vakarinę Ukrainos sieną, kad išvengtų mobilizacijos.
Ukrainai susiduriant su iššūkiu mobilizuoti daugiau vyrų į savo kariuomenę, BBC 2023 m. lapkričio mėn. ataskaitoje nurodoma, kad apie 20 000 ukrainiečių vyrų neteisėtai kirto sieną ir išvengė mobilizacijos.
Į rusų bombarduojamą Odesą estas investuoja milijonus: nenorėjo palikti bendražygių vienų
23:13
Estijos verslininkas Marcelis Vichmannas karo Ukrainoje metu investavo milijonus eurų ir planuoja baigti statyti didelį gyvenamųjų namų kompleksą Odesoje – miestas yra tapęs nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų taikiniu.
Verslininkas milijonus investavo gyvenamųjų namų kompleksui Odesos įlankoje su 15 daugiabučių namų ir 1200 butų statybai užbaigti.
Iki plataus masto karo pradžios buvo pastatyta kiek daugiau nei pusė komplekso. Jau per karą baigti statyti trys daugiabučiai su 320 butų.
Šiandien komplekse gyvena apie 1500 žmonių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietija suteiks Ukrainai 45 mln. eurų dotaciją energetikos atkūrimui
21:57
Gegužės 9 d. Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad Vokietija suteiks Ukrainai 45 mln. eurų (48 mln. JAV dolerių) dotaciją energetikos atkūrimui.
Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, sunaikino kelias šilumines elektrines visoje šalyje, įskaitant Trypilio elektrinę, kuri yra pagrindinė elektros energijos tiekėja Kyjivo, Žytomyro ir Čerkasų sritims.
Dotacija bus finansuojamas projektas „Elektros energijos perdavimo efektyvumo didinimas“, kuris buvo oficialiai patvirtintas per Ukrainos energetikos ministro ir Vokietijos plėtros ministrės Svenjos Schulze susitikimą.
„Mums labai svarbu, kad lėšas būtų galima nukreipti įvairiomis kryptimis, kad būtų atkurtas ir sustiprintas priešo atakų veikiamų perdavimo sistemos objektų stabilumas“, – sakė Hermanas Haluščenka.
Ukrainos valstybinis energetikos operatorius „Ukrenegro“ pasirašė dotacijos sutartį su Vokietijos plėtros banku KfW. Ministerijos teigimu, už šias lėšas bus nupirkta įranga, skirta „Ukrenegro“ pastotėms energetiškai efektyviai modernizuoti, automatizuoti ir rekonstruoti.
JAV pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainai bus pristatyta naujų ginklų
21:48
Artimiausiomis savaitėmis Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbs apie naujų ginklų paketų pristatymą Ukrainai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV valstybės departamento atstovu spaudai Matthew Milleriu.
Pareigūnas teigė, kad Ukrainos kariuomenės personalo skaičiaus didinimo klausimas priklauso tik nuo pačios Ukrainos. Tačiau tuo pat metu JAV ir toliau teiks jai karinę paramą ir toliau rems jos ekonomiką, kad ji galėtų atsistoti ant kojų.
Be to, Valstybės departamento atstovas teigė, kad per kelias ateinančias savaites bus paskelbta dar daugiau pranešimų apie ginklų tiekimą Ukrainai.
Vokietija iš JAV nupirks tris HIMARS sistemas ir perduos jas Ukrainai
20:54
Vokietija kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis perduos Ukrainai papildomas daugkartinio paleidimo ugnies sistemas HIMARS.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus pareiškimu per pokalbį su žurnalistais.
„Kartu su amerikiečiais Ukrainai pristatysime tris HIMARS paleidimo įrenginius“, – sakė jis.
Pasak jo, jos yra kitų Vakarų šalių ginkluotųjų pajėgų balanse ir už jas sumokės Vokietija.
„Taip pat dar kartą tvirtai patvirtinome, kokia svarbi yra ne tik NATO, bet ir ypač mūsų partneriai Europoje, kai kalbama apie tai, kaip mes remiame Ukrainą, kokią reikšmę ir kokį pavojų Putino išpuolis prieš Ukrainą slepia Europos ir pasaulio saugumui.“ , – sakė B.Pistorius.
Per Rusijos išpuolius Charkivo srityje sužeisti 2 žmonės
20:15
Gegužės 9 d. per Rusijos atakas Charkivo srities Kupjansko mieste buvo sužeisti du žmonės, pranešė Charkivo srities karinė administracija „Telegram“ žinutėje.
Dėl išpuolių, kurie įvyko netrukus po 10 val. ryto, į ligoninę paguldyti vyras ir moteris, nurodė administracija.
„Rusijos okupantai ir toliau terorizuoja civilius Charkivo srities gyventojus“, – pridūrė ji.
Ukrainos ministras: sportas Rusijai tėra propagandos įrankis
19:59
Rusijos planas rugsėjį surengti alternatyvų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms renginį įrodo, kad ji nepaiso olimpinių principų ir nori sportą naudoti tik propagandai, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas.
Vadinamosios „Draugystės žaidynės“ turėtų įvykti rugsėjo 15–29 dienomis, praėjus maždaug mėnesiui po olimpinių žaidynių, o nugalėtojai bus apdovanojami medaliais ir piniginiais prizais.
Šis renginys laikomas Maskvos atsaku į tai, kad dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022-ųjų vasarį, Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos atletams uždrausta atstovauti savo šalis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Dar neaišku, ar Rusija galiausiai boikotuos Paryžiaus olimpines žaidynes – jos sporto ministras nepritaria tokiam žingsniui, tačiau Maskva dar nepriėmė galutinio sprendimo.
Pasak M.Bidno, „Draugystės žaidynės“ yra pavyzdys, kad Rusija tvarką bando sugriauti net sporte.
„Po to, kai Rusija valstybiniu lygmeniu nusprendė finansuoti vadinamąsias „Draugystės žaidynes“ ir įsteigė vadinamąją „Tarptautinę draugystės asociaciją“ šioms žaidynėms organizuoti, ji visam pasauliui įrodė, kad nepaiso olimpinių principų“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške teigė ukrainiečių ministras.
„Ji paprasčiausiai bando panaudoti sportą savo propagandai, kad savo agresyvų karą pridengtų sporto viešųjų ryšių fasadu“, – pridūrė jis.
Dauguma rusų ir baltarusių atletų neatitinka sąlygų, kad galėtų varžytis Paryžiuje kaip neutralūs sportininkai, todėl „Draugystės žaidynės“ suteikia jiems galimybę dalyvauti pasaulinėse įvairių sporto šakų varžybose.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas „Draugystės žaidynes“ pavadino cinišku mėginimu politizuoti sportą, o komitetas liepė kitoms šalims jose nedalyvauti.
Kurį laiką T.Bachas buvo smarkiai kritikuojamas už atsisakymą iš karto uždrausti rusams ir baltarusiams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, tačiau TOK sugriežtino savo poziciją, uždrausdamas neutraliems sportininkams dalyvauti liepos 26 dieną vyksiančioje atidarymo ceremonijoje.
M.Bidnas, kuris lapkritį sporto ministro poste pakeitė Vadymą Hucaitą, mano, kad TOK lūžio taškas požiūryje į Rusiją buvo „Draugystės žaidynių“ paskelbimas, nepaisant Maskvos pasiteisinimų, kad šiuo renginiu nesiekiama konkuruoti su olimpinėmis žaidynėmis.
„Reikšminga tai, kad iškart po Rusijos sprendimo rengti vadinamąsias „Draugystės žaidynes“ TOK sugriežtino neutralumo kriterijų reikalavimus“, – sakė M.Bidnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, išreikšdama Kremliaus pyktį dėl to, kad rusams buvo uždrausta dalyvauti Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, pareiškė, kad TOK „nuslydo į rasizmą ir neonacizmą“.
Rusų gubernatoriai: Ukrainai apšaudžius kelis Rusijos pasienio kaimus žuvo du žmonės
19:49
Ukrainai ketvirtadienį apšaudžius kelis Rusijos pasienio kaimus žuvo du žmonės, socialiniuose tinkluose pranešė vietos gubernatoriai.
„Nuo tiesioginio smūgio į namą žuvo vietos gyventojas“ Tjotkino kaime, esančiame prie sienos su Ukraina, platformoje „Telegram“ pranešė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas atskirame pranešime teigė, kad per Ukrainos apšaudymą Naujosios Tavolžankos kaime žuvo moteris.
V.Zelenskis: V.Putinas nesiruošia sustoti, jis yra informaciniame akvariume
19:39
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsitvirtino informaciniame „akvariume“ ir neketina sustoti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 9 d. Kyjive surengtame spaudos brifinge po derybų su Europos Parlamento pirmininke Roberta Mecela.
„Turime apsaugoti Ukrainą. Tai mūsų ateitis ir mūsų nepriklausomybė. Putinas neketina sustoti. Jis yra šiame informaciniame akvariume, šiame jo specialiųjų tarnybų sukurtame pasaulyje, jis jame gyvena“, – sakė jis, ragindamas Kyjivo partnerius toliau padėti karo nualintai šaliai, kuri kovoja ne tik už Ukrainą, bet ir už Europą.“, – sakė jis.
„Mes kovojame už visą Ukrainą, esame Europos dalis, todėl kovojame už save ir už Europą.“
Oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą turėtų prasidėti jau 2024 m. birželį, per brifingą paskelbė Europos Parlamento pirmininkė R.Metsola.
„Europos Parlamentas visais įmanomais būdais padės Ukrainai žengti būtinus žingsnius jos europinio kelio link“, – sakė R.Metsola.
Pasak jos, Ukraina ir toliau bus Europos Sąjungos prioritetas. Europos Parlamentas „buvo pirmoji Europos Sąjungos institucija, paraginusi suteikti Ukrainai kandidatės statusą, o vėliau pradėti stojimo derybas“, – sakė R.Metsola.
Europos Sąjunga remia visus 10 Ukrainos „taikos plano“ punktų. „Mums reikia teisingos, laisvos ir orumo taikos. Niekas negali būti nuspręsta be visiško ukrainiečių sutikimo“, – sakė ji.
Rusija sutinka iš Armėnijos išvesti dalį karių ir pasieniečių
18:34
Rusija sutiko išvesti dalį savo karių ir sienos apsaugos pareigūnų iš Armėnijos, ketvirtadienį pranešė Kremlius, kelis mėnesius augant įtampai tarp dviejų buvusių sovietinių laikų sąjungininkių.
Jerevanas, tradicinis Maskvos partneris, pastaruoju metu viešai nuo jos atsiriboja, piktindamasis, kad Rusijos taikos palaikymo pajėgos neįsikišo per žaibišką praėjusių metų Azerbaidžano puolimą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienio vakarą Maskvoje susitiko su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir susitarė dėl kai kurių Rusijos karių išvedimo, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, cituodama Kremlių.
„2020 metų rudenį Armėnijos prašymu mūsų kariai ir pasieniečiai buvo dislokuoti keliuose regionuose“, – cituojamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„N.Pašinianas sakė, kad dabar, pasikeitus sąlygoms, tokio poreikio nebėra. Prezidentas V. Putinas sutiko, ir buvo susitarta dėl mūsų kariuomenės ir pasieniečių išvedimo“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė, kad prie Armėnijos sienų su Turkija ir Iranu ir toliau budės rusai.
Armėnija anksčiau pareikalavo, kad Rusijos pasieniečiai pasitrauktų iš Jerevano tarptautinio Zvartnoco oro uosto.
N.Pašiniano valdančiosios partijos Armėnijos parlamente vadovas Haikas Kondžorjanas ketvirtadienį sakė, kad susitarimas susijęs su Rusijos kariniais ir pasienio postais, įrengtais penkiuose Armėnijos regionuose po šešias savaites 2020-aisiais trukusio karo su Azerbaidžanu.
Neatrodo, kad susitarimas turėtų įtakos pagrindinei Rusijos karinei bazei Armėnijos Giumri mieste, kurioje dislokuota apie 3 tūkst. karių.
Abi šalys tebėra karinės sąjungininkės Maskvos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kuri yra abipusės gynybos paktas, tačiau Jerevanas teigė, kad dėl dvišalės įtampos jos dalyvavimas de facto įšaldytas.
Šiemet Armėnija taip pat oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.
Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.
JAV jūrų pėstininkai su HIMARS sistema vykdo kovinius šaudymus Lietuvoje
17:57
Gegužės 9 d. Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone Kairiuose (Klaipėdos r.) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) jūrų pėstininkai kartu su Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariais pirmą kartą Lietuvoje vykdė kovinio šaudymo pratybas į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai.
Koviniai šaudymai iš sistemų HIMARS yra viena iš tarptautinių pratybų ,,Neatidėliotinas atsakas 2024“ (angl. “Immediate Response 2024) dalių, kai į Lietuvą iš JAV dislokuota reaktyvinės salvinės ugnies sistema. Šiose pratybose daugiausia dėmesio skiriama strateginiam pajėgų dislokavimui, iš anksto dislokuotų kariuomenės atsargų panaudojimui ir sąveikai su partneriais bei sąjungininkais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Taip toli Ukrainos dronas dar neskriejo: smogė rusų naftos perdirbimo gamyklai už beveik 1 200 km nuo sienos
17:35
Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) surengė rekordiškai tolimą drono smūgį į Rusijos naftos perdirbimo gamyklą, esančią beveik už 1 200 km nuo sienos, ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos šaltinis.
Šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad smūgis naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Baškirijos respublikoje buvo „SBU darbas“ ir buvo įvykdytas „rekordiniu atstumu“.
Pasak šaltinio, dronas nuskrido 1 500 km atstumą.
Šaltinis teigė, kad taip pat buvo smogta dviem naftos saugykloms Rusijos Krasnodaro krašte.
„SBU dar kartą įrodė, kad turi galingų technologinių sprendimų, padedančių suduoti skaudžius smūgius priešui“, – teigė šaltinis.
Rusijos avarinės tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad buvo pažeista Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ priklausančios „Salavat“ naftos perdirbimo gamyklos Baškirijoje siurblinė.
„Nėra nei gaisro, nei aukų“, – socialiniuose tinkluose parašė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Vietos pareigūnai teigė, kad po drono smūgio virš naftos perdirbimo gamyklos kilo dūmai, tačiau ji ir toliau veikė įprastai.
Išpuolis įvykdytas Rusijai švenčiant sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.
„Tai bandymas sugadinti mums šventę. Neketiname pasiduoti provokacijoms. Su Pergalės diena!“, – sakė Baškirijos respublikos vadovas Radijus Chabirovas.
ES sankcijomis vėl taikosi į rusų laivus: įvardijo, ką nori apriboti
17:32
Europos Sąjunga (ES) pasiūlė įvesti apribojimus 11 laivų, kurie remia Rusiją kare su Ukraina. Naujieji apribojimai apimtų draudimą įplaukti į ES uostus ir inkaravietes, taip pat apsunkintų logistiką, nes jiems būtų draudžiama naudotis tam tikromis Europos bendrovių paslaugomis, rašo „Unian“.
Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad tarp laivų, kuriems taikomos sankcijos, yra 4 degalų tanklaiviai, 2 naftos tanklaiviai, 2 dujų saugyklos, skirtos „Novatek“ suskystintų gamtinių dujų perkrovimo Kamčiatkos pusiasalyje projektui, ir krovininis laivas. Vienas iš jų – Baltijos jūroje sudužęs tanklaivis „Andromeda Star“, turėjęs negaliojantį Europos draudimą.
Tokiais pasiūlymais ES stengiasi atimti iš Rusijos galimybes apeiti nustatytas Rusijos naftos kainų ribas, pasitelkiant šešėlinį laivyną, ir apriboti laivų, dalyvaujančių gabenime prekių, iš kurių gaunamos pajamos Rusijos karo mašinai.
Apribojimai būtų taikomi draudimui ir techninei pagalbai, įskaitant „bunkeriavimo, laivų aprūpinimo, įgulos keitimo, krovinių pakrovimo ir iškrovimo, vilkimo paslaugas“. Europos tiekėjams taip pat būtų draudžiama perkrauti krovinius iš vieno laivo į kitą.
Sankcijos apsunkintų šiems laivams ir degalų įsigijimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: bijodami nacionalizacijos, Rusijos oligarchai savo turtą ėmė tempti į tėvynę
17:17
Rusijos milijardieriai, kuriems prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų sankcijos buvo pritaikytos, pradėjo palaipsniui pervesti turtą į savo tėvynę, baimindamiesi galimo jų verslo nacionalizavimo, leidiniui „Bloomberg“ sakė du Rusijos milijardieriai, sutikę kalbėti užtikrinant jų anonimiškumą.
Pasak vieno iš jų, jie priversti savo verslą vykdyti tik Rusijoje ir stengiasi negalvoti apie galimą turto konfiskavimo riziką. Kitas verslininkas, kuriam buvo pritaikytos sankcijos ir kuris grąžino savo turtą į tėvynę, pažymėjo, kad dabar jis su šeima kurs naują gyvenimą Rusijoje.
Agentūra patikslina, kad Kipras ir Šveicarija, prasidėjus Rusijos invazijai, įvedė draudimą teikti šeimos fondų, kurių steigėjai ar naudos gavėjai yra Rusijos piliečiai, valdymo paslaugas.
Kiti turtingi rusai siekia perkelti savo lėšas į „draugiškas šalis“, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau dauguma milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, nusprendė savo turtą perkelti į tėvynę.
Kadangi Rusijoje nėra paveldimo turto mokesčio, valdžios institucijos jau seniai stengiasi paskatinti turtingus rusus grąžinti turtą į tėvynę. 2022 m. Rusijos Federacijoje pradėti kurti privatūs fondai, kurie leidžia perduoti turtą paveldėtojams. Nuo 2022 m. pradžios, kai įstatymas įsigaliojo, buvo sukurta apie 30 tokių fondų, iš kurių paskutinis atsirado gegužės mėnesį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Smūgis V.Putinui: paradą stebėjo A.Lukašenkos špicas, bet ne užsienio lyderiai
16:46 Atnaujinta 17:51
Per Raudonąją aikštę Maskvoje dardėjo balistinės raketos, virš galvų praskrido naikintuvai, o negausus užsienio lyderių būrys žvelgė į tai abejingai. Kaip ir kasmet Rusijoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą, ketvirtadienį vyko tradicinė ceremonija, kuri yra svarbi milijonams rusų ir kuri atspindi prezidento Vladimiro Putino bandymus sukurti normalumo iliuziją gyventojams bandant susitaikyti su užsitęsusiu karu.
Pernai per Pergalės dienos šventę, kai Rusija kovojo mūšio lauke, V.Putinas sakė, kad šalis dalyvauja „tikrame kare“ dėl išlikimo, ir apkaltino Vakarų elitą, kad šis neva siekia „Rusijos dezintegracijos ir sunaikinimo“. Ketvirtadienį jis tik kartą užsiminė apie karą Ukrainoje, pavartodamas savo pirminį invazijos eufemizmą „specialioji karinė operacija“, pastebi dienraštis „The New York Times“.
Rusijos vadovas daugiau laiko skyrė tradicinėms pastaboms apie sovietų piliečių aukas Antrajame pasauliniame kare, o ne šiuolaikinių priešininkų peikimui.
Vis dėlto jis neignoravo tų priešininkų visiškai, atgaivindamas gerai pažįstamą kritiką ir nuoskaudas dėl, jo teigimu, bandymų pakenkti Rusijai ir kaltindamas Vakarus „veidmainyste ir melu“.
Šalčiausia diena nuo 1945 m.
Sningant Raudonojoje aikštėje žygiavo devyni tūkstančiai kariškių, tūkstančiu daugiau nei pernai. Buvo demonstruojama keliomis dešimtimis daugiau karinės technikos vienetų ir dalyvavo dar keli užsienio šalių aukšti pareigūnai.
Miesto centrą, paprastai pilną šventę švenčiančių linksmuolių, daugiausia blokavo saugumo tarnybos. Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, temperatūra Maskvoje buvo šalčiausia, užfiksuota šią dieną nuo 1945 m.
Sulaukė tik buvusių SSRS valstybių ir Kubos, Laoso bei Bisau Gvinėjos dėmesio
Praėjusiais metais V. Putinas priėmė tik buvusių sovietinių respublikų, kurios kartu su Rusija Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš nacistinę Vokietiją, prezidentus. Šiemet tarp užsienio valstybių vadovų buvo Kubos, Laoso ir Bisau Gvinėjos prezidentai, o Vakarų šalių lyderiai ceremoniją ignoravo.
V.Putino artimiausias sąjungininkas užsienyje, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, taip pat dalyvavo ir stebėjo paradą kartu su savo šuniuku, špicu Umka, kuris buvo matomas pirmoje parado tribūnos eilėje.
Paaiškino, kodėl paradas Raudonojoje aikštėje buvo toks kuklus
Du pagrindiniai šio Pergalės parado Maskvoje skirtumai nuo praėjusių metų parado – karo Ukrainoje dalyvių pėstininkų kolona ir pirmą kartą nuo 2021 m. surengta parado dalis ore. Kaip ir praėjusiais metais, žygiuojančiųjų parade nebuvo daugelio dalinių, kurie dalyvavo 2022 m. Daug kare dalyvaujančių technikos vienetų neišriedėjo į paradą. Oro dalies metu praskrido tik 15 lėktuvų, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pasak vedėjo, šiemet parade dalyvavo daugiau nei tūkstantis karo Ukrainoje dalyvių. Tai yra dvigubai daugiau nei 2023 m. Ir skirtingai nei pernai, šįkart šie kariai Raudonosios aikštės grindiniu žygiavo atskira kolona.
Kaip ir praėjusiais metais, šį kartą Raudonojoje aikštėje nepasirodė kelios karinės formuotės, kurios buvo pristatytos 2022 m. Nebuvo 4-osios gvardijos tankų Kantemirovo divizijos, 2-osios gvardijos motorizuotosios šaulių Tamanų divizijos, 27-osios gvardijos atskirosios motorizuotosios šaulių Sevastopolio brigados ir 45-osios atskirosios inžinerinės brigados karių.
Dalyvavo tik vienas tankas – T-34
Kaip ir praėjusiais metais, mechanizuotoje parado dalyje dalyvavo tik vienas tankas – T-34. Po jo ant grindinio pasirodė tie patys technikos pavyzdžiai kaip ir pernai: universalūs šarvuočiai „Tiger-M“, „VPK URAL“, „Kamaz“ pagrindu pagamintas apsaugotas automobilis, „Iskander-M“, S-400 „Triumf“, viena balistinė raketa „Jars“ ir šarvuotieji transporteriai ant platformos „Bumerang“.
Pirmą kartą Raudonojoje aikštėje buvo parodytos sanitarinės transporto priemonės „Linza“. Jos buvo pristatytos dar 2018 m., o eksploatuoti pradėtos 2020 m.
Oro dalyje virš Raudonosios aikštės praskrido devyni akrobatinių grupių lėktuvai Su-30SM ir Mig-29, taip pat šeši Su25VM, kurie dangų nuspalvino vėliavos spalvomis. Kai paskutinį kartą aviacijos parado dalis buvo surengta 2021 m., virš aikštės praskrido 18 sraigtasparnių ir daugiau kaip 50 lėktuvų. 2022 m. aviacinė parado dalis buvo atšaukta dėl blogų oro sąlygų, o 2023 m. ji neįvyko be jokių paaiškinimų.
Toks paradas Raudonojoje aikštėje gali reikšti, kad visi kovinės parengties Rusijos kariuomenės daliniai vis dar dalyvauja kare Ukrainoje, tvirtina portalas „Agentstvo“.
Milijardas rublių – už tokį kyšį Rusijos gynybos ministro pavaduotojas paaukojo postą
14:59
Balandžio pabaigoje dėl įtarimo kyšio paėmimu buvo suimtas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. Rusijos žiniasklaida teigia, kad aukšto rango pareigūnas paėmė 1,125 mlrd. rublių (11,317 mln. eurų) kyšį.
Tokius skaičius Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pateikė T.Ivanovo advokatas Muradas Musajevas.
„Jis pasirodo kaip darbų ir jiems išleistų medžiagų pavidalu. Baudžiamoji byla susijusi su statybomis. Tariamai tam tikri Gynybos ministerijos rangovai statė T.Ivanovui tam tikrus objektus“, – patikslino teisininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zalužną dėl sveikatos būklės atleido iš karinės tarnybos ir paskyrė ambasadoriumi
13:51 Atnaujinta 14:23
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas atleidžiamas iš karinės tarnybos.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į atitinkamą dekretą.
„Atleisti generolą Valerijų Fiodorovičių Zalužną iš karinės tarnybos į pensiją dėl sveikatos būklės su teise dėvėti karinę uniformą“, – pažymima įsakyme.
Oficialiai paskyrė ambasadoriumi Britanijoje
2021 m. liepos 27 d. V.Zalužnas buvo paskirtas Ukrainos pajėgų vyriausiuoju vadu. Jau 2024 m. vasario 8 d. jis atsistatydino. Vietoj jo prezidentas paskyrė kariuomenės sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį. Kitą dieną, vasario 9 d., V.Zalužnui buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusio asmens, kuris kalbėjosi su „The Washington Post“ žurnalistais su anonimiškumo sąlyga, vasario mėnesį buvusiam vadui buvo pasiūlytos Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigos, tačiau jis iš karto nesutiko. Kovo mėnesį V.Zalužnas priėmė pasiūlymą. Abiems pusėms sutikus, buvo pradėta dokumentų tvarkymo procedūra.
Kovo 9 d. leidinys „Zerkalo Nedeli“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad V.Zalužnas žiemą praėjo karinius mokymus, kuriuose buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai, o vasario mėnesį parašė raportą dėl atleidimo iš karinės tarnybos.
Oficialiu dekretu ketvirtadienį Ukrainos prezidentas paskyrė V.Zalužną ambasadoriumi Jungtinėje Karalystė.
Paskyrimas vertinamas kaip V.Zelenskio ir V.Zalužno santykių išsprendimas po pranešimų, kad jų santykiai buvo įtempti, iš dalies dėl to, kad prezidentas įtariai vertino kariuomenės vado politines ambicijas, anksčiau rašė „The Washington Post“.
Pergalės parade už V.Putino sėdėjo kariškis iš Bučoje buvusios divizijos
13:37
Pergalės dienos parade už Vladimiro Putino nugaros sėdėjo karo su Ukraina dalyviai, kuriems už dalyvavimą invazijoje buvo suteikti Rusijos didvyrių vardai. Du iš jų tarnavo daliniuose, kuriuos Ukrainos valdžia kaltina karo nusikaltimais.
Plataus masto karo pradžioje 55-oji atskiroji motorizuotoji šaulių brigada mėnesį mokyklos rūsyje laikė daugiau kaip 350 Jahidnės kaimo Černihivo srityje gyventojų, o 76-osios oro desantininkų divizijos nariai buvo tarp dalinių, užėmusių Bučos miestą netoli Kyjivo.
Už V.Putino nugaros parado organizatoriai pastatė vyresnįjį leitenantą Čalymą Čuldum-oolą, majorą Borisą Dudką ir kapitoną Sergejų Bačerikovą, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ analizė.
Č.Čuldum-oolas (nuotraukoje kairėje) buvo apdovanotas Rusijos didvyrio titulu už tarnybą 55-ojoje atskirojoje gvardijos motorizuotojoje šaulių brigadoje. 2023 m. gruodžio 15 d. netoli Vodianės kaimo Donecko srityje Č.Chuldum-oolas iš granatsvaidžių apšaudė du automobilius, kuriuose buvo Ukrainos kariai, o paskui šaulių ginklais nukovė „apie 10 Ukrainos kareivių“, skelbė Tyvos respublikos vadovas Vladislavas Chovalygas.
55-oji brigada 2022 m. kovo mėn. buvo Jahidnės kaime Černihivo srityje, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Rusijos kariškiai sugrūdo daugiau kaip 350 vietos gyventojų į kaimo mokyklos rūsį ir uždarė juos ten, 28 dienas laikydami koncentracijos stovyklą primenančiomis sąlygomis, vėliau „The New York Times“ pasakojo vietos gyventojai. Žmonės iš rūsio išėjo kovo 31 d., kai rusai jau buvo palikę kaimą, o 10 įkaitų per tą laiką mirė, pasakojo „The New York Times“ pašnekovai.
B.Dudka (nuotraukos centre) Ukrainoje tarnavo 76-osios gvardijos oro desanto divizijos 124-ojo atskirojo tankų bataliono vado pavaduotoju. Rusijos didvyrio vardą majoras gavo už tai, kad bataliono tankai 2022 m. vasarį „sunaikino apie 20 technikos vienetų“ ir mūšio metu nukovė apie 200 Ukrainos karių.
Pskovo 76-osios oro desantininkų divizijos kariai galėjo būti susiję su smurtu prieš civilius gyventojus Bučoje 2022 m. pavasarį, rašė „Reuters“. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad įtaria 76-osios divizijos 104-ojo ir 234-ojo pulkų desantininkus (B.Dudka yra iš 124-ojo pulko) karo nusikaltimais. Laikraštis „The New York Times“ 2022 m. gruodį nurodė mažiausiai 22 234-ojo pulko kariškių pavardes, kurie galėjo būti susiję su civilių gyventojų žudynėmis Bučoje Jablonajos gatvėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi?
13:00
Kasmet gegužės 8 d. Vakarų pasaulis švenčia triumfo prieš nacistinę Vokietiją dieną. Bet Rusija Pergalės dieną švenčia diena vėliau – gegužės 9 d. Kodėl Rusijoje minimos Pergalės dienos data skiriasi nuo Vakarų pasaulio? Prie to prisidėjo tiek techniniai nesklandumai, tiek gerai savo darbą atlikę žurnalistai.
Pirmasis kapituliacijos aktas: Prancūzijos miestelis
Gandai apie tai, kad vokiečiai greitai pasiduos, pradėjo sklisti dar 1945 m. balandžio pabaigoje. Balandžio 25 d. susitikusios prie Elbės upės Vakarų ir SSRS kariuomenės padalino Vokietiją į dvi dalis.
Tapo akivaizdu, kad vokiečių dienos suskaičiuotos, Adolfas Hitleris nusižudė, o jo įpėdinis Karlas Doenitzas galėjo tik bejėgiškai stebėti, kaip viena po kitos pasiduoda jo divizijos.
Techniškai vokiečiai pirmąkart pasidavė gegužės 7 d. Šią dieną Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas Alfredas Jodlis atvyko į Reimso miestą šiaurės Prancūzijoje, turėdamas K.Doenitzo jam suteiktą teisę pasiduoti Vokietijos vardu.
Čia, Reimso mieste, 2 valandą nakties ir buvo pasirašytas pirmasis besąlyginės Vokietijos kapituliacijos aktas.
Pagal šį dokumentą, pasidavimas turėjo oficialiai įsiteisėti gegužės 8 d., 23 valandos 1 minutė Centrinės Europos laiku.
Ceremoniją stebėjęs amerikiečių žurnalistas Davidas Kiley teigė, kad ypatingu dramatizmu ji nepasižymėjo. Pasak D.Kiley, A.Jodlis buvo pasitempęs, jo veidas nedemonstravo emocijų, uniforma buvo tvarkinga, o batai – tvarkingai nuvalyti.
Sąjungininkų vardu aktą pasirašė amerikietis generolas Walteris Bedelis Smithas, SSRS vardu aktą – generolas Ivanas Susloparovas.
Tačiau iki pat akto pasirašymo akimirkos jis nesulaukė patvirtinimo iš aukščiausios SSRS vadovybės, kad turi įgaliojimus tai padaryti, todėl sutiko pasirašyti aktą tik su sąlyga, kad esant pareikalavimui aktas vėliau bus pasirašytas dar kartą.
Akto pasirašymo ceremonijoje dalyvavusiems reporteriams buvo liepta 36 valandas neviešinti akto pasirašymo fakto. Tuo norėta pasiekti, kad visos laimėjusios valstybės galėtų karo Europoje pabaigą švęsti gegužės 9 d.
Tačiau vienas žurnalistas, Edwardas Kennedy iš „Associated Press“ naujienų agentūros, šio reikalavimo nesilaikė.
Jis iškart pranešė naujieną, ir gegužės 8 d. vokiečių pasidavimas jau karaliavo Vakarų valstybių laikraščių pirmuose puslapiuose. Prasidėjo masinės šventimo ceremonijos.
Plačiau kaitykite ČIA.
Ukrainoje atleistas žemės ūkio ministras: įtariamas neteisėtai įgijęs valstybinės žemės
12:29
Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, ketvirtadienį atleido žemės ūkio ministrą Mykolą Solskį, skelbia naujienų svetainė „The Kyiv Independent“.
Anot įstatymų leidėjo Jaroslavo Železniako, už M. Solskio atleidimą balsavo 273 įstatymų leidėjai, tai yra daugiau nei minimalus reikalaujamas balsų skaičius. 11 įstatymų leidėjų susilaikė nuo balsavimo, 36 nedalyvavo, o vienas balsavo prieš jo atleidimą, sakė J.Železniakas.
Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) duomenimis, M.Solskis, kai jis dar nebuvo ministras, įtariamas neteisėtai pasisavinęs Ukrainos valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,88 mln. eurų) ir bandęs užvaldyti dar vieną sklypą už 190 mln. grivinų (4,49 mln. eurų).
Jis pats anksčiau teigė, kad ši byla susijusi su vienu ginču, susijusiu su žemės perdavimu, tačiau pabrėžė, kad viskas vyko lakantis įstatymų.
Balandžio 26 dieną Ukrainos aukštasis antikorupcijos teismas nurodė suimti M.Solskį. Jis buvo suimtas iki birželio 24-osios, tačiau tą pačią dieną jis sumokėjo 75,7 mln. grivinų (1,79 mln. eurų) užstatą ir buvo paleistas į laisvę.
Jokia oficiali M.Solskio atleidimo priežastis nebuvo paminėta. Jis buvo pateikęs atsistatydinimo prašymą.
Brigados karininkas: Krasnohorivka kontroliuojama Ukrainos
12:07
Donecko srities Krasnohorivkos miestą visiškai kontroliuoja Ukraina, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Handziuko vardu, karininkas Serhijus Cehotskis.
Jis paneigė Rusijos propagandos šaltinių internete pateiktą informaciją, kad Krasnohorivka neva buvo užimta.
„Nėra jokios pilkosios zonos. Krasnohorivką kontroliuojame mes. Vienintelis dalykas, kad grupė jų veržėsi į gamyklą šios gyvenvietės rytuose, bet mes labai sumaniai ir greitai sureagavome, atkirtome logistikos kelius, perėmėme viso kelio ir prieigų kontrolę. Per naktį Nevelsko, Krasnohorivkos ir Netaylovos apylinkėse žuvo daugiau kaip 70 okupantų“, – pabrėžė brigados karininkas.
Jis sakė, kad miesto šiaurės rytuose Rusijos pajėgoms pavyko įsiveržti į vieną pastatą, tačiau jie buvo likviduoti. Pasak kario, vidutinė statistika visoje fronto linijoje rodo, kad per dieną žūsta daugiau kaip tūkstantis rusų.
Gegužės 9-ąją, šią šventą rusams dieną, S.Cehotskio nuomone, žuvusių skaičius bus gerokai didesnis nei tūkstantis.
Karininkas taip pat paaiškino, kad padėtis mūšio lauke yra labai įtempta. Per pastarąją parą vien 59-osios brigados kryptimi rusai surengė 11 puolamųjų veiksmų.
S.Cehotskis pažymėjo, kad Rusijos kariai Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis bando šturmuoti ir žengti į priekį be sustojimo. Tačiau gynybos pajėgos laiko fronto liniją, priešas naikinamas ir didelių laimėjimų nesulaukia.
Rusija paskelbė suklastotas L.DiCaprio, M.Jovovich, N.Portman citatas apie Raudonąją armiją ir SSRS
11:53
Su Rusija susiję „botai“ socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) surengė vienos dienos kampaniją prieš „istorijos perrašymą“. Kremliaus „botai“ skelbė Holivudo kino žvaigždžių, kurių protėviai buvo kilę iš buvusios SSRS, nuotraukas su citatomis apie Raudonosios armijos ir sovietų liaudies tariamą vaidmenį nugalint Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
Iš tikrųjų nė vienas iš aktorių nepasakė jiems priskiriamų frazių, pastebi projektas „Blokirovščik botov“.
Pirmadienį Kremliaus „botai“ paskelbė 28 žinutes su 13 žvaigždžių nuotraukomis ir frazėmis apie Sovietų Sąjungą ir Raudonąją armiją. Šią kampaniją vykdė Rusijos užsienio dezinformacijos tinklo „Dvoinik“ „botai“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas: Rusijos branduolinės pajėgos visada yra parengtyje
11:18
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesitaikstys su jokiomis grėsmėmis, o jos strateginės branduolinės pajėgos esą visada parengtos.
„Rusija padarys viską, kad užkirstų kelią pasauliniam susidūrimui, bet kartu neleisime, kad kas nors mums grasintų. Mūsų strateginės pajėgos visada parengtos“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas ketvirtadienį Maskvoje vadovauja kasmetiniam Pergalės dienos paradui, kuriame bando kelti patriotizmą jo pajėgoms žengiant į priekį Ukrainoje.
Gegužės 9-osios paradas skirtas Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti ir tapo viena svarbiausių Rusijos valstybinių švenčių valdant V.Putinui.
Minus 6 milijardai: po pranešto didžiulio nuostolio, „Gazprom“ skelbia apie nekilnojamojo turto pardavimą
11:13
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, patyrusi pirmąjį nuostolį per 25 metus ir rekordinį per visą savo istoriją, trečiadienį savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė parduodanti dalį savo nekilnojamojo turto.
Trečiadienį bendrovė savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė, kad ieško pirkėjų dideliam nekilnojamajam turtui Maskvoje ir Maskvos regione.
Tai biurų pastatai Budivelnikovo gatvėje, viešbutis „Imperial Park Hotel & Spa Resort“ Pervomaiskoje, Rogozino kaime, negyvenamosios patalpos pirmame pastato aukšte Novočeremušinsko gatvėje ir 96 vietų automobilių stovėjimo aikštelė netoli bendrovės būstinės Maskvoje, praneša „Unian“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pergalės dieną V.Putinas minės beveik vienas: pasirodys vos kelių režimui ištikimų šalių vadovai
11:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje sakys kalbą kasmetiniame Pergalės dienos parade, kuriame bandys kelti patriotizmą jo pajėgoms žengiant į priekį Ukrainoje. Tačiau Maskvai tokią svarbią dieną su autoritariniu vadovu minės vos kelių režimui ištikimų šalių vadovai.
Gegužės 9 dienos kalboje Kremliaus vadovas įprastai šlovina savo karius ir kariuomenės veteranus, taip pat demonstruoja Rusijos karinę techniką žiūrovams, kurie, kaip jis tikisi, stebės šią ceremoniją iš viso pasaulio.
Rusija dažnai į šį renginį kviečia draugiškomis laikomų šalių atstovus, nors dalyvių skaičius sumažėjo dar prieš jai pasiunčiant karius į Ukrainą, kai sustiprėjo priešprieša su Vakarais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs NATO pajėgų vadas paaiškino, kaip pastatyti Rusiją į vietą, imantis veiksmų Baltijos jūroje
11:07
Šiemet prie Šiaurės Atlanto gynybos aljanso prisijungus Švedijai, o praėjusį pavasarį – Suomijai, Baltijos jūra simboliškai gavo „NATO ežero“ vardą. Žvilgsnis į žemėlapį rodo, kad tai beveik tiesa, tačiau pakrantėje yra kelios Rusijai priklausančios teritorijos dalys. Tikėtina, kad, Rusijai ėmusis provokacijų regione, bet kuris iš Kaliningrado ar Sankt Peterburgo uostus palikusių karo laivų būtų greitai ir lengvai sustabdytas arba sunaikintas.
Komentare naujienų tarnybai „Bloomberg“ Jamesas Stavridis, į pensiją išėjęs JAV karinio jūrų laivyno admirolas, buvęs aukščiausiasis
NATO sąjungininkų pajėgų vadas, klausia kaip Aljansas turėtų geriausiai pasinaudoti savo naujuoju ežeru ir kokias pratybas ir mokymus turėtų rengti valstybių narių kariniai laivynai, kad būtų užtikrintas sklandus komandinis darbas galimos grėsmės akivaizdoje?
Jis teigė, kad, būdamas Aljanso kariniu vadu, dalyvaudavo kiekvienose pratybose, vadinamose „Baltijos operacijomis“, arba BALTOPS. Šios svarbiausios NATO pratybos buvo rengiamos nuo 1972 m., o kitos įvyks po kelių savaičių.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, pačiame Šaltojo karo įkarštyje, jis keletą kartų dalyvavo BALTOPS ir kaip jaunesnysis karininkas. Tuomet padėtis Baltijos jūroje balansavo tarp JAV ir NATO pajėgų vienoje pusėje ir Sovietų Sąjungos bei Varšuvos pakto pajėgų kitoje. Švedija ir Suomija buvo griežtai neutralios.
„Prisimenu, kaip stovėjau sargyboje ant tilto ir kartu su bendražygiais atidžiai sekėme sovietų karinius laivus, įplaukiančius ir išplaukiančius iš mūsų formuočių. Jie mus stebėjo, kad surinktų žvalgybinę informaciją, dažnai tą darydavo pavojingai mažu atstumu. Apskritai, jie persekiojo mūsų laivus“, – rašė J.Stavridis.
Viskas pasikeitė, pabrėžė admirolas, nes praėjusių metų pratybose dalyvavo 20 valstybių, iš kurių Suomija pirmą kartą prisijungė kaip visateisė narė, o Švedija dalyvavo kaip pretendentė. Anot jo, pratybose buvo beveik 50 laivų, 45 orlaiviai ir 6 000 jūrininkų.
„Reikšminga, kad jų metu buvo pajungtos ir sudėtingos pratybos su oro gynybos tinklu, jungiančiu visą NATO sausumos gynybos tinklą, kartu su daugybe jūroje esančių laivų, nešančių valdomas raketas. Tai labai priminė JAV prieš sudarytą koaliciją, kuri padėjo numušti 250 atskrendančių bepiločių orlaivių, balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurias Iranas paleido į Izraelį.“
Jis pabrėžė, kad paskutinėse pratybose buvo svarbiausia išbandyti naujas technologijas. JAV laivynas, kuris apima visus Europos vandenis, daugiausia dėmesio skyrė minų paieškos sistemoms, bepiločiams povandeniniams laivams, bepiločiams orlaiviams
ir bepiločiams antvandeniniams dronams, naudojamiems ukrainiečių prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną, manevruoti.
„Pratybos Baltijos jūroje sėkmingai pademonstravo, kaip NATO gali panaudoti savo pajėgas Baltijos jūroje ir pasiuntė Rusijai grėsmingą signalą apie Aljanso pajėgumus“, – pažymėjo J.Stavridis.
Jis paaiškino, kad antrasis Baltijos jūros laivyno kontrolės elementas bus jūrų oro pajėgų dislokavimas, kas padės sulaikyti Rusijos oro ir jūrų provokacijas ar veiksmus.
„Rusija priešinsis bet kokioms NATO pratyboms Baltijoje, nors pajėgų santykis šiuo metu jai yra labai nepalankus. Kitą mėnesį rusai gali
pereiti prie trumpalaikio kibernetinio ir elektroninio karo, panašu į tai, ką jie bandė per pastarąsias kelias savaites, kai taikiniais tapo komerciniai lėktuvai. To pasekoje oro linijų bendrovė „Finnair“ buvo priversta sustabdyti įprastus kasdienius skrydžius į Estiją“, – dėstė admirolas.
Jis pabrėžė, kad NATO gali pasipriešinti Rusijos agresijai vykdydama tiek puolamuosius, tiek gynybinius elektroninio karo veiksmus per „Baltijos operacijas“.
„Galiausiai, tikimasi, kad NATO pasinaudos savo ežeru, kad padarytų spaudimą nedideliam Kaliningrado anklavui, kuris veikia kaip geografinis pleištas tarp NATO Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bei likusių Aljanso sąjungininkių. Dauguma Rusijos Baltijos jūros laivyno yra dislokuota Baltijsko uoste. Taip pat Kaliningrade yra sutelktos didelės oro ir raketinės pajėgos“, – rašė buvęs NATO pajėgų vadas.
J.Stavridis strategavo, kad karo atveju Kaliningradą reikės neutralizuoti, kad Rusijos sausumos pajėgos – greičiausiai veikiančios per Maskvos vasalę Baltarusiją – negalėtų perimti Suvalkų koridoriaus, kuris eina išilgai Lietuvos ir Lenkijos sienos.
„Kai kam ši grėsmė gali atrodyti perdėta – kokia tikimybė, kad Vladimiras Putinas sukeltų didelę krizę jūroje arba įsiveržtų į vieną iš Baltijos šalių? Na, prieš trejus metus mintis, kad jis pradės puolimą Ukrainoje, taip pat atrodė mažai tikėtina. Nebandykime prognozuoti žmogaus Kremliuje.“
Ne paslaptis, kad Baltijos tautos į šią grėsmę žvelgia rimtai. Buvęs Estijos karinės žvalgybos vadas perspėjo, kad Rusija bus pasirengusi pulti per ketverius metus. Negana to, karo simuliacijos pažymi, kad Rusijos kariai galėtų užimti Estijos arba Latvijos sostines greičiau nei per tris dienas.
„Laimei, Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie Aljanso suteikia NATO kaip niekada daug galimybių Baltijos jūroje. Nors Rusija ir turi tam tikrų pajėgumų, nuolatinė mokymų, pratybų programa ir naujovių diegimas užtikrins, kad NATO visiškai kontroliuotų savo naująjį ežerą“, – reziumavo admirolas.
Maskva grasina ukrainiečiams masine deportacija net iš jų pačių namų
09:25
Rusijoje ir laikinai okupuotuose regionuose gyvenantys Ukrainos piliečiai bus deportuojami, jei negaus „žaliosios kortos“, skelbia Vidaus reikalų ministerija, remdamasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretu.
Pasak „The Moscow Times“, dokumentas bus išduodamas po to, kai bus paimti asmens pirštų atspaudai, jis bus nufotografuotas ir mediciniškai patikrintas. Visa tai turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tie, kurie neturės „žaliosios kortos“, bus pradėti deportuoti sausio mėn. Likusieji galės likti Rusijoje neribotą laiką ir dirbti jos teritorijoje be leidimų.
Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad šis įsakymas netaikomas buvusiems kaliniams, piliečiams, keliantiems grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, ir asmenims, pateikusiems suklastotus dokumentus ar pranešusiems melagingą informaciją.
Taip pat lieka galioti neterminuotas draudimas išsiųsti keturių aneksuotų regionų teritorijoje gyvenančius Ukrainos piliečius, kurie nepateikė prašymų išduoti Rusijos pasus.
Anot V.Putino dekreto, Rusijos pilietybės neturintys save pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, taip pat okupuotų Chersono ir Zaporižios sričių gyventojai pripažįstami „užsieniečiais“ ir iki 2024 m. liepos 1 d. privalo gauti pasą.
Seulas sėdės ant dviejų kėdžių vienu metu: rems Ukrainą ir palaikys santykius su Rusija
09:11
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas palaikys tvirtus ryšius su Ukraina ir sklandžius santykius su Rusija, atmesdamas tiesioginių ginklų siuntų į Kyjivą idėją.
Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės jau seniai prašo Pietų Korėjos, kaip svarbios ginklų eksportuotojos, labiau padėti Kyjivui. Kalbėta, kad Seulas gali pakeisti ilgalaikę politiką dėl numanomo Šiaurės Korėjos ginklų perdavimo Rusijai, naudoti jos kare Ukrainoje.
Tačiau Yoon Suk-yeolas žurnalistams teigė, kad jo „tvirta pozicija“ yra neteikti mirtinų ginklų kariaujančioms šalims.
Prezidentas sakė, kad jo šalis deda visas pastangas „teikti humanitarinę ir atstatymo pagalbą, laikydamasi konstitucijos dvasios“.
Yoon Suk-yeolo teigimu, jo šalies ryšiai su Maskva buvo įtempti todėl, kad, kaip sako Seulas ir sąjungininkas Vašingtonas, Šiaurės Korėja siunčia į Rusiją ginklus.
„Šiaurės Korėjos vykdomas puolamųjų ginklų eksportas ne tik padeda neteisėtai vykdyti karą Ukrainoje, bet ir akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų rezoliucijas, susijusias su Šiaurės Korėjos branduoliniais ginklais“, – sakė prezidentas.
Nepaisant įtampos su Maskva dėl numanomų ginklų siuntų, Yoon Suk-yeolas teigė, kad dirbs su Rusija.
„Rusija yra šalis, su kuria seniai palaikėme gerus santykius“, – kalbėjo jis.
„Dėl pastarojo meto karo su Ukraina mūsų pozicijos dėl ginklų iš Šiaurės Korėjos skiriasi“, – sakė Yoon Suk-yeolas.
„Kalbant apie mūsų santykius su Rusija, mes bendradarbiausime atsižvelgdami į konkretų atvejį ir, priklausomai nuo pozicijų skirtumų, galime prieštarauti arba būti atsargūs, tačiau santykius su Rusija tvarkysime kuo sklandžiau“, – sakė prezidentas.
Pietų Korėja jau seniai siekia įsilieti į didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų gretas, norėdama tapti ketvirtąja pagal šį rodiklį po Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Prancūzijos, o tai, kaip rodo pramonės tyrimai, dabar yra įmanoma.
Seulas taip pat pardavė artilerijos sviedinių Vašingtonui, tačiau pagal „galutinio naudotojo“ susitarimą, reiškiantį, kad šiuos šaudmenis gali naudoti tik JAV.
Ekspertai teigė, kad tai sudaro sąlygas JAV aprūpinti Kyjivą savais šaudmenimis.
Diplomatijos vadovas: Vengrija nedalyvaus beprotiškoje NATO misijoje
09:06
Vengrija nedalyvaus NATO „beprotiškoje misijoje“ padėti Ukrainai, pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto renginio Londone metu.
Balandį Aljanso sąjungininkės susitarė pradėti planuoti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, sukurdamos 100 mlrd. eurų fondą, skelbia naujienų agentūra "Reuters“.
Pagal šiuos planus NATO perims kai kurias JAV vadovaujamos koalicijos, žinomos kaip Ramšteino grupė (kontaktinė grupė Ukrainos gynybai), koordinavimo funkcijas. Vengrijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad jo vyriausybė jau anksčiau priešinosi šiam planui.
„Vengrija nedalyvaus beprotiškoje NATO misijoje, nepaisant spaudimo“, – pridūrė P.Szijjarto.
Vengrijos valdžios institucijos nuolat bando blokuoti pagalbos Ukrainai skyrimą. Anksčiau Budapeštas vetavo 50 mlrd. eurų paramą.
Vengrijos diplomatijos vadovas taip pat yra sakęs, kad NATO karių buvimas Ukrainoje reikštų Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Aljansas esą gali peržengti „raudonąją liniją“.
Pasak P.Szijjarto, Europos politikai turėtų siekti taikos, o ne ieškoti būdų dalyvauti kare.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:34
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo net 1300 Rusijos kovotojų. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 478,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 35 šarvuotosios kovos mašinos, 23 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 69 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 47 Rusijos bepiločius orlaivius ir 41 sparnuotąją raketą.
Tamsiausia Rusijos kario išpažintis iš fronto: „Aš buvau tik šturmui reikalinga „mėsa“
08:28
Skambi frazė „mėsos atakos“ pagarsėjo po to, kai Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai bet kokia kaina bandė užimti Ukrainos Bachmuto miestą. Žiaurūs puolimai, kai rusų kariai dideliais kiekiais veržiasi į priekį bandydami užgrobti bent kelis šimtus metrų teritorijos, gąsdina net visko mačiusius Ukrainos gynėjus. Bachmutas buvo užimtas, bet „mėsos atakos“ nesibaigia: Rusija jas vėl sėkmingai panaudojo užimdama Avdijiką. Naujienų svetainei „Insider“ apie jas daugiau papasakojo tokio puolimo dalyvis, per stebuklą ištrūkęs gyvas.
Vyras žurnalistams atskleidė, kaip jam teko vykti į kovines užduotis be apmokymų, slėptis nuo apšaudymų ugnies už savo bendražygių kūnų, rinkti sprogimų išdraskytas kritusių karių dalis ir ištisas dienas sėdėti tranšėjose be maisto, vandens, amunicijos ar vilties ištrūkti.
„Visur mėtėsi suplėšytos kūnų dalys, o mes ėjome tiesiai per jas, nematydami žemės“, – pasakojo Igoriu pasivadinęs karys, šturmo prie Novomychalivkos dalyvis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija antrą naktį iš eilės masiškai puolė Ukrainą
07:49
Gegužės 9 d. naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą iš oro, pranešė karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
Pažymima, kad Rusijos pajėgos iš Čaudos kyšulio – Krymo – paleido 20 „Shahed-131/136“ tipo atakos bepiločių orlaivių.
Vykdant kovinį darbą, karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės Odesos regione sunaikino 17 atakos bepiločių orlaivių.
Tai antra naktis iš eilės, kai Rusija masiškai apšaudo Ukrainos miestos ir šalies infrastruktūrą. Trečiadienio naktį Rusija po trumpo ramybės laikotarpio surengė masinę oro ataką prieš Ukrainą. Iš viso Rusijos pajėgos tam pasitelkė 76 oro taikinius – 55 raketas ir 21 atakos bepilotį orlaivį. Oro gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti 59 rusų taikinius.
Pranešama, kad buvo atakuoti elektros energijos gamybos ir perdavimo įrenginiai. Pažymima, kad elektros energijos gamybos nuostoliai dėl atakos yra gana dideli, o elektros energijos importas iš Europos negali visiškai padengti energetikos sistemoje susidariusio deficito.
Karinės oro pajėgos pažymėjo, kad reikia būti pasirengusiam tam, kad Rusijos pajėgos gali tęsti tokius išpuolius.
Nerami naktis Rusijoje: Belgorodas sproginėjo ir liepsnojo, atakuota naftos saugykla
06:32 Atnaujinta 08:41
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai lėktuvai, kaip įtariama, atakavo naftos saugyklą Jurivkos kaime, Rusijos Krasnodaro krašte, be to, Rusijos Belgorodo mieste kilo sprogimai ir gaisrai.
Iš pradžių Rusijos žiniasklaida ir susirašinėjiimo platformos „Telegram“ kanalai pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tariamai bandė atakuoti naftos saugyklą Jurivkos kaime netoli Anapos priešlėktuvinėmis raketomis.
Vėliau Rusijos valdžios institucijos bei Krasnodaro krašto operatyvinis štabas patvirtino faktą, kad bepiločiai lėktuvai smogė naftos saugyklai Jurivkoje.
Operatyvinio štabo pranešime buvo pažymėta, kad „6 bepiločiai orlaiviai buvo numušti, tačiau keli nukrito į naftos bazės teritoriją. Dėl to kilo gaisras – apgadintos kelios cisternos“.
Remiantis šiuo pranešimu, gesinant gaisrą dalyvavo 62 žmonės ir 20 vienetų technikos.
Vėliau Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus ir gaisrus Belgorode, Rusijoje, taip pat paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Sužeisti 8 žmonės, apgadinta 19 daugiabučių
Vakariniame Rusijos mieste Belgorode ir jo apylinkėse per naktinį ukrainiečių išpuolį buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, vėliau ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Belgorodo miestą ir Belgorodo rajoną iš oro atakavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tiesiogiai pataikyta į gyvenamuosius daugiabučius ir automobilius“, – platformoje „Telegram“ teigė V.Gladkovas.
„Pirminiais duomenimis, sužeisti aštuoni žmonės: septyni suaugusieji ir vienas vaikas“, – rašė jis.
Jis pridūrė, kad penki žmonės su šautinėmis žaizdomis, įskaitant 11 metų mergaitę, sužeistą į koją, buvo nugabenti į ligoninę, o kitiems trims nukentėjusiesiems buvo suteikta pagalba įvykio vietoje.
Belgorode per ataką buvo apgadinta 19 daugiabučių namų, vienas privatus gyvenamasis namas ir 37 automobiliai, sakė V.Gladkovas. Netoliese esančioje Dubovojėje buvo apgadinti keturi namai ir trys automobiliai.
Netoli sienos esantis Belgorodas dažnai tampa Ukrainos dronų atakų taikiniu. Per pirmadienį surengtą ataką žuvo šeši žmonės, o dar 35 buvo sužeisti.
Pastaruoju metu Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos teritoriją, ypač prieš energetikos objektus.
